Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl termino įregistruoti biudžetinę įstaigą Nacionalinę šeimos tarybą viešame registre atnaujinimo.

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. LR Seimas priėmė LR Šeimos stiprinimo įstatymą, pagal kurio 9 straipsnį buvo numatyta įsteigti Nacionalinę šeimos tarybą (toliau - Taryba). Paaiškino, jog priėmus minėtą įstatymą, Taryba nebuvo suformuota, nes įstatyme nebuvo nustatytas jos teisinis statusas, pavaldumas, nebuvo numatyta jos suformavimo tvarka, nebuvo aiškus Tarybos narių delegavimo ir atrankos tvarka, Tarybos narių kadencijos trukmė, Tarybos pirmininko rinkimo ir paskyrimo mechanizmas. 2019 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas LR Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris nustatė, kad Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina LR Seimas, o Tarybos buveinė yra Vilniuje. Nauja įstatymo redakcija taip pat numatė, kad Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal LR Seimo patvirtintus Tarybos nuostatus. Taip pat buvo numatyta, kad tvirtindamas Tarybos sudėtį, LR Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. Remiantis priimtais pakeitimais, 2019 m. gruodžio 17 d. LR Seimo nutarimu XIII-2704, įsigaliojusiu 2020 m. sausio 1 d., buvo patvirtinti Tarybos nuostatai. Nuostatai nustatė, kad Tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, vienasmenis valdymo organas yra Tarybos pirmininkas. Kadangi Tarybos pirmininką renka Taryba, vienasmenis valdymo organas negalėjo būti suformuotas prieš tai nesuformavus pačios Tarybos. Pagal LR Seimo nutarimą buvo nustatytas 4 mėnesių terminas suformuoti Tarybos sudėtį, tačiau Taryba buvo suformuota ir patvirtinta tik 2020 m. birželio 4 d. LR Seimo nutarimu Nr. XIII-3014, t. y. jau praėjus daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams po Tarybos nuostatų pavirtinimo ir jų įsigaliojimo, kai jau buvo praėjęs pagal LR civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį nustatytas 6 mėnesių terminas pateikti viešam registrui juridinio asmens steigimo dokumentus. Pažymėjo, jog tuo pačiu Seimo nutarimu laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, Tarybos pirmininko pareigos buvo pavestos eiti jai, kai vyriausiai amžiumi Tarybos narei. Taip pat paaiškino, jog įgyvendindama jai pavestas pareigas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą prašydama užregistruoti Tarybą kaip biudžetinę įstaigą, tačiau Registro tvarkytojas, atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad steigimo dokumentai yra negaliojantys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Kadangi nei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas nei Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas, kurie reglamentuoja šios įstaigos veiklą, kitokio termino dėl dokumentų pateikimo Registrui nenustatė, Registro tvarkytojas 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu apie nustatytus trūkumus Nr. 24777806, nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2020 m. spalio 16 d., per jį prašė pateikti visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius galiojančius dokumentus bei teiktinus duomenis. Atitinkamai buvo priversta kreiptis į teismą dėl CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Registro tvarkytojui termino atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo LR Seimas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl pareiškimas yra pagrįstas.

Abu suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 2.46 straipsnio 4 dalimi, juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. LR Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2704, įsigaliojusiu 2020 m. sausio 1 d., patvirtinti Nacionalinės šeimos tarybos steigimo dokumentai (nuostatai) Juridinių asmenų registrui pateikti 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo jų sudarymo, o kiti galiojantys įstatymai nenustato kitokio termino, dėl šios priežasties pareiškėjai pasikreipus į viešąjį registrą dėl Tarybos įregistravimo, jos prašymas nebuvo patenkintas. Pagal teismų formuojamą praktiką CK 2.46 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas steigimo dokumentams pateikti registro tvarkytojui gali būti atnaujintas CPK nustatyta tvarka.

CPK XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, trukmę, ar po to, kai minėtos svarbios aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi per protingą terminą į teismą. Teismas, spręsdamas, ar konkrečios priežastys yra svarbios, privalo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į įstatymo nustatyto termino trukmę, šalių elgesį, kitas nagrinėjamo klausimo svarbai reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad LR Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XII-2704 „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus, o Nacionalinės šeimos tarybos sudėtis buvo patvirtinta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams – LR Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3014 „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“, todėl pareiškėja neturėjo jokių objektyvių galimybių CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu pateikti Juridinių asmenų registrui Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų.

Byloje nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kokių nors trečių asmenų teises ar interesus, taip pat vertintina, jog tokio termino atnaujinimas yra būtinas galiojančiu įstatymu įsteigtos institucijos įregistravimui viešame registre. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą steigimo dokumentams pateikti viešajam registrui laikytinos svarbiomis, todėl toks terminas atnaujintinas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 290-292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti registro tvarkytojui LR Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2704, įsigaliojusiu 2020 m. sausio 1 d., patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos steigimo dokumentus.

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.