Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejusi pareiškejos V. D. skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 06 19 nutarties, kuria buvo atmestas V. D. skundas del ikiteisminio tyrimo pradejimo,

2009 04 28 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas V. D. pareiškimas, kuriuo prašoma pradeti ikiteismini tyrima del I. D., E. S. ir D. Ž. veiksmu.

2009 05 07 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal V. D. pareiškima.

Pareiškeja V. D. kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma del 2009 05 07 prokuroro nutarimo panaikinimo.

2009 06 19 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutartimi pareiškejos skundas buvo atmestas.

V. D. skundžia apylinkes teismo nutarti, prašo ja panaikinti. Skunde nurodo, kad Nei teismas, nei prokuroras neivertino to, kad civiline tvarka nagrinejus byla teismas ieškini atmete ne del to, kad nebuvo pakankamai pateikta irodymu ieškiniui patenkinti, o del to, kad teismas nustate, jog M. S. nebuvo naudinga sudaryti šios paskolos sutarties, nes neva pastaroji turejo pakankamai pinigu sandorio sudarymui. Pareiškejos teigimu toks sperndimas liete jos ir M. S. prievolinius santykius. Taipogi nurodo, jog visu sandorio metu notarineje kontoroje buvusiu asmenu parodymai yra nevienodi, be to akivaizdu, kad nuoseklumo ir aiškumo I. D. veiksmuose nera. Pareiškejos manymu pastaroji ja apgavo pasisavindama mirusios M. S. pinigus, samoningai pasinaudodama M. S. mirties faktu, kad išvengtu pinigu gražinimo prievoles.

Pareiškeja teigia, kad prokuroras net netyre aplinkybiu visumos, o teismas neivertino tos aplinkybes, kad tuo metu galiojo teismo nutartis, sustabdanti iškeldinimo veiksmus. Pareiškejos nuomone, jeigu prokuroras nebutu apsiribojes vien tik pareiškimo tyrimu, bet išanalizaves medžiaga, nebutu priemes sprendimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Pareiškejos V. D. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 166 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas yra pradedamas gavus skunda, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika. Taciau istatymu leidejas LR BPK 168 str. 1 d. numate galimybe ikiteisminio tyrimo pareigunui ar prokurorui, gavus toki skunda, atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, taciau toks sprendimas imanomas tik tada, kai skunde nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Aiškinant šias teises normas sisteminiu metodu, darytina išvada, kad paprastai gavus informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika, visais atvejais turi buti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jis turi buti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausiai atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymiu.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas negali buti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

BK 182 str. numatyta, kad baudžiamojon atsakomyben pagal ši straipsni traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitu naudai igijo svetima turta ar turtine nauda.

Ivertinus bylos medžiaga matyti, kad V. D., sudarydama paskolos sutarti su M. S., nebuvo suklaidinta del jokiu esminiu aplinkybiu, galinciu tureti lemiama itaka jos apsisprendimui.

Paskolos sutartis buvo sudaryta laisva vali, be to, atkreiptinas demesys i tai, jog sudarant sutarti, pareiškeja sieke sau asmenines naudos – nuomoti buta, kuri isigijo M. S.. Pareiškeja turejo tiksla nemoketi nuomos mokescio ir pan.

Todel konstatuoti, jog skolininke M. S. nevykde savo pareigos ir negražino pagal paskolos sutarti igytu pinigu, negali buti vertinama kaip nusikalstami I. D. veiksmai.

Susikloste prievoliniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami civilines teises normu, o skolininkui tinkamai nevykdant pareigos gražinti pinigus, kreditorius gali kreiptis i teisma pareikšdamas ieškini civilinio proceso tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo pateiktas tik V. D. pareiškimas. Tam, kad pareikšti itarimus del nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras negali remtis tik pareiškime nurodytais samprotavimais bei prielaidomis.

Ivertinus prie prokuraturai pateiktame V. D. pareiškimo pridetame 2007 08 20 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-362-06 išdestytus argumentus, darytina išvada, jog prokuroras išsamiai išanalizavo visa pateikta medžiaga.

Be to prokuroras pagristai atmete pareiškejos prašyma pradeti ikiteismini tyrima del savavaldžiavimo, kad 2007 m. rugpjucio menesi E. S. ir D. Ž. išlauže buto, esancio Naugarduko g. 53-43 Vilniuje, duris ir pateko i buta be nuomininke V. D. leidimo.

Kaip matyti iš Vilniaus m. VPK 2 PK Viešosios policijos Naujamiescio policijos nuovados rašto Nr. 13-S-14871, kad del to paties fakto buvo išnagrinetas analogiškas pareiškimas, o D. Ž. veiksmuose nenustatyta administraciniu teises pažeidimu kodekso 188 str. numatyto pažeidimo ivykio ir sudeties.

Teismas, ivertines visa byloje pateikta medžiaga, daro išvada, jog tiek prokuroro nutarimas, tiek teismo nutartis yra pagristi. Pareiškeja nenurode jokiu kitu svarbiu ir neabejotinu aplinkybiu, del kuriu butu pagrindas panaikinti 2009 06 19 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

pareiškejos V. D. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 06 19 nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.