Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-6-188/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2-6-188/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01931-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pareiškėjas
V. N., J. M.
Suinteresuotas asmuo
M. G., P. M. M., J. M., A. M., V. N.
Advokatai
Ramunė Jatautienė, Dainius Vaičiūnas, Vilmai Kisielieneiir, Vilma Kisielienėir
Kategorijos
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6-188/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01931-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 99.7.; 116.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant pareiškėjai V. N. ir jos atstovei advokatei Ramunei Jatautienei,

suinteresuoto asmens M. G. atstovei advokato padėjėjai Vilmai Kisielienei ir įgaliotam atstovui S. T.,

suinteresuoto asmens P. M. M. ir pareiškėjo J. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M., atstovui advokatui Dainiui Vaičiūnui,

nedalyvaujant pareiškėjui J. M., atstovaujamam atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M., suinteresuotiems asmenims M. G., J. M., P. M. M., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., atstovaujamam globėjo P. M. M. ir advokato Dainiaus Vaičiūno, M. G., A. M., ir pareiškėjo J. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M. ir advokato D. V., pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. M. M., M. G., V. N., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. N. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji – pareiškėja V. N., priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai valdyti po sesers V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį jos turtą. Pareiškėjas J. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą P. M. M. ir advokato Dainiaus Vaičiūno, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - J. M., priėmė savo sesers V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, netenkinus minėto reikalavimo, prašo jam pratęsti terminą V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu V. N. palaikė pareiškimo reikalavimus, nurodė, kad tikslios datos neatsimena, maždaug po savaitės po sesers V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), laidotuvių, V. namuose rado testamentą, kuriuo sesuo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., paliko lygiomis dalimis broliui J. M. ir jai – V. N.. Įstatymo nustatytu laiku į notarų biurą dėl palikimo ji nesikreipė, nes apie dešimt dienų sirgo, labai pergyveno dėl sesers mirties. Po sesers mirties visą laiką prižiūrėjo namą, namų aplinką, mokėjo mokesčius už elektrą iki 2012 metų, kitų mokesčių mokėti nereikėjo. Atvykusi į namus, juose tvarkėsi kaip savuose, naudojosi likusiais namų apyvokos daiktais, nešiojo sesers drabužius. Ji yra paėmusi kai kuriuos seseriai priklausiusius daiktus: siuvimo mašiną, maldaknygę, rožančių, taip pat pas ją liko kai kurie sesers dokumentai, žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai, žemės nuomos sutartis, gimimo liudijimas. Brolis J. M., visą laiką gyvenęs kartu su seserimi V. M., po jos mirties liko gyventi sesers namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. J. M. yra kurčnebylis, nekalba, nemoka rašyti, tačiau su kitų asmenų pagalba sugeba tvarkytis namų ūkyje. Kartu su broliu J. M. ji užsodindavo daržus, nuimdavo derlių, vakuodavo daržoves, pasirūpindavo malkomis. Laiko, kad po V. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti. Ji buvo įsitikinusi, kad turėdama testamentą ir toliau valdydama turtą, ji niekur daugiau neturi kreiptis. Ji neturi teisinių žinių, domėtis paveldėjimo reikalais neteko. Tik 2013-07-15 nuvykusi į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, kuriai buvo išnuomota sesers žemė, sužinojo, kad mirus seseriai sutartis nustojo galioti, bendrovėje jai buvo paaiškinta, kad norint pratęsti žemės nuomos sutartį, reikia priimti sesers palikimą. Norėdama pratęsti žemės nuomos sutartį, pradėjo domėtis, kaip reikia įforminti palikimą. Kreipėsi į notarų biurą ir sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti, kad palikimo niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla neužvesta. Iki sesers V. M. mirties ji rūpinosi seserimi ir broliu J.. Kai sesuo prieš mirtį sirgo, ji gyveno jos bute Panevėžyje, ji lankė seserį ligoninėje, o jai mirus, prisidėjo prie laidotuvių, prižiūri kapus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė Ramunė Jatautienė prašo V. N. ir J. M. pareiškimus tenkinti. Pareiškėjos santykiai su seserimi ir broliu J. buvo šilti. Prieš pat mirtį sesuo V. sirgo, todėl kurį laiką gyveno pas V. N. Panevėžyje, gydėsi UAB (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje. Dar iki mirties V. M. išreiškė savo valią - testamentu visą savo turtą paliko J. M. ir V. N. lygiomis dalimis. Po sesers V. mirties V. N. paėmė siuvimo mašiną, sesers rūbus, kai kuriuos daiktus, taip pat tvarkėsi sesers namuose tiek iki jos mirties, tiek po mirties, mokėjo už elektrą iki 2012 metų, vėliau mokėjo P. M. M.. V. N. siekia, kad paveldėtas turtas atitektų jai ir J. M. pagal sesers V. valią. Po V. mirties ji dažnai lankėsi palikėjos namuose, rūpinosi broliu, pirko jam maistą, vaistus, skalbė drabužius.

Pareiškėjo J. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą P. M. M. ir advokato Dainiaus Vaičiūno, pareiškime nurodyta, kad V. M. palikimą priėmė J. M., faktiškai pradėdamas jį valdyti. J. M. iki sesers mirties nuolat gyveno ir po jos mirties liko gyventi mirusiosios namuose, rūpinosi namais ir kitu jos turtu tiek, kiek gali dėl savo sveikatos būklės. Jis dar vaikystėje tapo neįgaliu, sutriko jo protinis vystymasis ir pasaulio pažinimas, jis negirdi, nekalba, nemoka skaityti ir rašyti, nemoka gestų kalbos. Jam 2014-05-15 nustatytas neveiksnumas, 2014-08-07 globėju paskirtas brolis P. M. M., kuris buvo faktiniu jo globėju iki paskiriant jį globėju teismo nutartimi. P. M. M. su savo žmonos, artimųjų, kaimynų ir kitų žmonių pagalba rūpinosi visu mirusios V. M. palikimu ir jo išsaugojimu J. M. naudai. Likęs gyventi mirusios sesers name, J. M. priėmė visą mirusios sesers palikimą, pradedamas faktiškai jį valdyti per savo faktinį globėją P. J. M.. Į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą pats kreiptis dėl savo sveikatos būklės negalėjo, o paskirto globėjo neturėjo. Mano, kad J. M. priėmė palikimą, pradėjęs ji faktiškai valdyti. Paveldėjimo teisės liudijimai dėl V. M. palikimo nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą nėra išduoti, nė vienas iš galimų paveldėtojų nėra priėmęs palikimo. Prašo nustatyti juridinį faktą, nes jokia kitokia tvarka J. M. neturi galimybės įrodyti esantis palikėjos V. M. turto savininkas. Nenustačius juridinio fakto, prašo pareiškėjui pratęsti terminą V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Atsiliepimas

Pareiškėjo J. M. atstovas advokatas Dainius Vaičiūnas palaiko J. M. pareiškimo reikalavimus, prašo juos tenkinti. Su pareiškėjos V. N. reikalavimu nesutinka, prašo atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais.

Suinteresuoti asmenys M. G. ir P. M. M., atstovaujantis J. M., pateiktais atsiliepimais prieštarauja pareiškėjos V. N. prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai valdyti po sesers V. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusį jos turtą atsiliepimuose pateiktais motyvais. Prašo pareiškimą atmesti. Pareiškėjo J. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M., prašymą prašo tenkinti.

Suinteresuoto asmens M. G. atstovė advokato padėjėja Vilma Kisielienė ir įgaliotas atstovas S. T. prašo J. M. pareiškimą tenkinti, pareiškėjos V. N. pareiškimą prašo atmesti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens P. M. M. atstovas advokatas Dainius Vaičiūnas, pareiškėjos V. N. pareiškimą prašo atmesti, J. M. pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylą informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, suinteresuotas asmuo nepateikė, jo atsiliepimai į pareiškėjų V. N. ir J. M. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, negauti.

Liudytoja E. N. paaiškino, kad pareiškėja yra jos vyro brolio žmona. Ji matė, kad V. N. su savo vyru kelis kartus buvo atvažiavusi pas V. ir J. į (duomenys neskelbtini), pas juos dirbdavo, sėdavo, ravėdavo, skalbdavo. Susirgus V., V. N. pasiėmė ją pas save į Panevėžį, kur V. gydėsi ligoninėje, ji kartais padėdavo V. N. nueiti į ligoninę. V. N. rūpinosi tiek J., tiek V.. Mirus V. M. ji buvo jos laidotuvėse. Po laidotuvių matė, kad V. N. paėmė kelis sesers V. daiktus. Dar vieną kartą po laidotuvių kartu su V. ji buvo V. namuose, matė, kad V. N. pasirinko drabužių, pasiėmė siuvimo mašiną. Po laidotuvių V. N. atvažiuodavo į mirusios sesers sodybą, ji matė, kaip V. N. nešė malkas, plovė indus, skalbė, dirbdavo kitus moteriškus darbus. Ar dažnai V. atvažiuodavo, nežino, ją matydavo tada, kai pati atvažiuodavo į netoliese esančią savo vyro tėviškę. Apie testamentą, paveldėjimo ir kitus turtinius reikalus su V. N. nekalbėjo, nežino.

Liudytojas P. P. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu nuo 1997 metų, pareiškėjos V. N. nepažįsta, pareiškėją J. M. pažįsta, J. M. yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos bendruomenės narys, jam, kaip seniūnui, teko rūpintis juo. J. M. nuo vaikystės nekalba, nemoka rašyti, tačiau kai kuriuos ūkio darbus sugeba atlikti pats, be kitų pagalbos J. M. gyveno su seserimi V., jis su socialine darbuotoja dažnai lankydavo juos, teikdavo socialinę pagalbą. Po sesers mirties J. M. liko gyventi mirusios sesers vardu registruotame name, daugiausia J. rūpinosi P. M. M.. Seniūnijos darbuotojai ir jis pats su J. M. bendravo su P. M. M. pagalba, kadangi J. M. yra kurčnebylis, gestų kalbos nemoka. Dėl pagalbos suteikimo J. į seniūniją P. M. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, kreipdavosi dažnai, kreipdavosi dėl keliuko valymo, šienavimo ir kitų ūkinių reikalų. Matė, kad po V. mirties P. M. M. pirko maistą, vaistus, jo automobilis dažnai stovėjo prie J. namų. Kitų asmenų, kurie rūpintųsi J. M., nematė, nežino. P. M. M. jam yra sakęs, kad kiti broliai ir seserys J. M. nesirūpino, J. rūpinasi tik jis vienas. Patvirtino 2013-08-14 seniūnijos pažymoje išdėstytas aplinkybes. Pažinojo J. seserį V., su kuria J. gyveno. Iš pokalbio su P. M. M. žino, kad sesuo paliko J. dalį turto testamentu. Nei V. N., nei kiti asmenys dėl mirusiosios turto ar dokumentų tvarkymo į seniūniją nesikreipė. 2014-12-29 į seniūniją kartu su L. A. buvo atvykę V. N. ir V. N.. Jis L. A. pateiktame paaiškinime raštu patvirtino tik jos parašą, turinio netvirtino, už turinį neatsako. L. A. yra seniūnijos ambulatorijos darbuotoja, paaiškinimą surašė savarankiškai, niekieno neverčiama, jokio spaudimo kiti asmenys jai nedarė.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad nuo 1995 metų dirba socialine darbuotoja, ji lankydavosi pas J. M. kasmet, prieš Naujus metus nešdavo jam lauknešėlį. J. ją pažinojo, kalbintas tik linkčiodavo galva, nes kalbėti jis nemoka. P. M. M. rūpinosi J., ji matė, kaip jis šienaudavo, dirbdavo kitus ūkio darbus, esant reikalui kreipdavosi į seniūniją dėl pagalbos J., rūpinosi jo asmens paso pakeitimu. Apie turto paveldėjimo reikalus su P. M. M. ji nekalbėjo. Kiek kartų buvo apsilankiusi pas J. M. po V. M. mirties, neprisimena. Prisimena, kad V. N. lankėsi esant V. M. gyvai, o ar po jos mirties V. N. lankydavosi pas J. M. sesers namuose, neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. N. patikslintas pareiškimas atmestinas. Pareiškėjo J. M. pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ( CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str.). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.60 str.). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama: kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d.).

Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., 3 d.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pagal teismų praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, bei faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Be to pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šioje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja V. N., ar pareiškėjas J. M. po sesers V. M. mirties priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti. Tam, kad priimtų sprendimą dėl bylos esmės, teismas turi įstatymo nustatyta tvarka konstatuoti, egzistuoja ar neegzistuoja faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). Išvadas dėl aktualių faktinių aplinkybių teismas daro įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Dėl įrodymų pakankamumo, sprendžiant dėl tam tikrų faktų egzistavimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad, atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą turi padaryti nešališkas išvadas. Įrodinėjimo ypatumą bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t.y., kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Pareiškėjos V. N. ir pareiškėjo J. M. giminystės ryšį su palikėja ir suinteresuotais asmenimis patvirtina pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga: Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma ir V. M. mirties liudijimo kopija (1t.b.l.6,8), M. G. (iki santuokos – M.) gimimo ir santuokos liudijimų kopijos (1t.b.l.15,16), V. N. gimimo ir santuokos liudijimų kopijos (1t.b.l.17,21). Iš 1996-12-02 testamento, patvirtinto Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, matyti, kad V. M. testamentu savo gyvenamą namą su ūkiniais pastatais ir namų valda, bei žemę (apie 4 ha), esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., paliko lygiomis dalimis broliui J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.10). Iš Kauno apskrities viršininko 2006-08-30 sprendimo ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo pažymėjimo matyti, kad V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. (1t.b.l.11,13).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK numatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, teismas daro išvadą, jog šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina nebuvus fakto, jog pareiškėja V. N. iš karto po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, valdė ir rūpinosi mirusiosios turtu kaip savo, nei jį buvus. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų, suinteresuotų asmenų ir pačios pareiškėjos paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina faktą, jog pareiškėja, gyvendama Panevėžyje, į mirusios sesers namus atvykdavo retai, ji yra paėmusi tik kai kuriuos seseriai priklausiusius daiktus, o visais namuose likusiais sesers daiktais naudojosi namuose likęs gyventi neįgalus brolis J. M., kuriuo ir mirusios sesers turtu daugiausia rūpinosi P. M. M.. Taip pat pareiškėja V. N. laiku nesikreipė į notarų biurą ir pareiškimo dėl turto paveldėjimo nepateikė, tik 2013-07-15 sužinojusi, kad norint pratęsti mirusios sesers sudarytą žemės nuomos sutartį, pradėjo rūpintis paveldėjimo reikalais. V. N. neįrodė, jog ji po sesers V. M. mirties, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo palikėjos turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja V. N. teigė, jog po sesers V. mirties mokesčius už elektrą mokėjo ji, taip pat dirbo žemę, tvarkė namus, aplinką, dirbo kitus ūkio darbus, o brolis J. M. buvo nuo vaikystės neįgalus, socialiai apleistas, dėl ko ir negalėjo priimti po sesers V. mirties likusį turtą, paliktą testamentu, tačiau ji taip pat patvirtino, jog po sesers mirties jos namuose liko gyventi brolis J. M. ir visais name esančiais daiktais naudojosi jis, o ji broliu rūpinosi tiek iki sesers V. mirties, tiek po jos mirties, tačiau atvažiuoti dažnai neturėjo galimybės. Ji yra paėmusi kai kuriuos seseriai priklausiusius daiktus: siuvimo mašiną, maldaknygę, rožančių, pas ją liko ir kai kurie sesers dokumentai, žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai, žemės nuomos sutartis, gimimo liudijimas. Suinteresuoto asmens M. G. atstovės paaiškinimais nustatyta, kad po V. M. mirties jos namuose liko gyventi J. M., kuris pasirūpino visais jos asmeniniais daiktais, rūpinosi namu ir ūkiu kaip savo, augino gyvulius, dirbo žemę. Suinteresuoto asmens P. M. M. atsiliepimais į pareiškimą ir jo atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad po V. M. mirties visą jos palikimą priėmė brolis J. M.. Padedant broliui P. M. M., J. M. namais ir kitu jame esančiu turtu bei ūkiu rūpinosi tiek, kiek apie tai galėjo nusimanyti, dirbo elementarius buities priežiūros ir ūkio darbus. Dėl jo ribotų galimybių jį nuolat globojo brolis P. M. M., teikdamas ir organizuodamas visokeriopą pagalbą. Šias aplinkybes patvirtina Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažyma (1t.b.l.41). P. M. M., jo teigimu, mirusios sesers palikimu rūpinosi, valdė ir tvarkė brolio J. M. naudai, jis pats į palikimą nepretenduoja. Kėdainių rajono teismo 2014-05-15 sprendimu J. M. pripažintas neveiksniu bei 2014-08-07 teismo sprendimu jam paskirtas globėjas ir turto administratorius P. M. M. (1t.b.l.125-126). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu J. M. buvo faktiškai neveiksnus ir neturėjo paskirto globėjo, todėl jis pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, įskaitant ir palikimo priėmimą, pradedant jį faktiškai valdyti per įstatymo numatytą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. M. dėl savo negalios ir protinio atsilikimo, iki buvo paskirtas globėjas, negalėjo atlikti aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, t.y. priimti palikimą faktiniu valdymu, todėl prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. priėmė savo sesers V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, netenkintinas. Kaip jau minėta palikimo atsiradimo metu J. M. buvo faktiškai neveiksnus ir pats negalėjo įgyvendinti jokių teisių bei pareigų, neturėjo galimybės savarankiškai išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo, neturėjo paskirto įstatyminio atstovo, kuris veiktų jo interesais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Atsižvelgiant į tai, kad palikimo niekas nepriėmė, suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjui J. M. atnaujinti terminą V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Likusioje dalyje J. M. pareiškimą atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 27,27 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270, 448 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos V. N. patikslintą pareiškimą atmesti.

Pareiškėjo J. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M. ir advokato Dainiaus Vaičiūno, pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam atstovo pagal įstatymą (globėjo) P. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir advokato Dainiaus Vaičiūno, terminą jo sesers V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Likusioje dalyje J. M. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 27,27 (dvidešimt septynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, D. B. Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė