- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1-267-468/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nukentėjusysis
- D. P., R. P., T. P.
- Kaltinamasis
- N. Ž.
- Kategorijos
- 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė
nukentėjusiesiems D. P., R. P., T. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Ž., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1995-04-11 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams,
1996-07-01 Utenos r. apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo,
2000-05-26 Utenos apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 2 metams laisvės atėmimo, dėl amnestijos akto, nuo bausmės atleidžiant,
2003-04-24 Utenos r. apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d., 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, po apeliacinio skundo Panevėžio apygardos teismas perkvalifikavo nusikalstamą veiką į 180 str. 1 d. ir galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo,
2003-12-16 Urenos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 4 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo,
2005-11-07 Utenos r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 3 metams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Ž. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2011-11-20 apie 18.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, asmeninio konflikto su R. P. metu, tyčia sudavė kumščiu į veidą, rankas bei kojas bei laikydamas alkūne nukentėjusiajam prispaudęs kaklą, bendrai ne mažiau 11 trauminių poveikių pasiekoje, padarydamas R. P. kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą kaktoje, nubrozdinimą kairės mentės srityje, kraujosruvą nugaroje, grupę kraujosruvų ir nubrozdinimų abiejų kelių priekiniuose paviršiuose ir blauzdų viršutiniuose trečdaliuose – sužalojimus, visumoje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei R. P. nugriuvus, N. Ž. užspaudus jo kaklo bei veido minkštuosius paviršius padarė kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, viršutinėje ir apatinėje lūpoje ir jų gleivinėse, nosies nugarėlėje ir galiuke, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko sutrikus išoriniam kvėpavimui, užspaudus išorines kvėpavimo angas, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo nepakankamu, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje, ir taip tyčia nužudė R. P. Šiais savo veiksmais N. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis N. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-11-20 jis susiskambino ar susirašė SMS žinutėmis su pažįstama D. P., kuri pakvietė į svečius pas kaimynę, adresu (duomenys neskelbtini). Apie trečią valandą dienos, N. Ž. atėjus, bute buvo D. P. su vyru R. P., buto savininkė bei trys nepilnamečiai vaikai. Suaugusieji visi gėrė alų, viskas vyko draugiškai, tačiau vėliau gerokai išgėręs R. P. pradėjo prie jo kibti, bandė išprovokuoti konfliktą. N. Ž. reagavo ramiai, į R. P. užgauliojimus nekreipė dėmesio, stengdamas neišprovokuoti konflikto. Po kelių valandų N. Ž. išėjo į virtuvę parūkyti, paskui jį atėjo R. P., merginos liko kambaryje. R. P. ėmė kalbėti įvairias nesąmones, jam grasinti. Parūkęs N. Ž. norėjo išeiti, todėl einant pro R. P., R. P. užsimojo, ketindamas jam suduoti kumščiu į veidą, bet jis (N. Ž.) smūgio išvengė ir sugriebė R. P. už striukės atlapų/apykaklės, prispaudė jį prie sienos ir laikydamas R. P., kumščiu trenkė R. P. į veidą. R. P. atsispyrė nuo sienos N. Ž. priremdamas prie kriauklės, bet N. Ž. R. P. laikydamas ir toliau už apykaklės, dar kartą kumščiu sudavė R. P. į veidą ir tuo metu stipriai visada jėga atsispyrė nuo kriauklės, dėl ko R. P. prarado lygsvarą ir griuvo. N. Ž., laikydamas jį už striukės, griuvo kartu su juo, jam ant viršaus. Griūnat ar užgriuvus visu svoriu jis rankos dilbiu stipriai prispaudė R. P. kaklą, be to, galėjo kiek užsispausti ir drabužiais. Jis tokiu būdu kaklą laikė prispaudęs ranka ne ilgiau kaip 1 minutę. R. P. toliau muistėsi, o N. Ž., ant jo pilvo sėdėdamas ir dar kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Tuomet N. Ž. atsistojo ir išėjo, matė, kad R. P. atsirėmė į spintelę, valėsi iš nosies kraują. N. Ž., išeidamas uždarė duris, grįžo pas merginas į kambarį, pasiėmė cigaretę ir vėl grįžo į virtuvę parūkyti. R. P. dar tebegulėjo ant žemės, buvo gyvas, nes ranka krapštė nosį. N. Ž. parūkęs nuėjo pas merginas. Tuomet iš karto merginos nuėjusios į virtuvę parūkyti, pasakė, kad R. P. kažkas blogai, todėl jis (N. Ž.) nedelsdamas paskambino 112. Jis iš pradžių nesakė, kad tarp jų įvyko muštynės, nes nemanė, kad tiesiog kilo elementarios muštynės, todėl su A. B. susitarė sakyti policijos pareigūnams ir medikams, kad R. P. jie rado lauke, atsivedė pas save į namus, kur jam pasidarė bloga. Ar dar prieš atvažiuojant policijai ir medikams kas nors tvarkė virtuvę, plovė kraują – nematė, jis pats, kiek pamena, to nedarė. D. P., net nesulaukusi pagalbos išėjo namo, o jis sulaukė greitosios pagalbos ir policijos pareigūnų. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad nukentėjusįjį rado prie laiptinės ir parsivedė namo, tačiau dar pareigūnams esant įvykio vietoje jis prisipažino, jog susimušė su nukentėjusiuoju, buvo sulaikytas. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, nužudyti R. P. jis nenorėjo, atsiprašo nukentėjusiųjų.
Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 3-5).
Savo parodymus įtariamasis N. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis parodė, kaip ir į kurias kūno vietas sudavė R. P., bei kaip ant jo užgriuvo krisdamas, ranka jam prispausdamas kaklą (1 t., b.l. 199-200).
Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta ir byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2011-11-20 ryte ji su R. P. bei vaikais, nuėjo pas kaimynę A. B. Jie visi gėrė, o apie pietus jai parašė ar paskambino N. Ž. ir ji, atsiklaususi A. B. bei vyro, pakvietė jį į svečius. N. Ž. atėjus toliau visi gėrė. Viskas vyko normaliai ir visi bendravo draugiškai, jokių konfliktų nebuvo. Ji su N. Ž. elgėsi tik kaip su pažįstamu, nekoketavo ir nesudarė jokio pagrindo savo vyrui pavydėti. Vėliau vienu metu R. P. išėjo į parduotuvę ir po kurio laiko grįžo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. R. P. išgėręs darydavosi agresyvus, smurtaudavo. Po kiek laiko R. P. be priežasties ėmė agresyviai elgtis, siekdamas išprovokuoti N. Ž. bei sukelti konfliktą, vadino jį visais necenzūriniais žodžiais. N. Ž. elgėsi ramiai, vis prašė jo nurimti, jo neįžeidinėjo bei neužgauliojo. N. Ž. išėjo parūkyti, kartu su juo ar iš karto po jo į virtuvę išėjo ir R. P. Girdėjo susistumdymo garsus, bet į tai nekreipė dėmesio. Po kurio laiko iš virtuvės į kambarį atėjo N. Ž., po minutės-dviejų, ji su A. B. nuėjo pažiūrėti į virtuvę ir pamatė ant grindų ant šono gulintį R. P. Jo veido šonas, ausis buvo mėlyni, išsigando, pradėjo sakyti, kad reikia kviesti greitąją. N. Ž. iškvietė policiją. R. P. nekalbėjo, gulėjo nejudėdamas. Jo striukė buvo prasegta, pilvo srityje sukelta į viršų. Pati greitai pasiėmė savo vaikus ir nuėjo pas save į kambarį. Mažamečiai vaikai neteko tėvo, todėl vaikams padarytą moralinę žalą, prašo priteisti 50 000 Lt. Turtinė žala jai nepadaryta, laidojimo išlaidų nepatyrė, nes tuo rūpinosi vyro tėvai.
Liudytoja A. B. parodė, kad nužudymo dieną ryte nukentėjusysis R. P. su žmona D. atėjo į svečius. Visi išgėrė degtinės, alaus. Vėliau atėjo N. R. P. vienu metu buvo kažkur išėjęs ilgesniam laikui. Iš pradžių R. P. elgėsi normaliai, tačiau grįžęs N. Ž. atžvilgiu jis pradėjo elgtis nekultūringai, jį įžeidinėjo, užgauliojo. N. sėdėjo ramiai. Tiksliai nepamena kieno iniciatyva ar šiaip, R. P. su N. Ž. atskirai ar kartu nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji su D. P. liko kambaryje. Iš virtuvės pasigirdo triukšmas, baldų trenksmas, nei ji, nei D. P. į tai nereagavo, nėjo pažiūrėti. Viskas truko keletą minučių, o po to į kambarį atėjo N. Ž., paklaustas, kur R., pasakė, kad - virtuvėje. Ji su D. nuėjo į virtuvę pasižiūrėti ir pamatė ant grindų nejudantį gulintį R. Ji labai išsigando ir pradėjo sakyti, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. N. Ž. iškvietė greitąją, ji su N. Ž. sulaukė medikų ir policijos. Ar ji tvarkė virtuvę iki atvykstant pareigūnams – nepamena. Pareigūnus iškvietė iš karto, tikrai ne po 2 val. Iki atvykstant pareigūnams su kaltinamuoju tarėsi, kad pasakys, kad kaimyną rado lauke, tačiau atvykusiems pareigūnams papasakojo, jog nukentėjusysis ir kaltinamasis susimušė.
Iš liudytojų J. K. ir O. K. parodymų matyti, jog 2011 11 20 d. 18.50 val., patruliuodami gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) guli sumuštas žmogus. Nuvykus minėtu adresu, lauke vyro nerado, tačiau gavo patikslinimą, jog vyras yra (duomenys neskelbtini) bute. Nuėję į butą juos pasitiko kaltinamasis ir viena moteris, o buto virtuvėje ant grindų rado gulintį susirietusį vyrą sumuštu veidu. Jiems buvo paaiškinta kad jie, eidami prie namo, pamatė sumuštą vyrą, kurį parsivedė į namus, išgėrė, vyras sukniubo, todėl iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Iškelta versija, nukentėjusiojo poza, tai, jog ant sienos/grindų matėsi nepilnai išvalyto į kraują panašių dėmių, sukėlė abejones. Netrukus atvažiavę medikai konstatavo vyriškio mirtį, nurodydami, kad jis mirė prieš 2 valandas, tuomet A. B. pradėjo verkti ir papasakojo, kad jos bute Nr. (duomenys neskelbtini) tą vakarą ji kartu su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju ir jo žmona vartojo alkoholį. Po kurio laiko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo muštynės. N. Ž. patvirtino tą pasakojimą, prisipažino kaltu, dėl ko buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Sulaikymo metu kaltinamasis elgėsi ramiai, nemėgino bėgti ar kaip kitaip pasišalinti.
Nukentėjusioji T. P. parodė, kad R. P. vienintelis jos sūnus. Sūnus buvo geras, neteistas, tačiau išgerdavo, išgėręs būdavo agresyvus. Paskutiniu metu su žmona kartu negyveno. Apie sūnaus mirties aplinkybes nieko nežino. Sūnaus laidotuves organizavo ji su vyru. Jie mokėjo už visas laidojimo paslaugas. Ji konkrečiai mokėjo už maistą (čekiai pateikti į bylą), o jos vyras už visas kitas paslaugas, atitinkamai prašo ir priteisti kiekvienam turėtas išlaidas. Gavo 1040 Lt valstybės laidojimo pašalpą, ją panaudojo vyras. Taip pat jai padaryta didelė moralinė žala, kadangi ji neteko vienintelio sūnaus, patyrė labai didelį šoką, pablogėjo sveikata, jai padarytą moralinę žalą vertina 100 000 Lt ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad išgėręs sūnus būdavo agresyvus, kibdavo prie bendrasugerovų, mušdavo žmoną. Apie sūnaus nužudymo aplinkybes nieko negali papasakoti, tačiau dėl sūnaus mirties jis labai išgyveno, kelias savaites praleido ligoninėje, todėl dėl sūnaus netekties už moralinę žalą prašo priteisti 100 000 Lt, be to, jis mokėjo už laidojimo paslaugas, mokėjimo dokumentai pateikti į bylą, todėl prašo sumokėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.
Tai, kad R. P. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina specialisto išvada Nr. M 1578/11 (01), iš kurios matyti, jog R. P. mirė dėl išorinio kvėpavimo sutrikdymo, užspaudus išorines kvėpavimo angas, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota įvykio vietoje, rodo, kad R. P. mirtis įvyko prieš 6±2,8 val.
kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, viršutinėje ir apatinėje lūpose ir jų gleivinėse, nosies nugarėlėje ir galiuke, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį, suspaudžiant veidą ir kaklą minkštais paviršiais;kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas kaktoje, nubrozdinimas kairės mentės srityje, kraujosruvos nugaroje, padarytos netrukus prieš mirtį, paveikus kietais bukais, ribotais traumuojančiais paviršiais;kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, padaryti kietais bukais paviršiais, neužilgo iki mirties;kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose paviršiuose ir blauzdų viršutiniuose trečdaliuose, padaryti kontaktuojant keliais ir blauzdomis su kietais bukais paviršiais skirtingu laiku: grupė sužalojimų padaryti netrukus prieš mirtį, kiti prieš 1-3 paras iki mirties.
Išoriniai mechaniniai sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau išorinių kvėpavimo angų mechaninis užspaudimas, sukeliant obturacinę asfiksiją, pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.20. punktą vertinamas kaip gyvybei pavojingos būklės sukėlimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.
R. P. lavono kraujyje rasta 3,0%o, šlapime 4,01%o etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis atitinka sunkų neblaivumo laipsnį.
Susižalojant pačiam, galėjo būti padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai plaštakų nugariniuose paviršiuose, keliuose ir blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose. Suduodant smūgius kumščiais galėjo būti padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos plaštakų pirštų nugariniuose paviršiuose. Užsidengiant rankomis nuo smūgių galėjo būti padarytos kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje.
Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių.
Dviejų kraujosruvų viršutinėje lūpoje ir kairiame skruoste forma atkartoja traumuojančio paviršiaus reljefą - smulkiai, taisyklingai dantytas kraštas. Panašių savybių paviršius yra nukentėjusio drabužiuose - bliuzono užtrauktukas. Neatmetama, galimybė, kad būtent dėl jo prispaudimo prie veido atsirado minėtos kraujosruvos. Apie sužalojimų padarymo eiliškumą galima spręsti pagal jų padarymo laiką: grupė kraujosruvų keliuose padaryta ankščiau (prieš 1-3 dienas) nei likusieji kūno sužalojimai, kurie padaryti netrukus prieš mirtį. Pastarųjų padarymo seką išskirti nėra galimybės (1 t., b.l. 67-72).
VTMT prie TM Vilniaus skyriaus teismo med. gydytojas G. K. teisme parodė, kad apsinuodijimas etilo alkoholiu, ypač sunkaus laipsnio, slopina organizmo gynybines reakcijas dėl suaktyvėjusio metabulizmo, skaidant etilo alkoholį didėja organizmo deguonies poreikis, jis intensyviau sunaudojamas. Pagal įtariamojo N. Ž. parodymus, kad nukentėjusiojo R. P. kaklo ir galbūt veido srities užspaudimas ranka truko apie 1 minutę, galima teigti, kad toks laiko tarpas nėra pakankamas asfikcijos (mirtinos) organizme išsivystymui, tačiau kvėpavimo sutrikdymas (užkrentant) t.y. užkertant deguonies patekimui į organizmą ir CO2 pasišalinimui iš jo sukelia organizmo hipoksinius (deguonies trūkumo) procesus ir gali sukelti sąmonės netekimą. Kad įvyktų mirtis, t.y. mirtinam kvėpavimo takų užspaudimui, reikia 5-7 minučių, tačiau šis laikas gali būti ir ilgesnis, ir trumpesnis, ir tai priklauso tiek nuo organizmo individualių savybių, tiek nuo kvėpavimo takų užspaudimo būdo. Sprendžiant iš to, kad nukentėjusysis mirė, kaltinamajam atlaisvinus kvėpavimo jis turėjo būti be sąmonės ir judėti negalėjo. Nukentėjusiajam išoriniai kvėpavimo takai ir nosis ir burna buvo užspausti vienu metu spaudžiant per rūbus su užtrauktuku. Išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausia 11 trauminių poveikių. Į šį skaičių įskaičiuoti ir seni, prieš kelias dienas iki mirties padaryti trauminiai poveikiai, todėl mirties dieną jų buvo padaryta 2-3 mažiau.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2011-11-20 buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Virtuvėje nuo spintelės paimtas tuščias alaus butelis, kelios nuoplovos nuo dėmių ant spintelių bei sienos, panašių į kraują, cigarečių nuorūkos iš virtuvės bei balkono, tuščias degtinės butelis iš kambario. Virtuvėje, tarp spintelių, ties praėjimu guli lavonas pusiau ant dešinio šono, galva remiasi į grindis, nugaros dalis remiasi į spintelę, apsirengęs, striukė per galvą užtraukta į priekį, rankos tik pusiau įkištos į rankoves, apačioje apsirengęs megztiniu, kuris suteptas rudos spalvos dėmėmis, su išoriniais sužalojimais galvoje, kaklo priekiniame paviršiuje, plaštakose, riešuose, dilbyje (1 t., b.l. 10-46 ).
Iš Bendrojo pagalbos centro išrašo apžiūros protokolo matyti jog 2011 11 20 18 val. 45 min. N. Ž. iškvietė greitąją pagalbą bei policiją, teikdamas, kad rado gulintį vyriškį, kurį parsivedė į namus, bet jam staiga pasidarė bloga. Be to, daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti mirusio R. P. rūbai, paimti iš VTMT, daiktai paimti iš įvykio vietos (1 t. b.l.47).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis N. Ž. iš esmės kaltu prisipažino, neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigė sudavęs nukentėjusiajam tris smūgius į veidą bei laikęs jį prispaudęs, tačiau tai daręs tik po to kai pastarasis bandė jam suduoti. Šioje dalyje jo parodymai paneigti teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam R. P. buvo padaryta mažiausiai 11 trauminių poveikių, o apklausus ekspertas patvirtino, jog įvykio dieną jų buvo padaryta 8-9. Iš kaltinamojo, liudytojų A. B. bei D. P. parodymų matyti, ir teismui šios aplinkybės nekelia abejonių, kad tarp kaltinamojo N. Ž. ir nukentėjusiojo R. P. kilo buitinis konfliktas, kurį išprovokavo pats R. P., reikšdamas pretenzijas N. Ž., jį užgauliodamas ir įžeidinėdamas. Iš kaltinamojo ir liudytojų A. B. bei D. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis kurį laiką elgėsi ramiai, nekreipė dėmesio į priekaištus, ignoravo R. P. reiškiamas pretenzijas ir užgauliojimus. Kaltinamojo parodymai apie kilusią konfliktinę situaciją tarp jo ir R. P. virtuvėje nepaneigti, tiesioginių įvykio liudytojų nėra, todėl teismas neturi pagrindo jų atmesti. N. Ž. sudavė nukentėjusiajam du smūgius jam ranka/kumščiu į pavojingą gyvybei vietą – galvą, sugriebęs už rūbų bei prispaudęs rūbais ir ranka (dilbiu) kurį laiką laikė prispaudęs kaklo srityje, vėl sudavė smūgį kumščiu į veidą bei tokiu būdu padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių R. P. mirė, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog jam atvykus į įvykio vietą A. B. teigė, kad R. P. nužudė N. Ž., kuris jį mušė be gailesčio kojomis ir kumščiais (1 t., b.l. 124-125). Tačiau byloje nėra surinktų jokių objektyvių duomenų apie tai, kad N. Ž. nukentėjusįjį būtų mušęs kojomis. Teismas atkreipia dėmesį, jog O. K. parodymai yra išvestiniai iš A. B. parodymų, o pastaroji taip pat betarpiškai įvykio nematė (muštynės vyko virtuvėje, ji tuo metu buvo kitame kambaryje). Atsižvelgiant į tai, jog teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, jog ji betarpiškai įvykio nematė, tokias aplinkybės (dėl be gailesčio mušimo kojomis) patvirtinančių kitų objektyvių įrodymų byloje nesurinka, todėl šiuos liudytojo O. K. parodymus teismas atmeta ir laiko, kad jie buvo duoti A. B. apie įvykį pasakojant esant labai susijaudinusiai, streso būsenoje, nes R. P. buvo nužudytas jos buto virtuvėje.
Kaltinamasis nurodė, jog jam nulipus nuo nukentėjusiojo ir išeinant iš virtuvės nukentėjusysis kėlėsi, valėsi nosį, tuoj sugrįžus parūkyti krapštė nosį, tačiau šios aplinkybės paneigtos specialisto ir liudytojų parodymais. Iš specialisto paaiškinimų matyti, jog atlaisvinus kvėpavimo takus, nukentėjusysis turėjo būti be sąmonės, o iš D. P. ir A. B. parodymų matyti, jog netrukus po grumtynių įėjusios į virtuvę jos matė, kad nukentėjusysis buvo be gyvybės ženklų: nejudėjo, gulėjo paslikas, o veidas ir ausis buvo pamėlynavę. Į tai teismas atkreipia dėmesį, tačiau teismo nuomone, šie kaltinamojo parodymai nėra esminiai ir ypatingos reikšmės vertinant jo parodymų patikimumą, sprendžiant kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimus – neturi.
Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis R. P. jų tarpusavio muštynių metu ganėtinai mažoje patalpoje (virtuvėje) nukrito ant grindų, sulaužydamas šiukšlinę, galimai atsitrenkdamas į sieną ar baldus. Iš teismo medicinos išvados duomenų, VTMT prie TM Vilniaus skyriaus teismo med. gydytojas G. K. specialisto paaiškinimų tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 57-58) matyti, kad pagrindinis sužalojimas, dėl kurių mirė R. P., buvo kvėpavimo sutrikdymas (užkrentant) t.y. užkertant deguonies patekimui į organizmą ir CO2 pasišalinimui iš jo sukelia organizmo hipoksinius (deguonies trūkumo) procesus – užsmaugimas/uždusinimas, todėl teismas daro išvadą, kad R. P. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, o ne dėl neatsargumo.
Suduodamas smūgius ganėtinai mažoje patalpoje bei laikydamas prispaudęs R. P. kaklo srityje, N. Ž. negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės (pasak kaltinamojo laikė prispaudęs kaklą tik apie minutę), sąmoningai leido tokiems padariniams – mirčiai – atsirasti, tokiu būdu, jis veikė netiesiogine tyčia.
Kaltinamajam nustatytas girtumas atitinka lengvą girtumo laipsnį, teismas laiko, jog girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra pašalinama.
Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad N. Ž. tyčia nužudė R. P. ir todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Nors kaltinamasis, iškviesdamas policiją ir greitos pagalbos medikus į įvykio vietą nurodė, jog nukentėjusįjį rado prie laiptinės, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog dar įvykio vietoje jis atskleidė tikrąsias įvykio aplinkybes ir viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jų nekeitė. Realiai turėdamas galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, to nepadarė, nuo ikiteisminio tyrimo nesislėpė, jokiais aktyviais veiksmais netrukdė tyrimui, todėl teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kadangi jis išprovokavo konfliktą užgauliodamas ir reikšdamas pretenzijas ir pirmas suduodamas smūgius kaltinamajam (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Iš alkotesterio parodymų matyti, jog kaltinamajam 2011 11 20 d. 20 val. 22 min. nustatytas 0,57 prom. girtumas, o toks girtumas, teismo nuomone, negalėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui. Juo labiau, kad iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis visą laiką elgėsi ramiai, nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiojo įžeidinėjimus ir užgauliojimus, todėl teismas nelaiko N. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. Ž. teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs (2 t., b.l. 13-16), baustas administracine tvarka (2 t. b.l. 52 ), buvo įrašytas į VĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės dispanserinėje įskaitoje, iš įskaitos šiuo metu yra išbrauktas (2 t., b.l 62), specialisto išvadoje Nr. 90TPK-55 nurodyta, jog N. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b.l. 63-65). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad N. Ž. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nors 6 kartus teistas, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žalodamas nukentėjusįjį nenaudojo jokių grėsmingų įrankių, pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, savo elgesiu išprovokavo konfliktą, kaltinamasis dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 154 1t.), teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2011 11 21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l.128 1 t.)
Nukentėjusioji T. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 85).
Teismo posėdžio metu T. P. pateikė kvitą dėl 1500 Lt turėtų advokato išlaidų šioje byloje atlyginimo, nurodė, jog ji prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą pagal pateiktus 1 t. b.l. 88-89, nes ji laidotuvėms pirko maisto produktus, o kitas išlaidas susijusias su laidotuvių organizavimu – priteisti jos vyrui R. P. T. P. nurodė, jog gavo 1040 Lt valstybės laidojimo pašalpą, ją panaudojo vyras. Taip pat nurodė, kad jai padaryta didelė moralinė žala, kadangi ji neteko vienintelio sūnaus, patyrė labai didelį šoką, pablogėjo sveikata, jai padarytą moralinę žalą vertina 100 000 Lt ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 111). Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad dėl sūnaus mirties jis labai išgyveno, kelias savaites praleido ligoninėje, todėl dėl sūnaus netekties už moralinę žalą prašo priteisti 100 000 Lt, be to, jis mokėjo už laidojimo paslaugas, mokėjimo dokumentai pateikti į bylą, todėl prašo sumokėtą sumą priteisti iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 101).Teismo posėdžio metu nurodė, jog R. P. buvo jos dviejų mažamečių vaikų tėvas, vaikai neteko tėvo, juos užauginti reikės jai vienai.
T. P. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš teismui pateiktų mokėjimo čekių (b.l.88-89 1t.) matyti, jog T. P. dėl sūnaus laidotuvių organizavimo yra padaryta 297,02 Lt (9,71+69,42+55,53+18,62+87,08+56,66) turtinė žala bei ji turėjo 1500 Lt išlaidas advokato paslaugoms byloje apmokėti. Šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas, nes žala padaryta kaltinamojo nuteisėtais veiksmais. 1797,02 Lt suma turtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo.
R. P. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš teismui pateiktų sąskaitų faktūrų, čekių (b.l. 90-93 1 t.) matyti, jog R. P. dėl sūnaus laidotuvių organizavimo buvo padaryta 4232 Lt (3382+450+400) turtinė žala. Žala padaryta kaltinamojo nuteisėtais veiksmais, bet valstybė išmokėjo 1040 Lt pašalpą, todėl šiai sumai priteistinos turtinės žalos suma yra mažinama. Ir R. P. iš kaltinamojo priteistina 3192 Lt (4232-1040) turtinei žalai atlyginti.
R. P. nurodė, jog Teisingumo ministerija yra paskaičiavusi, bet nėra išmokėjusi kompensacijos žalos atlyginimui, todėl civilinį ieškinį sumažinti kompensacijos dalimi nėra pagrindo.
Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti T. P. ir R. P. ieškinių dalių kiekvienam dėl po 100 000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. P. ir R. P. yra nužudytojo tėvai. Jie, pagrįsdami pareikštus civilinius ieškinius, teismui paaiškino, kad dėl vienintelio sūnaus mirties patyrė išgyvenimus, pablogėjo jų sveikata. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad T. P. ir R. P. prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Sūnus pilnametis, turėjo savo šeimą, gyveno atskirai, todėl, D. P. ir R. P. naudai iš kaltinamojo priteistina po 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. nurodė, jog du mažamečiai vaikai neteko tėvo, todėl už padarytą moralinę žalą, prašo priteisti 50 000 Lt. Byloje nustatyta, kad R. P. buvo dviejų mažamečių vaikų (gimusių 2008 06 02 ir 2009 12 16) tėvas, paskutiniu metu vienas iš vaikų gyveno su tėvu. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, vaikai neteko tėvo, D. P. – vyro, taigi neabejotinai padaryta neturtinė žala. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad prašomos priteisti žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, vaikai tėvo neteko būdami mažamečiais, todėl D. P. civilinis ieškinys tenkintinas pilnutinai ir iš kaltinamojo priteistina 50 000 Lt neturinės žalos.
Alaus butelis, degtinės butelis, du puodeliai, stiklinė, 10 vokų su 6 cigarečių nuorūkomis ir 4 tepinėliais su biologinės kilmės pėdsakais, saugomi pagal 2012 02 14 kvitą Nr.038379 ( b.l. 60 1 t.) Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
N. Ž. kelnės, marškinėliai, megztinis, saugomi pagal 2012 02 14 kvitą Nr.038379 Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. Ž.
R. P. batai, džinsinės kelnės, megztinis striukė, saugomi pagal 2012 02 14 kvitą Nr.038379 Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Bausmę N. Ž. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2011 11 21.
- T. P. naudai 1 797,02 Lt turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
- R. P. naudai 3 192 Lt turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
- D. P. naudai 50 000 Lt neturinei žalai atlyginti.
Alaus butelį, degtinės butelį, du puodelius, stiklinę, 10 vokų su 6 cigarečių nuorūkomis ir 4 tepinėliais su biologinės kilmės pėdsakais, saugomus pagal 2012 02 14 Kvitą Nr.038379 ( b.l. 60 1 t.) Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
N. Ž. kelnes, marškinėlius, megztinį, saugomus pagal 2012 02 14 Kvitą Nr.038379 Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. Ž.
R. P. batus, džinsines kelnes, megztinį striukę, saugomus pagal 2012 02 14 Kvitą Nr.038379 Vilniaus m. VPK DĮ saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.