- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2-223/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donatas Šernas
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria S. M. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1180-265/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kur trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Transmota“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“, AB, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui S. M., prašydamas priteisti iš atsakovo 86 886 eurų skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo S. M. priteisė 86 886 EUR skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 86 886 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7000 Lt žyminio mokesčio.
Klaipėdos apygardos teisme gautas S. M. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies (6900 Lt) mokėjimo arba atidėti jos sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2013 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė atsakovui S. M. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – patikslinti reikalavimą ir pateikti duomenis apie turimas lėšas banko sąskaitose, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Atsakovas S. M. pateikė teismui pareiškimą dėl apeliacinio skundo patikslinimo ir papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo patikslino apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, teigdamas, kad jis prašo teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo ar nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Prie pareiškimo atsakovas pateikė 2006 m. kredito sutarties kopiją.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi apelianto S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos tesimo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad apeliantas, šalindamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, reikalautų duomenų nepateikė. Teismo vertinimu, pateikta kredito sutartis apelianto turtinės padėties neapsprendžia.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad jo manymu, jis tinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį: patikslino savo reikalavimą ir pateikė duomenis apie savo įkeistą nekilnojamąjį turtą bei įrodymus, kad iš varžytynių buvo parduotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1180-265/2013, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovo S. M. apeliacinį skundą nutarė laikyti nepaduotu, padaręs išvadą, kad apeliantas nepašalino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų.
Paduotu apeliaciniu skundu atsakovas S. M., be kitko, prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies (6900 Lt) ar jį atidėti.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartyje, kuria nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodė, kad atsakovas neaiškiai suformulavo reikalavimą, nepridėjo įrodymų, kurie leistų teismui spręsti apie prašyme nurodytų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pažymas apie gaunamą jo darbo užmokestį ir apie iš varžytynių parduodamą turtą, tačiau teismas minėtoje nutartyje sprendė, jog šie duomenys neleidžia teismui spręsti apie realią atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vertinant šalies turtinę padėtį ir sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėjimo, atsižvelgiama į šalies turimas lėšas, jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitas aplinkybės, todėl būtina pateikti įrodymus apie turimas lėšas banko sąskaitose, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan. (72 b. l.).
Šalindamas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, atsakovas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo patikslino savo reikalavimą, nurodydamas, kad jis prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo ar nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti apeliantas pateikė 2006 m. kredito sutarties kopiją, iš kurios, anot atsakovo, matyti, kad jis turi kreditinių įsipareigojimų ir kad jo turtas yra įkeistas (78, 98-106 b. l.).
Vertinant skundžiamos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar atsakovas savo pateiktais duomenimis pašalino apeliacinio skundo trūkumus – t. y. ar pateiktų duomenų apie jo turtinę padėtį pakanka, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Pagal CPK 84 straipsnio nuostatą, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.
Galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo reikalauti iš atsakovo duomenys apie turimas lėšas bankų sąskaitose ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą buvo nepertekliniai, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
Šiuo atveju atsakovo pateiktos pažymos apie jo gaunamą darbo užmokestį negali būti laikomos pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais, jog atsakovas turi tik tokio dydžio lėšas, nes atsakovas faktiškai gali gauti pajamų ir iš kitų šaltinių. Nesant duomenų apie atsakovo turimas lėšas bankų sąskaitose, nėra galimybės įvertinti atsakovo galimybes sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad jis turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2006 m. rugpjūčio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. 0460618031477-53 (98-106 b. l.). Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokio dydžio įmokas jis privalo mokėti bankui kas mėnesį. Taip pat atsakovas neįrodė, jog jis turi tik atskirajame skunde nurodytą turtą, nes nepateikė išrašų iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas S. M. nepašalino teismo nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų, yra pagrįsta. Kadangi viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.), o atsakovas už paduotą apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo ir neįrodė pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą egzistavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.