Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015-06-16, apie 06.00 val., vaisių ir daržovių sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 163(7) str. 1 d. (Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose privaloma naudoti kasos aparatus atsiskaitant su gyventojais už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, kai šis neatitikimas sudaro daugiau kaip 5 eurus.) ir LR ATPK 163(5) str. 1 d. (Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas), tiesiogiai, žodine forma siūlydamas „susitarti ir baudą sumokėti vietoje“, iš su savimi turėtos vyriškos rankinės ištraukė ir ant stalo padėjo perlenktas keturias 50 eurų nominalo kupiūras Nr. X63799948442, Nr. X47045363276, Nr. X63833453912 ir Nr. X63860523527, vieną jų kampą pakišdamas kamputį po skaičiuotuvu, tokiu būdu davė 200 eurų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) R. R..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. savo kaltę nepripažino ir parodė, kad pareigūnas arba meluoja ar neprisimena. Kasa buvo tikrinama po pinigų padėjimo. Buvo pasiūlyta sumokėti iš karto baudą. Ant stalo buvo jo asmeniniai pinigai. Buvo chaosas ir bardakas, daug žmonių, žmonės iš karto neatsiskaitė. Pareigūnai išvarė žmones, kai kurie išvažiavo nesusimokėję. Liudytojas pareigūnas bėgiojo ir lakstė. Pinigai 300 eurų padėti į jo, A. J. stalčių. Pareigūnas šaukė: „Bėk, fotografuok, kyšis“. Jis, A. J. kyšio nedavė ir nenorėjo duoti, baudą buvo pasiūlyta vietoj sumokėti. Pasak A. J., šito jauno pareigūno nematė iki fotografavimo. Klientas atėjo ir nupirko 2 dėžes braškių, tai buvo pareigūnas, kuris užėjo į jo kambariuką ir paėmė 2 dėžes trešnių. Jis, A. J. paėmė užstatą kaip visada, pareigūnas ištraukė pažymėjimą. Jis, A. J. paėmė po 2 eurus už dėžutę, trešnės yra įmonės. Jis, A. J. išmušė čekį už trešnes. Tada davė užstatą už dėžes, pasakė, kad patikrinimas. Tuo metu nebuvo kasos žurnalo. Jis, A. J. dirbo individualioje įmonėje vadybininku. Tą dieną jis, A. J. buvo atsakingas, dar su juo buvo pagalbinis. Jis, A. J. davė pareigūnui popierius, pareigūnas sakė, kad tokie netinka. Pareigūnas atsisėdo ir sakė, kad pas jį, A. J. bardakas, blogos svarstyklės, kur žurnalas, sakė juos uždarys. Jis, A. J. su R. R. vienas buvo patalpoje, durys buvo uždarytos, kartais klientai atidarydavo duris. Jis, A. J. sakė, kad gal gali baudą išrašyti iš karto. Jis, A. J. žino, kad jis turi pinigų už braškes, jis padėjo pinigus į stalčių už savo braškes ir išmetė ant stalo 200 eurų. Tie pinigai buvo už dėžes, kuriuos padėjo ant stalo, padėjo pinigus ir prispaudė su skaičiuotuvu. Pasak A. J., pareigūnas meluoja, kad stovėjo ir matė, pastarasis buvo su pagalbiniu darbuotoju. Jis, A. J. pasiūlė sumokėti baudą vietoje, atsakymas buvo, nieko nebus du kartus. Kai pareigūnas pamatė pinigus iš karto šoko, atidarė duris į lauką, kvietė fotografuoti. Anot A. J., jis aiškino pareigūnams, ankščiau jokių reikalų neturėjo su pareigūnais, tai nutiko pirmą kartą. Jis, A. J. negali paaiškinti kodėl vienu kartu nepadėjo visų pinigų į stalčių. Už savo braškes neišmušdavo čekio, tai jo, A. J. asmeninės braškės. Prieš skaičiuojant kasą jis, A. J. ištraukė pinigus. Kasą tikrino po fotografavimo. Pasak A. J., buvo surašytas protokolas, paskirtos nuobaudos, viena nuobauda už žurnalo neturėjimą apie 20 eurų ir antra nuobauda, kad kasa nesuėjo, sumokėjo 30 eurų. Buvo svarbu, kad nesustotų prekyba, buvo apie tona braškių. Jis, A. J. susijaudino kai pasakė, kad bus sustabdyta prekyba.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad tiksliai dienos neprisimena, atvažiavo iš Kirtimų g. A. P. automobilio buvo pastebėtas žmonių susibūrimas. Matė, kad vyksta prekyba, nusprendė patikrinti. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad įmonei atstovauja A. J.. Pradėjus rašyti patikrinimo aktą, pilietis pradėjo prašyti, kad susitartų, nereikia rašyti popierių, jis buvo įspėtas. Tęsiant patikrinimą, A. J. išėjo iš patapos, po to, jam, R. R. pakišo 200 eurų po patikrinimo aktu. Jis, R. R. pasikvietė kolegą ir informavo valdžią, surašė tarnybinius pranešimus. Pasak R. R., pirmą kartą buvo pasiūlyta susitarti, antrą kartą pasiūlė susimokėti baudą, jis pasakė, kad vietoje baudų negalima mokėti. Jis, R. R. informavo, kad jei dar kartą pasiūlys susitarti, tai pradės ikiteisminį tyrimą. R. R. teigimu, buvo atliekamas kontrolinis pirkimas, jis pats jį atliko, buvo nupirkta trešnių. Išdavė kasos kvitą, bet už dėžes paėmė avansą 4 eurus. Po aktu pakišo 200 eurų. Jis, R. R. rašė aktą kaltinamojo darbo vietoje. Gal šalia akto, ar šalia skaičiuotuvo pakišo eurus, ne viską prisimena. Kišdamas pinigus asmuo ar ką sakė neprisimena. Jis rašant aktą išėjo iš patalpos, kolega tuo metu už slenksčio stovėjo. Tai viena didelė patalpa ir joje atskirtas kambariukas. Prie automobilio jau nebestovėjo niekas, kai pradėjo patikrinimą, sustabdė pardavimą. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigose. 2015-06-16 ryte su kolega M. B. atliko stebėjimą (duomenys neskelbtini), vaisių ir daržovių prekybos bazėje. Pastebėjo, kaip iš automobilio „Mercedes Sprinter“ prekiauja braškėmis. Pinigus priiminėjo vyriškis vardu A. J., kuris nurodinėjo kitiems darbuotojams, kurie ir prekiavo braškėmis iš automobilio. Jis nupirko prekybos vietoje, ne iš automobilio, trešnių, už jas sumokėjo A. J., čekį A. J. jam išmušė, taip pat paėmė 4 eurus užstatą už dėžes, neišduodamas jokio kvito. Prieš jį moteris pirko braškes, gautus pinigus A. J. įsidėjo į rankinuką, jokio čekio moteriai neišmušė. Po užpirkimo jie prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad atliks netikėtą ūkio subjekto patikrinimą. Buvo pradėtas įmonės patikrinimas, vadybininko A. J. darbo kabinete pradėjo pildyti patikrinimo aktą. Jis pareikalavo reikalingų dokumentų, A. J. pateikė dokumentus, neatitinkančius reikalavimų (be parašų, be datų, rekvizitų ir t.t.). Tuo metu, kai jis pildė patikrinimo aktą, kolega tikrino kasą. Kasoje buvo nustatytas perteklius, tada A. J. pradėjo siūlyti susitarti, sumokėti baudą vietoje. Taip siūlė du kartus. Tai girdėjo ir gali patvirtinti jo kolega. Jis perspėjo A. J., kad jeigu toliau siūlys susitarti, ar sumokėti baudą vietoje, bus sulaikytas dėl kyšio davimo. Tada jo kolega nuėjo iš kambario žiūrėti, kad nebūtų išvežtos braškės. Paskui kolegą nuėjo ir A. J., bet buvo matomumo ribose, A. J. buvo nusisukęs nugara nuo jo, kažką pasikrapštė rankinuke, ir tada priėjęs prie stalo padėjo ant jo prie skaičiuotuvo perlenktas 4 kupiūras po 50 eurų. Dėl to A. J. paprašė pasitraukti nuo stalo, jis pakvietė kolegą, šūktelėjo, kad ateitų. Jo kolega nufotografavo ant stalo padėtus pinigus. Apie įvykį pranešė viršininkui ir Vilniaus apsk. VPK budėtojams. A. J. pinigus padėjo prie jo, kamputį užkišo po skaičiuotuvu, matyt, kad neatsilenktų. Nori pasakyti, kad kalbos apie susitarimą ir sumokėjimą baudos vietoje buvo aprimusios po įspėjimo, todėl tuo metu, kai A. J. padėjo pinigus, jie nefilmavo, garso įrašo taip pat nedarė (b.l. 8) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak R. R., jis įrangos filmavimui neturėjo, asmuo pirmą kartą pasiūlė susitarti, po to siūlė susimokėti baudą, jis perspėjo, tada A. J. jam padėjo pinigus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas asmuo, kuris prekiauja braškėmis iš autobusiuko. Žmonės pinigus duodavo tiesiai į rankas, A. J. nesinaudojo kasos aparatu, nuspręsta patikrinti. Užeita buvo į patalpą. Šalia buvo patalpėlė, ten stovėjo kasos aparatas. Kolega pradėjo patikrinimą. Vėliau jis, M. B. išėjo prie pagrindinių angaro durų. Jis, M. B. stebėjo, kad neišvažiuotų autobusiukas. Gerai girdėjo pokalbį, vienu momentu pasiūlė asmuo susitarti, pastarasis buvo įspėtas. Tada asmuo išėjo iš patalpėlės ir grįžo. Jis, M. B. išgirdo, kad jį kviečia kolega. Atėjęs pamatė 4 kupiūras ant stalo. Pasak M. B., jis girdėjo kaip asmuo sakė: „Gal susitarsime“. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigose. 2015-06-16 ryte su kolega R. R. atliko stebėjimą (duomenys neskelbtini), vaisių ir daržovių prekybos bazėje. Pastebėjo, kaip iš automobilio „Mercedes Sprinter“ prekiauja braškėmis. Pinigus priiminėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, vardu A. J., jis nurodinėjo kitiems darbuotojams, kurie ir prekiavo braškėmis iš automobilio. Į patalpą, kur buvo kasos aparatas A. J. nėjo, pinigus dėdavo į savo rankinuką, automatiškai čekių neišmušdavo. Jo kolega nupirko prekybos vietoje, ne iš automobilio, trešnių, 2 dėžes po 18 kilogramų, už jas sumokėjo A. J., čekį A. J. išmušė, taip pat paėmė iš kolegos 4 eurus užstatą už dėžes, neišduodamas jokio kvito. Po užpirkimo jie prisistatė, parodė pažymėjimus, pasakė, kad atliks netikėtą ūkio subjekto patikrinimą. Buvo pradėtas įmonės patikrinimas, vadybininko A. J. darbo kabinete kolega pradėjo pildyti patikrinimo aktą. Tuo metu jis tikrino kasą. Kasoje buvo nustatytas perteklius, virš 2000 eurų, tada A. J. pradėjo siūlyti jo kolegai susitarti, sumokėti baudą vietoje. Taip siūlė du kartus. Jis buvo šalia, girdėjo kaip A. J. kolegai tai siūlė. Girdėjo ir kaip kolega perspėjo A. J., kad jeigu pastarasis toliau siūlys susitarti, ar sumokėti baudą vietoje, bus sulaikytas dėl kyšio davimo. Jis stovėjo kiek atokiau nuo kolegos, pildančio aktą, stebėjo, kad neišvežtų braškių. Pamatė, kaip A. J. taip pat nuėjo šiek tiek atokiau nuo kolegos, krapštėsi savo tašėje, o tada grįžo prie stalo. Tada išgirdo, kaip jį pakvietė kolega, jam atėjus pasakė, kad kyšį ant stalo padėjo. Ant stalo pamatė padėtas perlenktas kupiūras, jas nufotografavo. Kupiūros buvo padėtos prie kolegos, perlenktos, šiek tiek užkištos po skaičiuotuvu. Apie įvykį pranešė viršininkui ir Vilniaus apsk. VPK budėtojams (b.l. 10) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak M. B., negali tiksliai pasakyti ką jo kolega pasakė, jis nufotografavo pinigus savo telefonu. Po to, atvažiavo pareigūnas forminti įvyko, tai jis fotografavo ir formino. Tuo metu nieko nebuvo patalpoje, tik R. R. ir A. J.. Protokolas surašytas įmonės vadovui. Kasa prieš pinigų padėjimą buvo tikrinta.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta A. J. nuo vaikystės, tai jo kaimynas, bendrauja senokai. Buvo įdarbintas įmonėje pagalbiniu darbininku praeitų metų vasarą padėti iškrovinėti prekes. Įmonė prekiavo daržovėmis, jis, A. J. jas iškraudinėjo. Įmonės adresas (duomenys neskelbtini), A. J. atvažiavo ryte iškraudinėti automobilio, pradėjo krauti ir sustabdė pareigūnai. Buvo sutarę, kad jis, A. J. išduoda žmonėms braškes. Pareigūnai pasakė, kad jis, A. J. uždarytų automobilį, jis uždarė, vienas pareigūnas su juo liko, kuris fotografavo automobilį, prekes, braškes. Jie su tuo pareigūnu stovėjo lauke gal pusvalandį. Po to, vyresnis pareigūnas išėjo iš patalpų. Pareigūnas buvo patalpoje ir jis, A. J. pastarojo nematė. Yra durys ir nieko nesimato. Po kurio laiko pareigūnas išbėgo, kuris buvo su A. J., sakė: „Filmuok, žiūrėk, kyšis“. Kitas pareigūnas įbėgo į vidų ir po to iškvietė policiją. Kitas pareigūnas stovėjo su juo, A. J., jis išeidavo kai vyresnis pareigūnas išeidavo ir paprašydavo, kad A. J. prižiūrėtų. Kai atvažiavo pareigūnai, jis, A. J. matė A. J., pastarasis sakė, kad patikrinimas. Jis, A. J. sulaukė kitų pareigūnų, jie sakė: „Gali viską susidėti ir važiuoti namo“. Pasak A. J., aplinka, kaip yra durys automobilis stovi šone, kaimynai už 10 m. prekiavo. Šurmulio nėra. Nieko nesigirdi kas vyksta viduje. Iki to laiko tas jaunesnis pareigūnas pasakė, kad kyšis, pastarasis buvo su juo, A. J.. Kai jis, A. J. stovėjo su pareigūnu, jis bendravo su pareigūnu. A. J. teigimu, jaunesnis pareigūnas patikrino dokumentus autobuse ir jie stovėjo, jis nėjo į patalpas ir netikrino dokumentų. Kiek atsimena taip ir buvo, gal pareigūnas jį, A. J. saugojo, kad neprekiautų. Kai kolega pakeisdavo jį, jie pasikeisdavo su kolega. Tiksliai neatsimena kiek kartų kvietė užeiti į patalpas, du kartus kvietė pasikeisti. Pareigūnas atvedė moterį, kad kasą nuimtų. Kai kitas pareigūnas buvo išėjęs jaunesnis buvo su A. J.. Nebuvo taip, kad abu pareigūnai su A. J. būtų kartu viduje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. J. kad jis dirba T. L. individualioje įmonėje, vadybininko pardavėjo pareigose. 2015-06-16 nuo 04.00-04.30 val. dirbo, jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Jie prekiauja uogomis ir daržovėmis. Atvykęs į darbą prekiavo. Apie 05.00 val. vyriškiui pardavė trešnių, čekį išmušė, padavė vyriškiui, vyriškis tada išsitraukė pažymėjimą, prisistatė pareigūnu. Pareigūnas liepė pateikti visus dokumentus, skaičiuoti pinigus kasoje. Sandėlį uždarė, jis su pareigūnu nuėjo už atitvaro, kur buvo stalas ir kasos aparatas. Pareigūnas patikrinimo metu nustatė pažeidimų, kad sąskaitos faktūros netinkamai užpildytos. Taip pat jis buvo pardavęs braškių, 500 eurų neišmušęs čekiukų, šiuos pinigus laikė kartu su kitais pinigais. Dėl to, kad pardavė braškių neišmušęs čekių, jam buvo surašytas protokolas. Jis pareigūno prašė leisti sumokėti baudą vietoje, kad jo niekur nevežtų, kad galėtų parduoti braškes, nes jos greitai genda. Jis manė, kad galima taip baudą susimokėti vietoje. Iš pradžių jis bandė slėpti 500 eurų, kuriuos gavo neišmušęs čekių. Pusę jų paslėpė pakišęs po popieriumi, o kitą pusę jis bandė pasikišti po skaičiuotuvu, tai pamatė pareigūnas, iškart pašoko, pakvietė kitą pareigūną, jį išstūmė, girdėjo, kaip atėjusiam pareigūnui pasakė pinigus nufotografuoti, kad tai kyšis. Nori pasakyti, kad prieš tai, kai prašė leisti pareigūnui sumokėti baudą vietoje, pareigūnas tik pasakė, kad nieko nebus ir viskas, nesakė, kad vietoje susimokėti negalima, taip pat ir neįspėjo apie jokį kyšį. Susitarti taip pat pareigūnui nesiūlė. Nori pasakyti, kad jis tikrai pardavė dalį braškių be čekių, tuos pinigus už gautas braškes bandė paslėpti, o pareigūnas pamatė, matyt pagalvojo kad tai kyšis. Jam net neleido visko paaiškinti, iškart išstūmė iš kambariuko, pradėjo pinigus fotografuoti kaip kyšį. Nori pasakyti, kad pareigūnas su juo buvo vienas, kitas iki tol, kol nepakvietė, buvo lauke, fotografavo viską. Nori pasakyti, kad braškės buvo ir sandėlyje, ir automobilyje. Automobilyje buvo braškių, nes nespėjo iškrauti, o žmonės braškes iš ten ėmė dėl to, kad jos buvo šviežesnės. Jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, po ko buvo pristatytas į antrąjį policijos komisariatą. Dar kartą nori pasakyti, kad jis tikrai padarė administracinius pažeidimus, bet kyšio pareigūnams nesiūlė. Tiesiog bandė juos paslėpti, kad neišsiaiškintų, kad padarė administracinius pažeidimus. Taip pat pareigūnas negalėjo matyti, kad ištraukė pinigus iš piniginės, juos jis ištraukė nuėjęs nuo stalo prie durų, nusisukęs nuo pareigūno. (b.l. 25)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, kad 2015 m. birželio 16 d., nakties metu, vaisių ir daržovių sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), prekiavo šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Apie 06.00 val. jo darbinę veiklą, susijusią su kasos aparato naudojimu, tikrino policijos pareigūnas, galimai jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytas vyresnysis tyrėjas R. R.. Policijos pareigūnas, nustatęs, jog pažeidė pranešime apie įtarimą nurodytas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas sustabdė jo vykdytą veiklą, t.y. prekybą šviežiais vaisiais ir daržovėmis, bei ėmė forminti Administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Tai darydamas pastarasis minėjo, jog šiandien apskritai nebegalės tęsti prekybos. Policijos pareigūnui jis aiškino, kad prekiauja šviežiais vaisiais ir daržovėmis ir juos realizuoti turi nedelsiant, nes priešingu atveju nerealizuoti vaisiai ir daržovės suges, o tai sąlygos didžiulius nuostolius. Pasisiūlė sumokėti jam gresiančią administracinę baudą kiek įmanoma greičiau, pažeidimo padarymo vietoje, kad galėtų nepertraukiamai tęsti prekybą ir išvengti nuostolių, kurie neišvengiamai atsirastų nutraukus prekybą. Tvarkydamasis savo rankinėje, ieškodamas dokumentų, iš rankinės jis išsitraukė 200 Eur, kuriuos tiesiog pasidėjo ant stalo ir prispaudė ant jo buvusiu dideliu skaičiuotuvu. Šiais pinigais, jų dalimi, ketino sumokėti jam skirtiną baudą, tačiau neketino papirki pareigūno ir to nedarė. Be to, paminėtus veiksmus atliko tik po to, kai policijos pareigūnas jam pasakė, kad bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Vos tik minėtomis aplinkybėmis jis pasidėjo ant stalo minėtus pinigus, policijos pareigūnui pasakius „nieko nebus“, jis buvo sulaikytas kaltinant jį policijos pareigūno papirkimu, nors kaip jau minėjo, ant stalo pinigus pasidėjo ne kaip kyšį pareigūnui, bet norėdamas kuo greičiau sumokėti jam skirtiną administracinę baudą vietoje ir tęsti prekybą, kad išvengti nuostolių. Nori pažymėti, jog nei tuo metu nežinojo, nei dabar jis nežino ar už jo padarytą, pranešime apie įtarimą nurodytą, administracinį teisės pažeidimą galėjo sumokėti jam skirtiną baudą vietoje, ar ne. Policijos pareigūnas apie tai jam nieko neminėjo, o baudą sumokėti vietoje jis dėl paminėtų priežasčių tikrai norėjo, tačiau, kaip minėjo, neketino ir nesiekė duoti kyšio. Dar daugiau, minėtą jo veiklą tikrinęs ir nustatyto administracinio teisės pažeidimo medžiagą forminęs policijos pareigūnas niekaip ir niekada jo neįspėjo ir neperspėjo, kad kokie nors jo veiksmai gali būti pareigūno suvokti ir/ar traktuojami kaip šiame tyrime aptariamas nusikaltimas, neperspėjo, kad bauda negali būti mokama pažeidimo padarymo vietoje, jeigu ji iš tiesų negali būti mokama vietoje, neatliko ir jokių kitų prevencinių veiksmų, t.y. neperspėjo, kad kokie nors jo veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Kad paminėti privalomi veiksmai nebuvo atlikti matyti ir iš jam įteiktų abiejų Pranešimų apie įtarimą. Policijos pareigūnas, pasakęs „nieko nebus“, tiesiog sulaikė jį kaltinant kyšio davimu, iš karto po to, kai pasidėjo baudai skirtus pinigus ant stalo, juos prispaudęs skaičiuotuvu. Svarbu paminėti ir tai, kad minėtomis aplinkybėmis bendraudamas su policijos pareigūnu jis buvo susijaudinęs ir išsigandęs dėl to, kad bus patrauktas administracinėn atsakomybėn ir galimai bus sustabdyta jo vykdoma prekyba, o dėl to neišvengiamai bus patirti didžiuliai nuostoliai dėl laiku neparduotų, greitai gendančių vaisių ir daržovių. Tokios emocinės būklės jis galimai elgėsi kiek neapgalvotai ir neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, galimai neatsakingai ir lengvabūdiškai ištarė kokius nors žodžius, kurių šiuo metu tiksliai net nepamena, tačiau pabrėžia, jog niekada ir jokiais būdais nesiekė jį tikrinusio policijos pareigūno papirkti, to nedarė ir neketino to daryti, tokio rezultato nesiekė, o tik norėjo kuo greičiau sumokėti baudą vietoje ir išvengti prekybos nutraukimo bei susijusių nuostolių. (b.l. 31)

2015-06-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta patalpa, kurioje po skaičiuotuvu padėti pinigai: 4 vnt. 50 eurų nominalo kupiūras. (b.l. 11-12)

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėtos įvykio vietos apžiūros metu paimtos keturios 50 eurų vertės nominalo kupiūros. (b.l. 13-17)

Motyvuojamoji dalis

BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o to paties straipsnio 2 dalyje – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnį papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti, dėl jo susitariama ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus, kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Atitinkamai pripažįstant atlygį kyšiu svarbu yra tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui) neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai. Sprendžiant asmens kaltės dėl papirkimo klausimą, reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo, trečiasis asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį).

Teismo ištirtų, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą grandinę, patvirtina, kad kaltinamasis A. J. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. Pats kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, parodė, kad jis kyšio nedavė ir nenorėjo duoti, baudą buvo pasiūlyta vietoj sumokėti. Jis, A. J. turėjo pinigų už braškes, jis padėjo dalį pinigų į stalčių už savo braškes ir išmetė ant stalo 200 eurų. Tie pinigai buvo už dėžes, kuriuos padėjo ant stalo, padėjo pinigus ir prispaudė su skaičiuotuvu. Pasak A. J., pareigūnas meluoja, kad stovėjo ir matė, pastarasis buvo su pagalbiniu darbuotoju. Jis, A. J. pasiūlė sumokėti baudą vietoje, atsakymas buvo, nieko nebus du kartus. Kai pareigūnas pamatė pinigus iš karto šoko, atidarė duris į lauką, kvietė fotografuoti. Anot A. J., jis aiškino pareigūnams, ankščiau jokių reikalų neturėjo su pareigūnais, tai nutiko pirmą kartą. Jis, A. J. negali paaiškinti kodėl vienu kartu nepadėjo visų pinigų į stalčių. Už savo braškes neišmušdavo čekio, tai jo, A. J. asmeninės braškės. Prieš skaičiuojant kasą jis, A. J. ištraukė pinigus. Kasą tikrino po fotografavimo. Pasak A. J., buvo surašytas protokolas, paskirtos nuobaudos, viena nuobauda už žurnalo neturėjimą apie 20 eurų ir antra nuobauda, kad kasa nesuėjo, sumokėjo 30 eurų. Buvo svarbu, kad nesustotų prekyba, buvo apie tona braškių. Apklaustas iš karto po įvykio įtariamuoju A. J. parodė, kad jis pareigūno prašė leisti sumokėti baudą vietoje, kad jo niekur nevežtų, kad galėtų parduoti braškes, nes jos greitai genda. Jis manė, kad galima taip baudą susimokėti vietoje. Iš pradžių jis bandė slėpti 500 eurų, kuriuos gavo neišmušęs čekių. Pusę jų paslėpė pakišęs po popieriumi, o kitą pusę jis bandė pasikišti po skaičiuotuvu, tai pamatė pareigūnas, iškart pašoko, pakvietė kitą pareigūną, jį išstūmė, girdėjo, kaip atėjusiam pareigūnui pasakė pinigus nufotografuoti, kad tai kyšis. Nori pasakyti, kad prieš tai, kai prašė leisti pareigūnui sumokėti baudą vietoje, pareigūnas tik pasakė, kad nieko nebus ir viskas, nesakė, kad vietoje susimokėti negalima, taip pat ir neįspėjo apie jokį kyšį. Susitarti taip pat pareigūnui nesiūlė. Nori pasakyti, kad jis tikrai pardavė dalį braškių be čekių, tuos pinigus už gautas braškes bandė paslėpti, o pareigūnas pamatė, matyt pagalvojo kad tai kyšis. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, kad jis pasisiūlė pareigūnui sumokėti jam gresiančią administracinę baudą kiek įmanoma greičiau, pažeidimo padarymo vietoje, kad galėtų nepertraukiamai tęsti prekybą ir išvengti nuostolių, kurie neišvengiamai atsirastų nutraukus prekybą. Tvarkydamasis savo rankinėje, ieškodamas dokumentų, iš rankinės jis išsitraukė 200 Eur, kuriuos tiesiog pasidėjo ant stalo ir prispaudė ant jo buvusiu dideliu skaičiuotuvu. Šiais pinigais, jų dalimi, ketino sumokėti jam skirtiną baudą, tačiau neketino papirki pareigūno ir to nedarė. Be to, paminėtus veiksmus atliko tik po to, kai policijos pareigūnas jam pasakė, kad bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Vos tik minėtomis aplinkybėmis jis pasidėjo ant stalo minėtus pinigus, policijos pareigūnui pasakius „nieko nebus“, jis buvo sulaikytas kaltinant jį policijos pareigūno papirkimu, nors kaip jau minėjo, ant stalo pinigus pasidėjo ne kaip kyšį pareigūnui, bet norėdamas kuo greičiau sumokėti jam skirtiną administracinę baudą vietoje ir tęsti prekybą, kad išvengti nuostolių. Minėtą jo veiklą tikrinęs ir nustatyto administracinio teisės pažeidimo medžiagą forminęs policijos pareigūnas niekaip ir niekada jo neįspėjo ir neperspėjo, kad kokie nors jo veiksmai gali būti pareigūno suvokti ir/ar traktuojami kaip šiame tyrime aptariamas nusikaltimas, neperspėjo, kad bauda negali būti mokama pažeidimo padarymo vietoje, jeigu ji iš tiesų negali būti mokama vietoje, neatliko ir jokių kitų prevencinių veiksmų, t.y. neperspėjo, kad kokie nors jo veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Iš aptartų viso proceso metu duotų kaltinamojo A. J. parodymų matyti, kad jie proceso metu nuoseklūs nebuvo. Pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino, kad jis manė, jog galima taip baudą susimokėti vietoje. Iš pradžių jis bandė slėpti 500 eurų, kuriuos gavo neišmušęs čekių. Pusę jų paslėpė pakišęs po popieriumi, o kitą pusę jis bandė pasikišti po skaičiuotuvu, tai pamatė pareigūnas. Teismas vertina, kad tokie A. J. parodymai akivaizdžiai nelogiški, nes nelogiška slėpti pinigus po skaičiuotuvu, prieš pat pareigūno akivaizdą, kuris sėdėdamas prie to paties stalo surašinėja aktą. Vėliau, jau dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis A. J. parodė, kad tvarkydamasis savo rankinėje, ieškodamas dokumentų, iš rankinės jis išsitraukė 200 Eur, kuriuos tiesiog pasidėjo ant stalo ir prispaudė ant jo buvusiu dideliu skaičiuotuvu. Šiais pinigais, jų dalimi, ketino sumokėti jam skirtiną baudą, tačiau neketino papirkti pareigūno ir to nedarė. Tokios pozicijos kaltinamasis buvo ir teisme. Visgi teismas vertina tokią kaltinamojo poziciją kaip gynybinę, juo labiau, kad pastarojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Nors galimai kaltinamasis dėl atliekamo patikrinimo buvo sutrikęs, tačiau net ir tokiu atveju A. J. parodymai kelia abejonių. A. J. pripažįsta, kad siūlė susimokėti baudą vietoje, toliau nebuvo įspėtas, kad kokie nors jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tik du kartus buvo atsakyta nieko nebus ir tada A. J. padeda prieš pareigūną ant stalo po skaičiuotuvu 200 eurų. Paklaustas teisme kodėl taip pasielgė ir kodėl nepadėjo minėtų pinigų prie 300 eurų, kuriuos, pasak A. J., jis padėjo į stalčių, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Kreiptinas dėmesys, kad kaip nurodė kaltinamasis A. J. jis sumokėjo 20 ir 30 eurų baudas administracinėse bylose, todėl būtų nelogiška tokią pinigų sumą padėti kaip pinigus už baudas. Be to, pasak A. J., paminėtus veiksmus atliko tik po to, kai policijos pareigūnas jam pasakė, kad bus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiau A. J. teisme parodė, kad prieš skaičiuojant kasą jis, A. J. ištraukė pinigus. Kasą tikrino po fotografavimo. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų tyrėjų R. R. ir M. B. parodymais. Pastarieji davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o A. J., kaip įtariamasis, vėliau kaltinamasis atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistoma. Įstatymas kaltinamajam suteikia teisę savo parodymus naudoti kaip gynimosi nuo kaltinimo priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, o prisiekusių liudytojų parodymai tikruosius įvykius iškraipo, šiuo atveju nėra pagrindo. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad paminėti liudytojai turėjo ar turi kokį nors pagrindą A. J. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Nenustačius, kad tyrėjų parodymai apie A. J. kyšio davimą už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus yra aiškiai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo. Teismas vertino ir tas aplinkybes ar apklausti liudytojai R. R. ir M. B. galėjo ne taip suvokti A. J. veiksmus su minėtais pinigais ir sąžiningai klysti dėl galimo kyšio davimo. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Abiejų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytojas R. R. parodė, kad A. J. siūlė susitarti, baudą sumokėti vietoje, R. R. paaiškino, kad vietoje baudų negalima mokėti. R. R. informavo, kad jei dar kartą pasiūlys susitarti, tai pradės ikiteisminį tyrimą. Tada A. J. pasikrapštęs savo rankinėje iš su savimi turėtos vyriškos rankinės ištraukė ir ant stalo padėjo perlenktas keturias 50 eurų nominalo kupiūras, vieną jų kampą pakišdamas kamputį po skaičiuotuvu. Liudytojo parodymai visiškai atitiko ir liudytojo M. B. parodymus. Kreiptinas dėmesys, kad minėti liudytojai analogiškas aplinkybes nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose iškarto po įvykio. Teisme kaltinamojo gynybos iniciatyva buvo apklaustas liudytojas A. J., kuris paaiškino, kad nebuvo taip, kad aktualiu byloje laikotarpiu abu pareigūnai su A. J. būtų kartu viduje, vienas pareigūnas buvo su juo, A. J. lauke ir tik kelis kartus pakeitė kitą pareigūną, kai jis buvo išėjęs. Tačiau teismas tokius liudytojo A. J. parodymus vertina kaip subjektyvius, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams. A. J. yra A. J. draugas nuo vaikystės, gyvena viename kaime, yra kaimynai, bendrauja, todėl teismas vertina, kad A. J. parodymai siekiant padėti A. J. vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja.

Byloje nustatyta, kad A. J. siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 163(7) str. 1 d.) ir LR ATPK 163(5) str. 1 d. tiesiogiai, žodine forma siūlydamas „susitarti ir baudą sumokėti vietoje“, iš su savimi turėtos vyriškos rankinės ištraukė ir ant stalo padėjo perlenktas keturias 50 eurų nominalo kupiūras vieną jų kampą pakišdamas kamputį po skaičiuotuvu, tokiu būdu davė 200 eurų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) tyrėjui R. R.. A. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 227 str. 2 d. Teismas vertina, kad A. J. padėdamas minėtoje vietoje pinigus, valstybės tarnautoją R. R. siekė paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja A. J.. 200 eurų atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, šiuo atveju buvo sietinas būtent su R. R. asmens įgaliojimų nevykdymu. A. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šis veiktų jo naudai, ir norėjo, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai, t.y. nebūtų surašomi administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant A. J. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, vedęs, gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

A. J. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. (b.l. 32)

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 200 eurų, kuriuos kaltinamasis davė valstybės tarnautojui kaip kyšį, konfiskuotini. (b.l. 18)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir skirti 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pinigus 200 eurų, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK kasą, konfiskuoti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.