Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2012-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-882/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
II-29-882/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Pažeidėjas
B. Č.
Advokatai
Irmanas Tumas
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-29-882/2012Procesinio sprendimo kategorijos 42.10. 63.; 73.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. vasario 24 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. Č.,traukiamojo administracinėn atsakomybėn atstovui advokatui IrmanuiTumui,VĮ“Panevėžio miškų urėdija“ atstovui A. R. ir jo advokatei L. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo B. Č. skundą dėl 2011-12-27 „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinieriaus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 AM 025265, panaikinimo.

Teismas išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Č., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. 2011m. gruodžio 27 d. VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinierius priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 AM 025265, kuriuo pareigūnas B. Č. pripažino kaltu padariusiu pažeidimus, numatytus LR ATPK 62 str. 1 d., 69 str. 1d. ir paskyrė nuobaudą – 200 litų baudą bei pasiūlė sumokėti aplinkai padarytą žalą, kuri sudaro 387,87 litų.

Nesutikdamas su VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinieriaus priimtu nutarimu, B. Č. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikiamame 2012-01-09 skunde prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris baigėsi 2012 m. sausio 16 d., dėl jo senyvo amžiaus bei to, kad, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas tik 2012 m. sausio 17 d. Skunde pareiškėjas taip pat ginčija VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinierius priimtą nutarimą, grįsdamas tuo, kad jis žaliuojančių medžių nekirto, o administracinio teisės pažeidimo protokole ir minėtame nutarime nurodytus medžius galėjo iškirsti ir kiti asmenys ir prašo skundžiamą VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsiliepime į B. Č. skundą VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ nurodo, kad B. Č. skundas yra atmestinas, kadangi pareiškėjo kaltė dėl nurodyto administracinio teisės pažeidimo įrodyta Krekenavos girininkijos eigulio V. D., eigulio S. T. tarnybiniais pranešimais, taip pat B. Č., M. Ž. ir O. Ž. apklausos protokolais, fotonuotraukomis ir visa kita administracinės bylos medžiaga. VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ taip pat atsiliepime į B. Č. skundą nurodo, kad šiuo skundu tikėti nėra pagrindo, nes savo sukurta versija B. Č. siekia išvengti administracinės atsakomybės. B. Č. paaiškinimus, išdėstytus jo skunde, paneigia kiti administracinėje byloje surinkti įrodymai: Krekenavos girininkijos eiguliai V. D. ir S. T., aiškindamiesi aplinkybes nustatė, kad į kirtimo vietą (Krekenavos g-jos privatizuotinas miškas (duomenys neskelbtini)) buvo atvažiuojama iš Želnių paimtu baltu arkliu, kurį tuo metu ėmė B. Č.. Ir patiems miškų pareigūnams V. D. ir S. T. B. Č. sakė, kad neturėjo kuo apkūrenti namus. B. Č. savo skunde aiškina, kad žaliuojančių medžių neva nekirto, tačiau tokiu jo aiškinimu tikėti nėra pagrindo, nes: 1) savo apklausos protokole 2011-12-14 jis yra paaiškinęs, kad pjovė ir žalius medžius, kurie buvo ant kelio ir trukdė pravažiavimui, taip pat pjovė ir išvirtusius medžius; 2) ir įvykio vietoje daugiausia iškirsta išvirtusių - sausų medžių (10 vnt.), o žali (5 vnt.) buvo nukirsti tik ten, kur reikėjo su arkliu pravažiuoti (žr. Savavališkai iškirstų medžių kelmų apmatavimo... aktus- 2 vnt.). B. Č. savo skunde kelia versiją, kad šiuos medžius galėjo iškirsti ir kiti asmenys, tačiau Krekenavos girininkijos miškų pareigūnai pastoviai kontroliuoja privatizuotinus miškus ir iki to įvykio šiame privatizuotiname miške nebuvo kertama. Šią aplinkybę galės patvirtinti apklausiamas liudytojas Krekenavos girininkijos eigulys S. T.. B. Č. savo skunde aiškina, kad 2011 m. gruodžio 14 d. dėl fizinių trūkumų neva negalėjo suprasti apklausos protokolo turinio, tačiau miškų pareigūnas A. R., atsižvelgdamas į šio piliečio fizinius trūkumus, bendravo su juo garsiai ir apklausos protokole buvo parašyta tai, ką pasakė B. Č., bei viskas buvo jam garsiai perskaityta, bei jis pats viską perskaitė ir pasirašė šį apklausos protokolą. Pil. B. Č. savo skunde aiškina, kad neaišku kokie įrodymai buvo surinkti, kad būtent jis savavališkai iškirto šiuos medžius, tačiau miškų pareigūnas A. R. 2011 m. gruodžio 27 d. supažindino B. Č. su visa surinkta administracinės teisės pažeidimo byla ir leido skaityti medžiagą pačiam B. Č. ir po to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Pažymėtina, kad B. Č. nei 2011-12-14 apklausos metu, nei protokolo surašymo metu, nei nutarimo priėmimo metu neišsakė pareigūnui jokių nusiskundimų – kad jis ko nors nesuprastų ar kt., ir jokių nusiskundimų, prašymų jis neatžymėjo nei apklausos protokole, nei kituose dokumentuose. B. Č. savo skunde teigia, kad jokie teisės aktai nenurodo, kad negalima miške rinkti sausuolius. Tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. aiškiai išdėstyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Taip pat yra 2010 m. gruodžio 30 d. išleistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuris reglamentuoja leidimų išdavimo tvarką bet kokiems kirtimams, bet kadangi savavališkas kirtimas yra privatizuotiname miške, tai taip pat yra 2002-04-30 išleistas Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo", kuris reglamentuoja kirtimą šiuose miškuose. B. Č. buvo kviestas miškų pareigūnų vykti į įvykio vietą ir dalyvauti, kuomet yra matuojami savavališkai nukirsti medžiai, tačiau jis atsisakė. Vadovaujantis visais surinktais įrodymas ir vadovaujantis LR ATPK 252 str., buvo nustatyta, kad pil. B. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2001-04-10 Nr. DC-240 9 str. 6 d., kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. B. Č. atžvilgiu buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės pagal LR ATPK 31 str. 1 d. 3 p ir 10 p., o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl pil. B. Č. už LR ATPK 69 str. 1 d. buvo skirta 25 Lt bauda, už 62 str. 1 d. buvo skirta 200 Lt bauda, o vadovaujantis LR ATPK 33 str. šias abi nuobaudas subendrinus, miškų pareigūnas galutinai paskyrė 200 Lt administracinę baudą. Be to VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ prašo neatnaujinti B. Č. termino skundui dėl pareigūno 2011-12-27 nutarimo paduoti, nes terminą B. Č. praleido ne dėl svarbių priežasčių, nepateikė jokių įrodymų apie svarbių priežasčių buvimą. B. Č. skunde dėstomos priežastys - regėjimo ir klausos negalios - yra nepatvirtintos įrodymais, be to, tokios negalios paprastai būna tęstinio pobūdžio (o ne staigaus susirgimo pobūdžio) ir negali būti vertinamos kaip sukliudžiusios konkrečiai šį skundą pateikti laiku.

Panevėžio miesto apylinkės teismas B. Č. skundo padavimo terminą atnaujino ir nagrinėjant skundą teisme 2012-02-13 B. Č. dalyvavo su savo advokatu ir palaikė savo skundą, prašydami panaikinti VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinieriaus priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 AM 025265, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas iškirto tuos medžius, o remiamasi tik prielaidomis ir bylą nutraukti.

VĮ“Panevėžio miškų urėdija“ atstovas ir jo gynėja patvirtino atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

B. Č. parodė, kad nori, kad bauda būtų panaikinta, nes žalos niekam nepadarė, žalių medžių nepjovė, tik sausus ir supuvusius, savo parodymų apklausos protokole netvirtina, nes tai netiesa, nežino po kuom pasirašė.

Liudytojas V. D. parodė, kad gavo informaciją, kad sklype Nr.837 kertami medžiai, jam nuvykus su S. T. rado nupjautų 15 medžių, 5 buvo žali, tai drebulės ir beržai, aiškindamiesi aplinkybes nustatė, kad medžius nupjovė ir vežė M. Ž. baltu arkliu B. Č., kuris jiems ir atvykusiai policijai prisipažino, kad pjovė medžius ir tai patvirtino apklausos protokole.Tvirtina savo 2011-12-13 tarnybinį pranešimą.Liudytojas S. T. davė analogiškus parodymus.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad davė B. Č. savo baltą arklį su vežimu du kartus malkoms vežti, jis jam sumokėjo 50 ir 30 litų.Matė kai iš Kiškio miško B. Č. vežė jo arkliu drebules.Jo motina taip pat buvo B. Č. davusi arklį.

Liudytoja O. Ž. parodė, kad B. Č. malkom parsivežti už 40 Lt davė savo baltą arklį su vežimu.

Liudytojas B. G. parodė, kad matė, kaip B. Č. 3 kartus vežė sausus, supuvusius medžius su baltu arkliu.Žalių medžių nebuvo.

Liudytoja J. G. parodė, kad B. Č. jos prašė paliudyti.Ji matė, kad miške medžiai, kuriuos jai rodė B. Č. buvo išgriuvę, žali ir apipuvę.Jai B. Č. sakė, kad jos nupjovė jis.

Skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs B. Č. skundą VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ atsiliepimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir suinteresuotų asmenų duotus parodymus, daro išvadą, kad VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinieriaus priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 AM 025265, kuriuo B. Č. paskirta nuobaudą – 200 litų bauda bei pasiūlymas sumokėti aplinkai padarytą žalą, kuri sudaro 387,87 litų, priimtas nepažeidžiant įstatymo normų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Krekenavos girininkijos eiguliai V. D. ir S. T., aiškindamiesi aplinkybes nustatė, kad į kirtimo vietą (Krekenavos g-jos privatizuotinas miškas Kv. 837 sklp. 8; 9) buvo atvažiuojama iš Želnių paimtu baltu arkliu, kurį tuo metu ėmė B. Č.. Šiems pareigūnams V. D. ir S. T. B. Č. sakė, kad neturėjo kuo apkūrenti namus. B. Č. savo apklausos protokole 2011-12-14 yra paaiškinęs, kad pjovė ir žalius medžius, kurie buvo ant kelio ir trukdė pravažiavimui, taip pat pjovė ir išvirtusius medžius, be to ir įvykio vietoje daugiausia iškirsta išvirtusių - sausų medžių (10 vnt.), o žali (5 vnt.) buvo nukirsti tik ten, kur reikėjo pravažiuoti su arkliu. Krekenavos girininkijos miškų pareigūnai pastoviai kontroliuoja privatizuotinus miškus ir iki to įvykio šiame privatizuotiname miške nebuvo kertama. Miškų pareigūnas A. R. 2011 m. gruodžio 27 d. supažindino B. Č. su visa surinkta administracinės teisės pažeidimo byla ir leido skaityti medžiagą pačiam B. Č. ir po to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Pažymėtina, kad B. Č. nei 2011-12-14 apklausos metu, nei protokolo surašymo metu, nei nutarimo priėmimo metu neišsakė pareigūnui jokių nusiskundimų – kad jis ko nors nesuprastų ar kt., ir jokių nusiskundimų, prašymų jis neprašė pažymėti nei apklausos protokole, nei kituose dokumentuose, tik teismo posėdžio metu pastebėjo, kad protokoluose kai kur pasirašė, o kai kur – ne.Teismas B. Č. parodymus duotus teismo posėdžio metu vertina, kai siekį išvengti administracinės atsakomybė, jie yra paneigti liudytojų nuosekliais parodymais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. aiškiai išdėstyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Taip pat yra 2010 m. gruodžio 30 d. išleistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuris reglamentuoja leidimų išdavimo tvarką bet kokiems kirtimams, bet kadangi savavališkas kirtimas yra privatizuotiname miške, tai taip pat yra 2002-04-30 išleistas Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 219 „Dėl privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos patvirtinimo", kuris reglamentuoja kirtimą šiuose miškuose. B. Č. buvo kviestas miškų pareigūnų vykti į įvykio vietą ir dalyvauti, kuomet buvo matuojami savavališkai nukirsti medžiai, tačiau jis atsisakė. Vadovaujantis visais surinktais įrodymas ir vadovaujantis LR ATPK 252 str., buvo nustatyta, kad pil. B. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2001-04-10 Nr. DC-240 9 str. 6 d., kuris draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Be to skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. Č. skundą dėl VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miško apsaugos inžinieriaus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15 AM 025265 panaikinimo, atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas