- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-16
- Bylos Nr.
- 1A-655-312-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Popovienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Algimantas Pivoriūnas
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskis
Pranešėja Virginija Popovienė Baudžiamoji byla Nr.1A-655/2008
Teisėjas Valerij Paškevič Procesinio sprendimo kategorija1.1.8.3;
1.2.23.3.
2008 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 10 d., Vilniaus mieste, tikslu platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 27,402 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 8,841 g psichotropinės medžiagos - MDMA ir 0,513 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai gabeno automobiliu „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, ir laikė jas šio automobilio daiktų dėtuvėje, iki 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie L. Giros g. 129-ojo namo, Vilniuje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. sušvelninti jam paskirtąją bausmę.
Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo asmeniniam vartojimui. Nusipirko didelį kiekį šių medžiagų, nes taip buvo pigiau. Apeliantas pažymi, kad jo parodymus patvirtina liudytojų O. K. (O. K. ) ir A. Š. (A. Š. ) duoti parodymai. A. R. mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog įsigytas narkotines medžiagas jis ketino platinti. Aplinkybė, kad automobilyje buvo rastos svarstyklės, neleidžia teigti, jog jos buvo naudojamos narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti, tuo labiau, kad svarstyklių paėmimo faktas nebuvo užfiksuotas procesiniuose dokumentuose. Taigi, rastos svarstyklės apskritai negali būti laikomos įrodymu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ant svarstyklių nebuvo rasta jokių uždraustų medžiagų liekanų. Nuteistasis teigia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo jau padalintas į individualias dozes.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios apklausos metu, nuteistasis buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, labai pergyveno, todėl galėjo netiksliai išdėstyti savo mintis, jį apklausinėję pareigūnai galėjo neteisingai jį suprasti ir dėl šios priežasties klaidingai užfiksuoti parodymus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslo. Apeliantas pabrėžia, kad kitų apklausų metu jis nuosekliai laikėsi pozicijos, jog narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo asmeniniam vartojimui. A. R. mano, kad jo teiginius patvirtina tai, jog jis vartoja narkotines medžiagas, anksčiau buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jo turimos narkotinės bei psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, todėl nebuvo padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams. Nuteistasis mano, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Taip pat apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau teistas už nesunkų nusikaltimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieško darbo, nori atsikratyti narkotikų priklausomybės, yra jauno amžiaus. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybę. A. R. nuomone, esant paminėtoms aplinkybėms, net ir minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti nuosprendyje.
Apklausos vykusios 2007 m. rugsėjo 11 d. metu A. R. paaiškino, jog įsigytas narkotines medžiagas jis norėjo parduoti brangiau. Teigė, kad ir anksčiau, t. y. 3 - 4 kartus yra pirkęs amfetamino bei šią medžiagą perpardavęs. Be to, apklausos metu nurodė, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai rado medžiagas, kurias jis ruošėsi parduoti (t. 1, b. l. 46-47). Nors nuteistasis vėlesnėse apklausose bei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme neigė, kad narkotines bei psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, tačiau, kolegijos nuomone, toks nuteistojo pozicijos pasikeitimas yra tik siekis palengvinti savo padėtį. Čia pažymėtina, kad A. R. parodymus davė kalba, kurią moka, protokole nurodė, jog jo parodymai surašyti teisingai, apklausos protokolą pasirašė. Apklausos protokolą pasirašė ir jo gynėjas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo pirmosios apklausos metu duotais parodymais.
Nuteistojo aiškinimai, jog jis save galėjo apkalbėti, nes buvo labai susijaudinęs, šoko būsenoje, yra visiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, parodymų tinkamą užfiksavimą apklausos protokole bei jų teisingumą parašais patvirtino tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. R. jau ne pirmą kartą susiduria su teisėsaugos pareigūnais, jis ir anksčiau yra buvęs įtariamuoju (vėliau kaltinamuoju ir nuteistuoju), jo atžvilgiu buvo atliekami procesiniai veiksmai, netgi taikytos procesinės prievartos priemonės. Prieš pirmąją apklausą apeliantui buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. (t. 1, b. l. 44-45), t. y. jam nebuvo inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas, šias aplinkybes nuteistasis nurodė savo valia. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teigti, kad nuteistasis galėjo duoti neteisingus parodymus, nes buvo streso būsenoje, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad apklausos protokole teiginiai apie ketinimą platinti narkotines bei psichotropines medžiagas skirtingose vietose kartojasi net tris kartus. Be to, 2008-09-12 papildomai apklausiant įtariamuoju, A. R. vėlgi nurodė aplinkybę, kad svarstykles jis laikė, norėdamas pasitikslinti narkotinių medžiagų kiekį, kai pats jas vartodavo, taip pat, kad galėtų pavaišinti draugus, jeigu jie paprašytų (t. 1, b. l. 51).
Nuteistojo tikslą platinti turėtas narkotines ir psichotropines medžiagas įrodo ir tai, kad automobilyje buvo rastos svarstyklės. Nors svarstyklių radimo faktas procesiniuose dokumentuose nėra užfiksuotas, tačiau svarstyklių buvimo automobilyje fakto neginčija pats nuteistasis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme jis yra nurodęs, jog svarstykles jis naudojo tam, kad galėtų sužinoti, kokį kiekį narkotikų gavo (t. 2, b. l. 36). Taigi, jau iš paties nuteistojo parodymų darytina išvada, jog svarstyklės buvo naudojamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimui, o ne kitiems, kaip teigia nuteistasis, buitiniams tikslams. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ant automobilyje rastų svarstyklių buvo rasta, paprastai, narkotinėje medžiagoje – kanapėse ir jų dalyse, esančių kanabinoidų pėdsakų. (t. 1, b. l. 24).
Nuteistasis A. R. teisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad svarstyklių paėmimo faktas nebuvo užfiksuotas procesiniuose dokumentuose. Vienok, bylos medžiaga - 2007-09-12 tyrėjos A. V. užduotimi atlikti objektų tyrimą (t. 1, b. l. 17-18), 2007-09-12 lydraščiu Nr. 17-NTS-9615 (t. 1, b. l. 19), 2007-10-04 specialisto išvada Nr. 140-(9101)-IS1-6933 (t. 1, b. l. 22-25), 2007-10/11-05 lydraščiu Nr. 140-IS1-7389 (t. 1, b. l. 28), 2007-10-29 specialisto išvada Nr. 140-(9102)-IS1-7860 (t. 1, b. l. 2932), daiktiniu įrodymu – svarstyklėmis, paties nuteistojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu, pasitvirtina, kad svarstyklės buvo rastos nuteistojo automobilyje jo sulaikymo metu. Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino tą aplinkybę, kad nuteistojo sulaikymo metu jo automobilyje, daiktų dėtuvėje buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės.
Liudytojas V. P. (V. P. ) parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto VPK 6-ojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėju ir atliko nuteistojo automobilio apžiūrą. Tiksliai pasakyti negali, tačiau kiek pamena, svarstyklės buvo ne automobilyje, jas jam perdavė pareigūnas iš patrulių rinktinės R. U. . Dėl to, automobilio apžiūros protokole apie svarstyklių radimą nieko neužfiksuota.
Liudytojas R. U. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos patrulių rinktinėje ir prie L. Giros gatvės 129-ojo namo sulaikinėjo nuteistąjį ir du jo draugus. Sulaikymo metu apžiūrėjus nuteistojo automobilį „Audi 100“, daiktų dėtuvėje rado dėžutę bei celofaninį maišelį su, kaip įtarė, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – baltos spalvos milteliais, taip pat rado virš dešimties vienetų mažų polietileninių maišelių su milteliais, apie 100 vnt. tablečių „Ekstasy“, bei juodos spalvos, keturkampio formos svarstykles. Šiuo metu jų atpažinti negali dėl praėjusio gana ilgo laiko tarpo. Apie svarstyklių radimą tarnybiniame pranešime nepažymėjo, greičiausiai, per neapsižiūrėjimą. Automobilyje rastus daiktus pristatė į policijos komisariato budėtojų dalį.
Liudytojas Markas Pačkevičius parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos patrulių rinktinėje ir pamena, kad L. Giros gatvėje sulaikinėjo nuteistąjį ir du jo draugus bei apžiūrinėjo nuteistojo automobilį. Kad automobilyje būtų rastos svarstyklės, nepamena. Automobilyje rastus daiktus jis su kolega paėmė ir pristatė į 6-ojo policijos komisariato budėtojų dalį.
Liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba tyrėja ir jai buvo pavesta tirti nuteistojo baudžiamąją bylą. Pamena, kad byloje buvo elektroninės svarstyklės, kurias ji siuntė ekspertizėms. Kas jai šias svarstykles perdavė nepamena, galėjo jos būti perduotos komisariato budėtojų dalyje. Apklausų metu A. R. davė parodymus, kad jo automobilyje buvo rastos ir paimtos svarstyklės. Abejonių dėl svarstyklių radimo nuteistojo automobilyje aplinkybės niekam nekilo.
Nuteistasis A. R. apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis neatpažįsta svarstyklių, kurios baudžiamojoje byloje yra daiktiniu įrodymu, sulaikymo metu svarstyklės jo automobilyje rastos nebuvo, neatsimena, kas jis jas iš viso būtų turėjęs.
Analizuodamas aukščiau paminėtų liudytojų bei nuteistojo parodymus, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir atmeta nuteistojo parodymus, juos vertindamas kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį. Ikiteisminiame tyrime, apklausų metu nuteistasis patvirtino, kad jį sulaikant, automobilyje buvo rastos ir paimtos svarstyklės. Šią aplinkybę jis patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, konstatuoja, kad nors svarstyklės, kurios byloje yra prijungtos ir apžiūrėtos daiktiniu įrodymu, ir nebuvo tinkamai procesiškai įformintos, tačiau jos buvo rastos ir paimtos 2007 m. rugsėjo 11 d. nuteistojo automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu.
Be to, be svarstyklių automobilyje buvo rasti ir plastikiniai maišeliai, kurie kaip nurodė A. R. , buvo skirti narkotikams susidėlioti (t. 2, b. l. 36). Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis buvo pasiruošęs būtinus daiktus narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms dalinti į atskiras dozes.
Aplinkybės, kad nuteistasis dalį narkotinių ir psichotropinių dalių galėjo įsigyti jau suskirstytas į atskiras dozes, kad jis pats vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, nepaneigia jo kaltės.
Liudytojų O. K. ir A. Š. parodymai taip pat nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo versijos, kad jis narkotines bei psichotropines medžiagas pirko savo reikmėms. Šie liudytojai tik nurodė sulaikymo aplinkybes bei tai, kad nėra įsigiję iš nuteistojo narkotinių bei psichotropinių medžiagų (t. 2, b. l. 37-38). Vienok, liudytojai O. K. bei A. Š. pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nuteistasis tą vakarą automobilyje juos pavaišino cigarete su kanapėmis.
Vertinant visas aptartas aplinkybes su pas A. R. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, šių medžiagų įvairove, su tuo, kad jis visas įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas bei svarstykles, tinkamas tiksliam svėrimui, vežiojosi su savimi, darytina išvada, jog jo turimos medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui, o platinimui.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. R. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. A. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir galisi nėra jokio pagrindo, kadangi nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. neigia turėjęs tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas.
Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. paskyrė sankcijoje numatytą bausmę ir jokių Lietuvos Respublikos BK reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nemato, jokios galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. A. R. vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, nors ir deklaruoja norą atsikratyti šios priklausomybės, tačiau šio noro įgyvendinti nebando, nedirba, nesimoko, anksčiau teistas, nagrinėjamu atveju nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, jog paskirtosios bausmės rūšis ar jos dydis prieštarauja teisingumo principui ar bausmės paskirčiai.
Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui, todėl net atsižvelgus į aplinkybes, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra pakankami pagrindai dar labiau švelninti paskirtąją bausmę.
Apelianto jaunas amžius taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Kolegijos nuomone, nuteistojo amžius nesutrukdė jam tinkamai suvokti ir įvertinti daromo nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo. Visiškai nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad paskirtoji bausmė neigiamai paveiks jo socialinius ryšius, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. R. socialiniai ryšiai nedaro jam teigiamos įtakos. Tokį kolegijos teiginį pagrindžia tai, kad A. R. buvo sulaikytas tuo metu, kai su draugais vartojo narkotines medžiagas.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.