- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-476-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- L. R., E. R.
- Atsakovas
- A. G., G. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų L. R., E. R., atsakovų A. G., G. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir E. R. ieškinį atsakovams A. G. ir G. G. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų A. G. ir G. G. solidariai 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. R., 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-20 Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tvirkinamųjų veiksmų mažamečio E. R. atžvilgiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011-09-18 jos sūnaus Edvino atžvilgiu atsakovų dukra Viktorija atliko tvirkinamuosius veiksmus, filmavo jį nuogą ir tyčiojosi. Tyrimas nutrauktas dėl to, kad Viktorija neturėjo amžiaus, nuo kurio gali atsakyti. Dėl šios nusikalstamos veikos jai ir sūnui padaryta didelė moralinė trauma, o jos pasekmes gydo iki šiol.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų 3 000 Lt neturtinės žalos E. R., 1 000 Lt neturtinės žalos ir 440 Lt advokato teisinei pagalbai atlyginti L. R. bei 120 Lt žyminio mokesčio ir 4 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Taip pat priteisė iš L. R. 1 326 Lt teisinės pagalbos išlaidų A. G. ir 14 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Nustatė, kad E. R. yra ieškovės sūnus, o V. G. - atsakovų dukra. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2011-09-18 laikotarpyje nuo 15 val. iki 18 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, atliko tvirkinamuosius veiksmus mažamečio E. R. atžvilgiu, pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 153 str. Panevėžio miesto apylinkė prokuratūros 2011-12-12 nutarime konstatuota, kad mažamečio atžvilgiu atlikti užgaulūs, nederamos formos, nepadorūs veiksmai, žeminantys mažametį jo paties ir kitų žmonių akyse. Kadangi V. G. šios veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio jinai atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. V. G. padarė pažeidimą, ko pasekoje buvo padaryta neturtinė žala E. R. ir L. R.. E. R. padaryta neturtinė žala pasireiškė patirtu stresu, kuris galėjo pakenkti vaiko emocinei būsenai ir ilgam išlikti atmintyje, o L. R. neturtinė žala pasireiškė nuo išgyvenimo patirtos neigiamos emocijos nerimas dėl sūnaus fizinio ir psichologinio nesaugumo gyvenamojoje aplinkoje. Šias veikas V. G. atliko būdama 12 metų, todėl šiuo atveju už padarytą žalą nepilnamečio iki keturiolikos metų atsako jo tėvai. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigos vaikams veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingi teisei. Neįgyvendinant tėvų valdžios arba ją įgyvendinant netinkamai, tėvams taikoma atsakomybė, nustatyta įstatymu, todėl ieškovė pagrįstai reikalavimo teisę nukreipė į abu tėvus, taikant solidarią jų atsakomybę. Ieškovė neturtinę žalą prašė priteisti, kadangi patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir stresą. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, visas aplinkybes ir laikė, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas E. R. – 3 000 Lt, o L. R. – 1 000 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą pakeisti, papildomai priteisiant E. R. 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o L. R. papildomai priteisiant 5 000 Lt; pakeisti bylinėjimosi išlaidų priteisimą – ieškovų naudai priteisiant visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, atmetant 14 Lt priteisimą iš ieškovų valstybės naudai bei 1 326 Lt atsakovų naudai. Mano, jog žalos atlyginimo dydis nustatytas per mažas, todėl tai nėra tinkamas teisės principų taikymas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kokia didelė psichologinė trauma yra padaryta ieškovams bei kokios nepataisomos pasekmės yra palikusios. E. R. iki šiol yra sukrėstas, kankina baimė, nemiga, o L. R. pergyvena dėl sūnaus psichinės būklės ir jam padarytos žalos sveikatai. Nesutinka su teismo išvada, jog neturtinė žala buvo priteista atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Mano, jog teismas advokatavo atsakovams, vertindamas jų turtinę padėtį. Atsakovai pateikė pažymas tik apie šiuo metu gaunamas pajamas ir akivaizdžiai vengė pateikti duomenis, įrodančius jų tikrąją turtinę padėtį, nors tam turėjo laiko. Mano, jog atsakovų turtinė padėtis yra labai gera, nes jie turi daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Atsakovas yra pensininkas, tačiau jis su savo žmona, kuri yra tik oficialiai bedarbė, užsiima verslu, kuris nėra oficialiai įformintas. Atsakovai apgaudinėja teismą ir kitus, jog visa šeima, kurioje yra paauglės dukros, gyvena tik iš tėvo pensijos, kurios nepakaktų net komunaliniams mokesčiams susimokėti. Akivaizdu, jog teismas suklydo vertindamas bylos aplinkybes bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju. Mano, jog jų prašoma priteisti suma yra teisinga, nes atsiradę padariniai jaučiami ir gydomi iki šiol, be to, nėra aišku kaip tai paveiks mažamečio sveikatą ateityje. Atsakovai niekada nepripažino kaltės ir nebandė atsiprašyti ar taikytis. Atsakovai manė, jog jokia neturtinė žala nėra padaryta, o tai girdėti buvo labai skaudu ir apmaudu, kas sukelia papildomas kančias ir išgyvenimus. Mano, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t.y. neteisingai išaiškino ir taikė CPK 93 ir 98 straipsnius, nes ieškovės naudai nepriteisė jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bei iš ieškovės priteisė atsakovų turėtas išlaidas. Teismas priteisė mažesnę neturtinės žalos atlyginimo dalį, nei prašė ieškovai, tačiau ieškininiai reikalavimai vis dėl to buvo patenkinti, todėl teismas turėjo tenkinti ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Neturtinė žala yra padaryta iš nusikaltimo, todėl nėra galimas bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovams – paskirstymas proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui. Nėra numatytas teisinis pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nukentėjusiojo asmeniui padariusiam nusikaltimą. Atsakovas nėra atleistas nei nuo bylinėjimosi išlaidų, nei nuo žyminio mokesčio, nes nuo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo atleisti ieškovai. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – turi būti taikoma CPK 96 str. 1 d., jos išieškomos iš atsakovų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymą numato specialus įstatymas BPK, kur nurodyta, jog iš kaltininko yra priteisiamos nukentėjusiajam patirtos išlaidos ir nėra nurodyta, jog galimas priešingas turėtų išlaidų priteisimas.
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų reikalavimus, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas tendencingai vertino byloje nustatytas tarp šalių faktines aplinkybes, esančius įrodymus byloje. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek dėl materialinės tiek dėl procesinės teisės normų netinkamo išaiškinimo bei pritaikymo, be to, teismo sprendimas neatitinka CPK 265 str. 1 d., bei 270 str. 3 ir 4 d. keliamų reikalavimų. Apeliantai sutinka su faktine aplinkybe, jog jų dukra nufilmavo mažametį E. R., o dėl kitų teismo nustatytų aplinkybių – jog jų dukra liepė nusimauti kelnes, liepė pozuoti, tyčiojosi iš E. R. ir ko pasekoje padaryta ieškovams moralinė trauma, apeliantai nesutinka ir mano, jog šios faktinės aplinkybės yra teismo nustatytos remiantis tik siaura dalimi rašytinės bylos medžiagos, nevertinant apeliantų argumentų bei neanalizuojant visos bylos medžiagos. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-12 nutarimas dėl ikiteisminio baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00369-11 nebuvo skundžiamas tik dėl atsakovų neišmanymo, neturėjimo tam tikrų žinių ir galų gale tikėjimo žmonių sąžiningumu. Šis nutarimas teismo buvo cituojamas tik atsakovus kaltinančia prasme, nors akivaizdu, jog pačiame prokuratūros nutarime yra nurodytos prieštaringos, atsakovų dukrą teisinančios aplinkybės, tačiau jų teismas visiškai nepaminėjo ir dėl jų, nors jomis atsakovai rėmėsi proceso metu, sprendime visiškai nepasisakė. Teismo sprendimas, kuriame nenurodyti įrodymai ir argumentai, kuriais teismas atmetė atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, teismo cituojamas nutarimas neturi prejudicinės galios, šis nutarimas nėra nei teismo sprendimas, nei nuosprendis, todėl ieškovai ne tik padarytą žalą, bet ir priežastinį ryšį tarp atsakovų dukros veiksmų ir galimos žalos privalėjo įrodyti. Teismas atsisakė išreikalauti E. R. ligos istoriją iš šeimos gydytojo, iš kurios būtų galima matyti, kad buvo kreiptasi pas gydytojus, ar E. R. neturėjo sveikatos problemų anksčiau iki 2011-09-18. Be to, vaizdo įrašas (E. R. nusimovusį kelnes filmavo ne vien tik atsakovų dukra) nebuvo išplatintas, nepateko tretiesiems asmenims, ir atsakovų dukros ketinimų šį vaizdo įrašą kaip nors platinti tikrai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas į atsakovų nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino, nesivadovavo protingumo, teisingumo kriterijais bei ignoravo įrodymų vertinimo principus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitoms, byloje esantiems įrodymams, todėl toks sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas išlaidas renkant dokumentus. Mano, jog ieškovų inicijuota civilinė byla – siekis pasipelnyti, nes prokuroro nutarime L. R. paaiškino, jog bendraujant su sūnumi nepastebėjo, kad iš kart po įvykio sūnus būtų sutraumuotas ar labai smarkiai išgyventų. Šioje civilinėje byloje įrodymai dėl neva patirtos neturtinės žalos yra labai prieštaringi – duomenys iš baudžiamosios bylos (nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą L. R. nurodytos aplinkybės dėl žalos nebuvimo, t. y. jos sūnaus elgesio) ir duomenys, kuriuos ieškovai pateikė civilinėje byloje, prieštarauja vieni kitiems. Mano, kad ieškovai neįrodė jiems padarytos neturtinės žalos, todėl jų reikalavimai netenkintini. Atsakovai išnaudojo visas priemones teikti teismui įrodymus dėl neturtinės žalos nebuvimo. Ieškovų teiginiai, jog atsakovai užsiima nelegaliu verslu yra ne tik nelogiški bei neprotingi, bet ir įžeidžiantys, tuo pačiu užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę dėl šmeižto. Mano, kad apeliantai nesuvokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo civiliniame procese, apeliantų prieštaravimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra nemotyvuotas ir netenkintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nenurodo ir neginčija nei vienos materialinės teisės normos, kurią jų nuomone pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė. Apeliantai nenurodė dėl ko buvo pažeistas CPK 270 str. 4 d. Ieškovai įrodė visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko ir buvo dalinai tenkintinas ieškinio reikalavimas. Pats prokuratūros nutarimas priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl jo teisėtumas visiškai pagrįstas bylos medžiaga. Šio nutarimo atsakovai neskundė, jis nėra panaikintas ir galioja. Atsakovų argumentai, kad ne vien jų dukra tyčiojosi iš mažamečio, nėra suprantami ką tuo bando ginčyti. Be to, ieškovai renkasi atsakovus, o ruošiant ieškinį buvo pasiremta prokuratūros nutarimu kur nustatyta, jog atsakovų dukra padarė šią veiką. Apeliantai nenurodė kokios teismo išvados prieštarauja vienos kitoms, taip pat nenurodė į kokias atsakovų pateiktas aplinkybes teismas neatsižvelgė. Iš apeliacinio skundo nėra galima suprasti, ką atsakovai skundžia ir su kuo jie nesutinka. Apeliantai nenurodė konkrečių argumentų dėl teisės normų pažeidimo ir kas buvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų A. G. ir G. G. apeliacinis skundas atmestinas, ieškovų – tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK 2011-09-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tvirkinamųjų veiksmų mažamečio E. R. atžvilgiu. Tyrimu nustatyta, kad nukentėjusysis E. R., vykdydamas V. G. paliepimą, nusimovė kelnaites ir kitų mažamečių vaikų akivaizdoje demonstravo savo lyties organus. V. G., pasinaudodama tuo, kad nukentėjusysis E. R. dėl labai jauno amžiaus ir nesusiformavusios asmenybės yra pažeidžiamas ir negalintis kritiškai įvertinti savo veiksmų pobūdžio ir pasekmių, liepė E. R. nusimauti kelnes ir pozuoti kitų mažamečių vaikų akivaizdoje. Pripažinta, kad V. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalies požymius (įžeidimas, kuomet kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų).
Kadangi V. G. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminis tyrimas 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu, nutrauktas (b. l. 21-22).
Ieškovai prašė priteiti iš nepilnametės V. G. tėvų, atsakovų, jiems minėta nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 12 000 Lt – E. R. ir 6 000 Lt – L. R.. Ieškovų nuomone, priteistos 3 000 Lt ir 1 000 Lt sumos yra per mažos žalai atlyginti.
Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ir į padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Panevėžio miesto apylinkės teismai, iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį, priteisė ieškovams: E. R. 3 000 Lt ir 1 000 Lt – L. R. neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismas, priteisdamas mažas atlyginimo sumas, atsižvelgė tik į atsakovų turtinę padėtį ir neatsižvelgė į esminius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.
Nepagrįsti ir atmestini atsakovų argumentai, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neanalizavo visos bylos medžiagos ir jų pateiktų argumentų.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nustatė faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu, konstatuotos Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-12-12 nutarime ir nenuginčytos. Ta aplinkybė, kad minėtame nutarime dėstomi nukentėjusiojo, ieškovės, liudytojų parodymai, nenuneigia tyrimo išvados, kad V. G. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalies požymius.
Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas nurodė tuos kriterijus, kuriuos įvardijo patys ieškovai, t. y. dvasiniai išgyvenimai, stresas, sveikatos pablogėjimas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais ir išvardintų kriterijų visuma, nustatė žalos dydį, kurį laikė pakankamu.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai kelis kartus lankėsi Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre ir jau 2012-05-12 buvo konstatuota, kad vaiko būklė pagerėjo (b. l. 9-10, 31). Akivaizdu, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovai patyrė neturtinę žalą, minėtas įvykis sukėlė jiems neigiamas emocijas. Nežiūrint į tai, pasekmės, sukeltos minėtu įvykiu, nebuvo sunkios ir ilgalaikės. Edvinas nepakeitė mokyklos, toliau mokosi ir bendrauja su vaikais, o tai patvirtina, jog patirti išgyvenimai pasimiršta ir nurimsta.
Duomenų, kad iki šiol dėl 2011-09-18 įvykio vaikas turi bendravimo ir kitų problemų, byloje nėra, todėl įvertinus aptartus kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas ir priteistas ieškovams atlygintinas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ši sprendimo dalis keistina.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250 str.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovų prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, jog atsakovai bylą pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovams turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovu, nes jie bylą laimėjo.
Ieškovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt ir už apeliacinio skundą paruošimą – 400 Lt. Šios sumos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinių dokumentų surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Iš atsakovų priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai (CPK 79, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) iš kiekvieno, advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 12,50 Lt (dvylika litų penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.