- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- e2YT-3312-904/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00148-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- D. D.
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D., atstovaujamo advokato Lino Šarkio, patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo mirusios sutuoktinės G. D., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Patikslintame pareiškime nurodė, kad jo tėvai E. D. ir G. D. buvo sudarę santuoką, pareiškėjas yra jų vienintelis vaikas. Nurodė, kad jo tėvai, gyvendami santuokoje, įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, daržinę, ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas buvo registruotas tėvo vardu. Pažymėjo, kad po mamos mirties nei jis, nei tėvas nesikreipė į notarą ir palikimo nepriėmė. Nurodė, kad mirus sutuoktinei – pareiškėjo mama, jo tėvas toliau gyveno bendrai įsigytame name, faktiškai priėmė ir ėmė valdyti mirusios sutuoktinės turto dalį. Valdydamas turtą, pareiškėjo tėvas, pasinaudojo teise įsigyti po pastatais suformuotą žemės sklypą ir įgijo jį asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad tėvas 2014 metais persikėlė gyventi pas jį ir vėliau mirė. Nurodė, kad po tėvo mirties, jis kreipėsi į notarą palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Santuoka tarp G. D. ir E. D. sudaryta 1968 m. kovo 15 d., santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus – pareiškėjas. Iš mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo mama G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo tėvas E. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad G. D. nuo 1968 m. kovo 28 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Iš Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad E. D. nuo 2014 m. gruodžio 5 d. buvo deklaravęsi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad mirus G. D. dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Iš 2015 m. vasario 24 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas – įpėdinis pagal įstatymą priėmė E. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.
Nekilnojamojo turto registre E. D. vardu įregistruotas žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – daržinė, pastatas – ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Endriejavo seniūnijos pažymos dėl G. D. ir E. D. nustatyta, kad G. D. ir E. D. gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavame name, kurį 1992 m. balandžio 15 d. įsigijo ir vedė bendrą ūkį iki G. D. mirties. Mirus sutuoktinei E. D. liko vienas gyventi tame pačiame name.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. D. po sutuoktinės G. D. mirties ir toliau gyveno sutuoktinių įsigytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po sutuoktinės G. D. mirties E. D. iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis likusiu santuokos metu įgytu turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad E. D. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl laikytina, kad E. D. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D. (miręs (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.