- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- I-517-189/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Mefodija Povilaitienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- J. V., E. K.
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui J. V. , Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Astai Šablinskaitei, UAB „Vilniaus energija“ atstovams Tatjanai Leus ir Arūnui Simanavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K. , J. V. skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, UAB „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimą Nr. 1-1207 „Dėl valdybos 2001-03-29 sprendimo Nr. 535 V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo ir įpareigoti UAB „Vilniaus energiją“ atlikti vartotojų mokėjimų perskaičiavimus už 2006 m. liepos – rugsėjo mėnesius, vadovaujantis iki Tarybos sprendimo galiojusia šilumos paskirstymo (išdalijimo) tvarka, subalansuojant vartotojų permokėjimus ar nepriemokas, atsiradusias dėl šio Tarybos sprendimo taikymo, šilumos vartotojų mokėjimuose už jiems parduotą šilumą ir suteiktas paslaugas, apskaičiuotuose už 2006 m. lapkričio – gruodžio mėnesius. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau - Taryba) pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas, kad visos pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Taryba savo sprendimu daugeliui Vilniaus miesto vartotojų primetė šilumos paskirstymo metodą „iš viršaus“ ir tuo pažeidė įstatymu nustatytą vartotojų teisę pasirinkti patiems. Nei valstybės, nei savivaldybės institucijos neturi teisės nuspręsti už kitus šilumos vartotojus ir parinkti/nustatyti jiems metodą, išskyrus tik atvejus, kuriuose jos pačios kvalifikuojamos kaip šilumos vartotojai, t.y., pasirenkant šilumos paskirstymo (išdalijimo) metodą savo pačių užimamuose pastatuose. Be to, pradėjus taikyti šį Tarybos sprendimą nuo 2006-07-01 atsirado vartotojų nusiskundimų, kai šilumos tiekėjo apskaičiuotas šilumos kiekis, perduotas per karšto vandens sistemą, keitėsi labai smarkiai. Taip pat Tarybos sprendimas daro žalą sąžiningiems gyventojams, nes jie negauna palūkanų apmokėdami šilumos tiekėjui už nesąžiningų kaimynų suvartotą, bet nedeklaruotą karštą vandenį, jie apmoka už nesąžiningų kaimynų suvartotą, bet atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių neapskaitytą karštą vandenį, kai nesąžiningi kaimynai karštą vandenį vagia. Tarybos sprendimas leidžia šilumos tiekėjui – UAB „Vilniaus energija“ išvengti įstatymu nustatytos prievolės rūpintis butuose įrengtais karšto vandens skaitikliais.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu (b.l. 13-16) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad būtų suderinti vartotojų ir tiekėjų interesai, Šilumos ūkio įstatymas suteikė teisę patiems pasirinkti jiems tenkančių šilumos kiekio dalių nustatymo metodiką, tačiau šilumos vartotojai tokio metodo nepasirinko, todėl mokesčiai buvo apskaičiuojami pagal Vilniaus miesto valdybos 2001-03-29 sprendimu Nr. 353 V patvirtintą tvarką, kuri neatitiko Šilumos ūkio įstatymų nuostatų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1207 nustatyta, kad nuo 2006-07-01 mokestis už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) ne šildymo sezono metu apskaičiuojamas iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų atėmus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti ir likusią šilumos dalį išdalinant butams, t.y. neapskaitytas šilumos kiekis nėra perkeliamas į šildymo sezoną. Todėl vasaros mėnesiais padidėjo mokėjimai už šilumos kiekį suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Šiame Tarybos sprendime taikomas metodas atitinka valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą taikyti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Šilumos vartotojams nepasirenkant suvartoto šilumos kiekio dalių nustatymo metodo, už dalį suvartotos šilumos energijos lieka neatsiskaityta, todėl siekiant pataisyti šią situaciją buvo priimtas Tarybos sprendimas Nr. 1-1207. Už atsiskaitomuosius karšto vandens skaitiklius butuose yra atsakinga ne UAB „Vilniaus energija“, o patys šilumos vartotojai. Be to, šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui tiekti paskirstymo tvarka buvo patvirtinta ne ginčijamu sprendimu, o 2001-03-29 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 353 V. Ginčijamas sprendimas ne tiek pakeitė pačią tvarką, kiek suvienodino suvartoto šilumos kiekio dalių nustatymo tvarką daugiabučiuose namuose, kuriose įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija, ir daugiabučiuose namuose, kuriose tokios bendrijos nėra. Ši tvarka neatitiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintų rekomenduotinų šilumos kiekių paskirstymo metodų bei paskirstant šilumos kiekį cirkuliacijai. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimas Nr. 1-1207 yra teisėtas ir pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėm įstatymu visi šilumos ūkio ir jo valdymo klausimai buvo perduoti savivaldybėms.
UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 56 - 63) prašo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įsigaliojus Civiliniam kodeksui (nuo 2001-07-01), Šilumos ūkio įstatymui (toliau – ŠŪĮ, nuo 2003-07-01) atsirado prieštaravimai tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) 1999-10-19 nutarimu Nr. 85 patvirtintos Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio gyvenamojo namo butams tvarkos (toliau – Tvarka) 11 p., Sprendimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos 14 p. iš vienos pusės ir CK 6.383, 6.161, 6.188 str., ŠŪĮ 12 str. 2 d. nuostatų, kad vartotojams vienoda tvarka turi būti paskirstomas visas daugiabučiame name suvartotas šilumos keikis, iš kitos. Priimdama ginčijamą sprendimą Nr. 1-1207 Vilniaus miesto savivaldybės taryba pakeitė Sprendimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos 14 p. 2 d., t.y. nuo 2006-07-01 panaikino ribinę sąlygą visiems vartotojams. Taip buvo suvienodintas šilumos, perduodamos per daugiabučių namų gyventojams, kur yra įsteigtos bendrijos ir daugiabučių namų gyventojams, kur bendrijos neįsteigtos. Tuo pačiu sprendimas Nr. 1-1207 panaikino anksčiau galiojusios Sprendimu Nr. 535 V patvirtintos šilumos kiekio paskirstymo tvarkos prieštaravimus CK 6.383, 6.161, 6.188 str. ir ŠŪĮ 12 str. VKEKK 2004 - 2006 metais savo nutarimais patvirtino šešis rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus: Nr. 1, Nr. 2 (Žin. 2004, Nr. 167-6172), Nr. 3, Nr. 4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158, Nr. 5 (Žin., 2005, Nr. 92-3456) Nr. 6 (Informaciniai pranešimai, 2006, Nr.1-14). Visuose VKEKK rekomenduojamuose metoduose išlaikytas visos name suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams principas, netaikoma ribinė sąlyga. Sprendimas Nr. 1-1207 pakeitė sprendimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos 14 p. tokiu būdu, kad nuo 2006-07-01 šilumos tiekėjo taikomas šilumos kiekio paskirstymo metodas visiškai atitinka VKEKK 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto rekomenduojamo Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 reikalavimus. Sprendimas Nr. 1-1207 traktuotinas ne kaip naujai sukurta metodika, o kaip šiuo metu galiojančios, Sprendimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos pakeitimas ir patobulinimas, kurio tikslas – pašalinti Sprendimu Nr. 535 V patvirtintos tvarkos 14 p. prieštaravimus CK ir ŠŪĮ 12 str. 2 d. nustatytiems principams. Sprendimas Nr. 1-1207 yra teisėtas, jis nepažeidžia ŠŪĮ 12 str. ir 15 str., nediskriminuoja vartotojų ir šilumos tiekėjo, atitinka VKEKK patvirtintą rekomenduojamą Šilumos paskirstymo metodą Nr.4, priimtas neviršijant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencijos šilumos tiekimo srityje. Todėl bendrovė pagrįstai skaičiavo vartotojams mokėjimus už šilumą 2006 m. liepos – rugsėjo mėnesiais sprendimo Nr. 1-1207 pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Įstatymo vienas iš tikslų yra mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir tokios nuostatos ginamos, sprendžiant kilusį ginčą. Pareiškėjų reikalavimo svarstymui ir išsprendimui yra svarbus ginčijamo Tarybos 2006-06-07 sprendimo Nr. 1-1207 (b.l. 17) atitikimas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarimo Nr. O3-116 „Dėl atskirų energetikos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ bei šios Komisijos patvirtintų rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų nuostatoms.
Pareiškėjai, gindami šilumos vartotojų interesus, pagrįstai nurodo, jog šilumos paskirstymo metodo pasirinkimas yra šilumos vartotojo teisė. Šilumos vartotojai bet kuriuo atvejų turi teisę pasirinkti iš Komisijos rekomenduojamų metodų arba jų pačių pasiūlyto Komisijai ir suderinto su ja specialiai individualiam jų atvejui. Savivaldybės institucijos neturi teisės nuspręsti už kitus šilumos vartotojus ir parinkti (nustatyti) jiems metodą, išskyrus tik atvejus, kuriuose jos pačios kvalifikuojamos kaip šilumos vartotojai, t.y. pasirenkant šilumos paskirstymo metodą savo pačių užimamuose pastatuose. Pareiškėjų pateiktuose pavyzdžiuose mokestis už šilumą, sunaudotą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) namo vidaus sistemoje nešildimo sezono metu, 2006 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo 17,78 Lt, 26,82 Lt, 34 Lt, 54,10Lt.
Nurodytos aplinkybės parodo, jog ginčijamu sprendimu (b.l. 17 - 18, 3.14 p.) Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos 14 p. pakeitimas (b.l. 29-38) neatitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., 2 d. reikalavimų, nes mokesčio už šilumą, sunaudotą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) namo vidaus sistemoje, nešildimo sezono metu taikymas ir priėmimas neapsvarstytas su šilumos vartotojais ir tokio mokesčio taikymas nesuderintas su Komisija. Tokių klausimų viešas svarstymas buvo būtinas su šilumos vartotojais, derinimas su Komisija iki priimant ginčijamą sprendimą ir pakeičiant Tvarkos 14 p. (b.l. 29-38). Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o be to atsakovams tokia pareiga atsiranda ir iš paties Įstatymo 12 str., 15 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis. Šilumos vartotojų sąskaitose nurodyta informacija apie ginčijamą mokesčio pasikeitimą (b.l. 7, 8) akivaizdžiai patvirtina įstatyminių nuostatų neįvykdymo faktą.
Įstatymo 12 str.1 d., 2 d. nurodo, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal 15 str. 1 d. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Įstatymo nuostatos pakartotos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003-12-22 nutarime Nr. O3-116 „Dėl atskirų energetikos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ – faktinės šilumos sąnaudos nustatomos iš apskaitos prietaisų rodmenų arba apskaičiuojamos pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus (5.1 p.). Iš įstatymo paminėtų nuostatų ir nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių darytina išvada, jog vienašališkai sprendimu be šilumos vartotojų išreikštos valios negalėjo keisti Tvarkos 14 p. ir didinti minimą mokestį. Šiuo atveju atsakovams nėra numatyta įstatyminė teisė ir pareiga, jei ir šilumos vartotojai dar ir nėra išreiškę valios dėl šilumos paskirstymo tvarkos ir atsiskaitymų (pasirenkant metodą iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų ar savo siūlomų ir suderintų su Komisija), be apsvarstymo su pastaraisiais keisti ginčijamo mokesčio apskaičiavimą. Šilumos kiekis turi būti apmokėtas ir toks kiekis turi būti nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje nurodytu būdu (įstatymo 12 str., 15 str.).
Patenkinus pareiškėjų reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, ginčijami mokesčiai, atsiradę su šio sprendimo vykdymu, šilumos vartotojams perskaičiuotini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimą Nr. 1-1207 dėl valdybos 2001-03-29 sprendimo Nr. 535 V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo.
Įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti vartotojų mokėjimų perskaičiavimus už 2006 m. liepos-rugsėjo mėnesius, vadovaujantis iki Tarybos sprendimo galiojusia šilumos paskirstymo tvarka, subalansuojant vartotojų permokėjimus ar nepriemokas, atsiradusias dėl minėto Tarybos sprendimo taikymo, šilumos vartotojų mokėjimuose už jiems parduotą šilumą ir suteiktas paslaugas, apskaičiuotuose už 2006 m. lapkričio – gruodžio mėnesius.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.