Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., nukentėjusiajai I. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. B. 2015-09-11 apie 11.00 val. Alytuje, prie . (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė I. B. priklausančius akinius, tuo padarydamas I. B. 110 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. – smulkus svetimo turto pagrobimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su dviračiu privažiavo prie mašinos, kur matė stovinčią B. ir jos brolį G. U.. B. jį pamatė, uždarė kapotą ir pradėjo rėkt. Jis kvietė ją pasikalbėti, su dviračiu ėjo jai iš paskos. Ji eidama atbula nukrito į krūmus. Matė, kai nukrito jos akiniai. Norėjo paimti akinius, bet jam nereikalingi, todėl jie ten ir liko. Sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Patikino, kad akinių neėmė. Tyrimo metu nurodė, kad akinius paėmė. Ji jį visą gyvenimą maustė ir jis todėl pasakė, kad paėmė akinius. B. – buvusi jo sutuoktinė. Išsiskyrę jau 9 metai, santuokoj pragyveno 35 metus. Birželio mėnesį jį išmetė iš buto. Laukė jos skambučio, kad galėtų gražiai susitikti, pakalbėti. Nurodė, kad yra priešlaikinis pensininkas, gauna 176 eurų pensiją.

Nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2015-09-11 11 val. grįžo su broliu. Išlipus iš mašinos prie jų su dviračiu privažiavo B.. Jis su dviračiu sužeidė jai koją, ranką. Ji pradėjo bėgti. Jis prilėkė prie brolio, pakėlęs dviratį kirto ratu. Ji įbėgo į krūmą. Jis pakėlė dviratį, užsimojo, bet dviratis susilaikė už krūmų. Ji gulėjo krūmuose, kur, matyt, jos akiniai ir nukrito. Pamatė, kad į kitą laiptinę ateina valytoja. Jie su broliu pribėgo prie laiptinės, juos valytoja įleido. D. B. paėmė dviratį ir nuvažiavo. Ji iškvietė policiją. Su policininkais ieškojo akinių krūmuose, žolėj, bet niekur nerado. Ji be akinių nieko nemato, nes pastoviai nešioja. Ji girdėjo kaip D. B. šaukė „pasiimk akinius, nes aš pats paimsiu“. Mano, kad jis paėmė akinius, nes tardytojui pasakė, kad turi akinius. Tardytojui B. žadėjo atiduoti akinius. Nuėjo pas tardytoją, bet B. akinių neatnešė, į skambutį neatsiliepė. Jų su B. santykiai blogi. Jie išsiskyrė 2009 m., 2006 m. pasidalino turtą. Jis vartoja alkoholį, uosto klijus, iš konteinerių renka daiktus, neša į garažą, rūsį. Ji pernai iš gailesčio jį buvo priėmusi gyventi. Mano, kad įpykęs D. B. paėmė akinius. Nurodė, kad jai padaryta turtinė žala.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas R. B. parodė, kad buvo gautas B. pareiškimas. Tyrimo metu buvo gauti dar du telefoniniai pranešimai iš ligoninės, nes į ligoninę kreipėsi B. ir jos brolis. Tyrimo metu buvo apklausta B., jos brolis ir pats B.. Jis buvo nuvykęs pas B., matėsi traumos, ji sunkiai vaikščiojo, broliui buvo sužalota ranka. Priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vyko tyrimas dėl dingusių akinių, B. paaiškino visą situaciją. Ji papasakojo visa tai, ką dabar pasakojo. Apklausus B., jis telefonu paaiškino, kad akinius pasiėmė, įsidėjo į pintinę, esančią prieky dviračio. Žadėjo grąžinti akinius, bet paskui skambinant jis neatsiliepdavo arba žadėdavo ateiti, bet neateidavo. Jo gyvenamoji vieta buvo nežinoma. B. rašė pareiškimą dėl kaimynų, todėl atėjo į komisariatą ir tada jis jam surašė protokolą, nes buvo prokuroro nutarimas taikyti ATPK normas. Pareigūnas nurodė atnešti akinius, tačiau B. sakė neatneš, bet nenurodė kodėl. Apklausiant kabinete, B. raštu patvirtino, kad akinius jis paėmė. Paklausus, kodėl rašo, kad nesutinka su protokolu, nes iš pradžių pripažino, kad paėmė akinius, jis nieko nepaaiškino. B. sakė, kad pirko akinius už 600 litų, bet, kadangi buvo praėję du metai, tai įvertino 110 – 100 eurų. Dokumentų, įrodančių akinių vertę, ji neturėjo. Mano, kad jo surašytas protokolas teisingas, nes pagal pirminius parodymus D. B. pripažino paėmęs akinius. Nurodė, kad D. B. rašo pareiškimus ant I. B..

Liudytojas G. U. parodė, kad ėjo su sesute šaligatviu, privažiavo D. B.. Jie sustojo. Jis važiavo tiesiai ant sesutės – su priekiniu ratu ant jos. Ji parpuolė. Jam paklausus ką daro, B. sudavė jam į veidą. Ir tuo baigėsi. Nematė, kaip akinai nukrito, bet matyt akiniai nukrito į krūmus. Nepastebėjo ar B. paėmė akinius. Jis ir sesuo kreipėsi į policiją.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sutinkamai su ATPK 50 str. nuostatomis, smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Remiantis aptariamo straipsnio išaiškinimu, turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Analizuojant komentuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 50 str. įtvirtintas teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Kaip matyti iš ATPK 10 straipsnio turinio, administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. pripažino, kad su dviračiu privažiavo prie I. B., matė kaip ji nukrito į krūmus, matė kaip nukrito jos akiniai, tačiau nepripažino, kad paėmė akinius ir tokiais savo veiksmais padarė jai turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji tuoj pat po įvykio kreipėsi į policiją. Nukentėjusioji I. B. nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai patvirtino ir protokolą surašęs policijos pareigūnas. Iš byloje esančio rašytinio 2015-09-17 D. B. paaiškinimo matyti, kad jis pats nurodė, jog po įvykusio konflikto su buvusia žmona I. B. ji nubėgo į laiptinę, o jis radęs jos nukritusius akinius paėmė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Iš pareigūno parodymų matyti, kad apklausiamas kabinete D. B. pripažino paėmęs I. B. akinius, buvo žadėjęs juos grąžinti, bet kažkodėl apsigalvojo ir negrąžino. Byloje nėra jokių duomenų, kad tyrėjas R. B. siekia melagingai jį apkalbėti ar būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo tyrėjo šališkumo nenurodė ir pats pažeidėjas, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. D. B. kaltės neigimą teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl teismas vadovaujasi jo pirminiais parodymais duotais atliekant ikiteisminį tyrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus įrodymus, išanalizavus parodymus, teismas daro išvadą, kad D. B. pagrobė I. B. priklausančius akinius ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., todėl yra baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neteistas. Pažeidimo padarymo dienai galiojančių nuobaudų neturėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, teismas kartu išsprendžia klausimą dėl kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime nurodant išieškotino nuostolio dydį, jo atlyginimo terminą ir tvarką (ATPK 286 str. ir 341 str.). Kadangi administraciniu teisės pažeidimu padarytas turtinis nuostolis neįrodytas rašytiniais įrodymais, todėl jis nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepateikė teismui įrodymų apie patirtą 110 Eur turtinę žalą, todėl išaiškintina, kad dėl nuostolių atlyginimo ji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka (ATPK 37 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., skirti 86 Eur baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.