- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- e2-874-129/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K., J. M.
- Advokatai
- Darius Ališauskas, Arnas Petrikas
atsakovo UAB „Zooveterinarijos Centras „TOTO“ vadovui O. V., atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovui advokatui Arnui Petrikui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui UAB „Zooveterinarijos Centras „TOTO“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. K., J. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 87,38 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (el. b. l. 1-5) nurodo, kad atsakovas UAB Zooveterinarijos Centras „TOTO“ ir jame dirbantys veterinarijos gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, nesuteikė tinkamo gydymo ieškovės dekoratyviniam triušiui M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl ko šis nugaišo. Nurodė, kad profilaktiniams sveikatos patikrinimams, gydymui triušį visada veždavo į atsakovo kliniką „TOTO“, esančią Šimulionio g., turėjo šios įstaigos išduotą triušio vakcinavimo pažymėjimą. Teigia, kad 2015 metų balandžio 6 d., anksti ryte, apie 6 val., išgirdo, kad triušis labai garsiai geria vandenį ir deda daug pastangų, kad galėtų atsigerti. Pastebėjo, kad triušis silpnas, judesiai išbalansuoti, judėti nenori, guli pilvu ant narvo dugno ir lenkia galvą į šoną, visą laiką į tą pačią pusę. Triušis giliai kvėpavo, o jo ausys buvo šaltos. Ieškovė 8 val. ryto nuvežė triušį į „TOTO“ kliniką, kur apžiūrai triušį apie 9 val. priėmė veterinarijos gydytoja V. K.. Gydytoja triušį apžiūrėjo, pamatavo jam temperatūrą, kuri buvo 41,2 laipsniai, paklausė plaučius, pačiupinėjo pilvą ir pasakė, kad nieko blogo nemato. Gydytoja pasakė, kad ji nėra graužikų specialistė ir išėjo į koridorių paskambinti kolegei – veterinarijos gydytojai J. M., kuri gydo graužikus. Pokalbio ieškovė negirdėjo. Daugiau jokių tyrimų gydytoja V. K. neatliko, suleido triušiui injekcinį tirpalą „Rapidexon“ ir užrašė rytdienai 17.30 val. pas gydytoją J. M. bei pasakė, kad jeigu kas atsitiks, ieškovė skambintų iki 15.00 val., nes klinika prieš Šv. Velykas dirbo trumpiau. Grįžus namo triušis buvo neįprastai pasyvus, suvalgė nedaug salotų lapų, nenorėjo išlipti iš narvo, jo miegas buvo neįprastai gilus, jis vos knarkė ir nesiprašė būti paleistas, kas jam nebūdinga, ir netgi leido paglostyti pilvą. Ieškovė į kliniką iki 15 val. neskambino, nes nematė nieko blogo. Vėliau triušis pradėjo dažnai šlapintis, buvo kaip apsvaigęs, visą laiką gulėjo, o apie 17 val. jau prieš pat jo mirtį ieškovė pastebėjo, kad jis priekines letenas gulėdamas ant pilvo kelia prie veido ir bando pasikasyti snukį ar ūsus, bandė atsikelti ant kojų, bet pasikeldavo tik ant užpakalinių kojų, o paeiti negalėjo. Pamačiusi kas vyksta, ieškovė skambino į visas veterinarijos klinikas, bet niekas neatsiliepė. Vėliau pastebėjo, kad triušis nebekvėpuoja, o nubėgus į šalia esančią Jakovo veterinarijos kliniką, kuri nedirba su graužikais, jai buvo pasakyta, kad triušis jau negyvas. Triušį pareiškėja palaidojo. Kitą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 7 d. 17.30 val. ieškovė nuvyko į „TOTO“ kliniką pas gydytoją J. M., jai papasakojo apie triušio mirtį. Ieškovė gydytojai pasakė, kad internete rado informaciją, kad triušio kūno temperatūra pagal fiziologinius rodiklius turi būti 37-39,4 laipsniai, tačiau gydytoja pasakė, kad triušių kūno temperatūra, kada juos atneša į kliniką, dėl streso būna ir 40 laipsnių, be to, pasitaiko, kad triušiai miršta net apžiūros metu ir net siūlė pamatuoti klinikoje esančiam triušiui temperatūrą. Paaiškino, kad triušiams suleidžiamas „Rapidexon“ tam, kad juos nuramintų, kad vėliau būtų galima pažiūrėti, kas jiems yra ir skirti tyrimus. Gydytoja J. M. pažymėjo, kad gydytoja V. K. pasielgė teisingai, ji pati būtų pasielgusi taip pat. Iš ieškovės pasakojimo, gydytoja sprendė, kad triušiui buvo sutrikusi centrinė nervų sistema, kad šią ligą jis galėjo paveldėti ir tiesiog ji dabar pasireiškė. Siūlė atlikti skrodimą, kad būtų tuo įsitikinta. Ieškovė 2015 m. balandžio 8-9 d. ieškojo informacijos internete apie neurologines ligas, skambino į kitas veterinarijos klinikas. Perskaitė apie infekciją „Encephalitozoon cuniculi“, veido nervų paralyžių, vidurinės ausies uždegimą, stuburo traumas ir suabejojo gydytojos triušiui nustatyta diagnoze, todėl 2015 m. balandžio 10 d. iškasusi triušį nuvežė jį į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir paprašė atlikti skrodimą. Skrodimą atlikto vyriausiasis veterinarijos gydytojas D. Š.. Triušis mirė dėl ūminio kvėpavimo ir širdies nepakankamumo, jokių navikų galvoje nebuvo, mirties priežastis – ūmus plaučių uždegimas. Taip pat buvo nustatytos kitos ligos – židininė kepenų degeneracija bei fibrozė, šlapimo pūslėje daug kalcinių šlapimo nuosėdų bei odos hiperemija bei hiperkeratozė. Ieškovė internete rado informaciją apie triušių plaučių uždegimą ir jo požymius – svorio netekimą, karščiavimą, išskyras iš akies, pasunkėjusį kvėpavimą, todėl mano, kad veterinarijos klinika galėjo ir privalėjo nustatyti triušio ligą, skirti tinkamus vaistus arba, jeigu trūko kompetencijos, nukreipti į kitą veterinarijos kliniką. Pažymi, kad gydytoja tik paskyrė raminantį preparatą „Rapidexon“, kuris, beje, nenaudojamas esant kepenų ar inkstų sutrikimams, todėl jo triušiui suleisti nebuvo galima. Ieškovės manymu, dėl triušiui suleistų vaistų „Rapidexon“ triušis visą laiką miegojo ir ligos požymiai buvo paslėpti, todėl tinkamas gydymas dėl plaučių uždegimo nebuvo paskirtas. Pažymi, kad kovo mėnesį buvo atvykusi į atsakovo kliniką dėl triušo šlapimo pūslės sutrikimų, buvo atlikti šlapimo tyrimai, kurie esą nieko blogo neparodė, ir gydymas buvo nutrauktas. Be to, jokios kepenų ligos triušiui ankstesnių tyrimų metu nebuvo nustatytos. Šios neišgydytos ligos, pasak ieškovės, galėjo turėti įtakos plaučių uždegimo išsivystymui arba jo komplikacijoms. Visa tai, ieškovės teigimu, parodo atmestiną klinikos darbuotojų darbą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas – veterinarijos klinika ir jame dirbantys veterinarijos gydytojai pažeidė teisės aktų nuostatas, kadangi tinkamai nediagnozavo ieškovės gyvūno ligos, laiku neatliko reikalingų tyrimų, nepaskyrė tinkamo gydymo, nesiėmė kitų priemonių, kad būtų išvengta gyvūno mirties. Pažymi, kad triušį gydžiusios veterinarijos gydytojos V. K. ir J. M. neturėjo kompetencijos darbui su graužikais (puslapyje nurodoma, kad jų specializacija – šunų ir kačių ligos,), tačiau jos nenukreipė pas kitą kompetentingą veterinarijos gydytoją ir neatsisakė teikti veterinarijos paslaugas. Ieškovės teigimu, tokiais atsakovo veiksmais jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro triušio kaina – 30 Eur, išlaidos jo gydymui – 40 Eur ir mokestis už gaišenos tyrimą – 17,38 Eur. Ieškovė nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė dideliu stresu, emociniu pergyvenimu dėl gyvūno netekimo, laidojimo, skrodimo. Ieškovė iki šiol negali ramiai miegoti, jaučia dvasinę tuštumą, taip pat nuoskaudą, kad buvo sunaikintas pasitikėjimas veterinarijos gydytojo profesija, pasitikėjimas kitais žmonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas ir tretieji asmenys atsiliepime į ieškinį (el. b. l. 41-44) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei atvykus su augintiniu į kliniką, jį apžiūrėjo veterinarijos gydytoja V. K., kuri, pamatavusi temperatūrą ir apžiūrėjusi augintinį, nenustatė radikalių ar kritinių simptomų, tačiau, atsižvelgdama į anamnezę bei atkreipdama dėmesį į augintinio kaklo sritį, įtarė galimus „kreivojo kaklo“ sindromo požymius, kurie buvo artimi nustatytiems. Atsižvelgiant į tai, buvo suleista vaistų „Rapidexon“. Atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikri gyvūnai, ypač, kurie iš prigimties yra baugštūs, atliekamų apžiūrų metu į tai reaguoja, pvz.: jiems pakyla temperatūra, kartais dėl itin didelio streso, jie netgi miršta. Nepaisant to, apžiūrėjus ieškovės gyvūną, jokių ieškinyje minimų radikalių ir mirtinų simptomų bei jų požymių nenustatyta. Apžiūros metu augintiniui buvo pamatuota temperatūra, kuri siekė 41,2 laipsnius. Fiksuota temperatūra laikyta normalia, kadangi buvo nustatyta augintinio streso būsenoje, tas buvo paaiškinta ir ieškovei. Iki augintinio apžiūros V. K. pasiteiravo ieškovės, ar augintinis ėda, geria vandenį, kaip šlapinasi ir tuštinasi. Ieškovė atsakė, kad viskas gerai, tačiau nuo ryto stebėjo keistą triušio gėrimą ir tarsi virtimą ant šono. Apžiūrėdama triušį, gydytoja palytėjo viršutinį ir apatinį žandikaulius, tačiau apčiuopiamų pakitimų neaptiko; priekiniai dantys nebuvo peraugę; ausyse pakitimų nepastebėjo, jos buvo švarios; akys kiek ašarojo. Tęsiant apžiūrą, buvo apžiūrėtas pilvukas, kuris buvo minkštas, jokių dujų žarnyne nesijautė. Šlapimo pūslės apčiuopti nepavyko, todėl darytina išvada, kad ji buvo tuščia. Matuojant temperatūrą, buvo apžiūrėtas pauodegys, jis buvo švarus ir viduriavimo požymių taip pat nebuvo. Jokių pakitimų kvėpavimo sistemoje nebuvo nustatyta, todėl viršutinių, o tuo labiau apatinių kvėpavimo takų patologijų nebuvo pagrindo įtarti. Iš nosies išskyrų nebuvo, aplink šnerves plaukai sulipę taip pat nebuvo; augintinis įprastai ir tolygiai kvėpavo per nosį. Naudojant auskultaciją, patologinių garsų taip pat nenustatyta. Kvėpavimo judesiai buvo tolygūs; kvėpavimo dažnumas 52 kartai per minutę – rodmuo, patenkantis į normą. Visi atlikti veiksmai suponavo, kad su augintiniu nevyksta nieko, kas galėtų sąlygoti jo mirtį, todėl buvo pasilikta prie „kreivojo kaklo“ sindromo požymio ir su ieškove buvo sutarta, kad esant pablogėjimui, ji atvyks vėliau tą pačią dieną, o dėl visa ko, kitą dieną apsilankys klinikoje. Ieškovė pati ieškiniu pripažįsta, kad augintinis elgėsi neįprastai, todėl ji turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovo darbuotojus kaip buvo sutarta, tačiau nebuvo aktyvi, pastebėjusi pirmuosius keistesnės elgsenos požymius. Pažymi, kad augintinis buvo 6 metų amžiaus. Dekoratyvinių triušių įprasta gyvenimo trukmė yra nuo 5 iki 10 metų, taigi, šiuo atveju augintinis jau buvo pasiekęs ribą, kuriai esant, augintinio gyvybė galėjo nutrūkti dėl senatvės. Iš pačios ieškovės pateiktos augintinio ligos istorijos matyti, kad dar 2014 m. gruodžio mėn. ieškovė kreipėsi į atsakovo kliniką dėl augintinio, vėliau apsilankymai kartojosi, augintinis buvo galimai ligotas, kartais jam būdavo skiriamas gydymas. Be to, visada yra tikimybė, kad augintinis serga genetiškai paveldima liga, pvz., susijusia su nervų sistemos disfunkcija ir pan. Aplinkybių, galimai sąlygojusių augintinio mirtį, gali būti išties daug ir įvairių. Ieškovės pateiktą 2015 m. balandžio 10 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą Nr. 9364 P1 vertina kritiškai, kadangi tyrimas atliktas su augintinio palaikais, kurie buvo palaidoti, o vėliau iškasti (apie tai neužsimenama akte), o tai neišvengiamai turėjo įtakos tyrimo rezultatams, kadangi gaišena tikėtinai jau buvo pradėjusi irti, taip pat neaišku, kokiomis sąlygomis ji buvo transportuojama ir laikoma tiek po mirties, tiek iki tyrimo, kas vėlgi galėjo įtakoti tyrimų rezultatus. Be to, ieškovė turėjo į tyrimą įtraukti atsakovą, kad šis galėtų pasisakyti dėl planuojamo atlikti tyrimo, atkreipti specialistų dėmesį į galimai reikšmę turinčias aplinkybes, tačiau tas padaryta nebuvo ir dabar atsakovui užkertamas kelias ginčyti aktą, nes gaišena utilizuota ir pakartotinis tyrimas negali būti atliktas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovo darbuotojai veikė vadovaudamiesi geriausia veterinarijos srities praktika bei atsižvelgdami į ieškovės pateiktą anamnezę, veiksmai buvo tikslingi ir profesionalūs, konsultaciją teikusi V. K. turi atitinkamą kvalifikaciją. Ieškovė klinikos paslaugomis naudojasi nuo 2009 m., per visą šį laikotarpį neturėjo pretenzijų atsakovui, taigi buvo patenkinta atsakovo teikiamomis paslaugomis. Atsakovo nuomone, ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė neturtinės žalos fakto ir dydžio. Priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovė apskritai neįrodinėja. Atsakovo kaltės ieškovė taip pat neįrodė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, pakartojo iš esmės tapačius argumentus, nurodytus ieškinyje. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. kodėl būtent tokio dydžio – 2 000 Eur, įvertinta neturtinė žala, ieškovės atstovas nurodė, kad už patirtus ieškovės išgyvenimus bet kokiu atveju turi būti nurodoma konkreti suma, kuri, ieškovės vertinimu, yra protinga, ir kurią nustatė, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atsakovas yra veterinarijos klinika, gauna pakankamas pajamas ir jam tai nėra reikšminga suma. Teigia, kad tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi būtent dėl netinkamos pagalbos suteikimo, netinkamo ligos diagnozavimo triušis mirė. Mano, kad ta aplinkybė, kad triušiui skrodimas buvo atliktas po kelių dienų po mirties, iškasus jo gaišeną, neturi reikšmės mirties priežasčiai, nes specialistas būtų tai paminėjęs. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog nuo 2009 m. iki triušio mirties, ieškovė pretenzijų atsakovui neturėjo, kad bendradarbiavimas vyko sklandžiai, nepaneigia to fakto, kad atsakovas šiuo konkrečiu atveju netinkamai diagnozavo ligą, dėl ko triušis mirė. Nurodė, kad pagal ligos istoriją, ieškovė pas atsakovą klinikoje su triušiu lankėsi 2014 m. gruodžio 27 d., 2015 m. kovo 12-14 d. ir paskutinį kartą 2015 m. balandžio 6 d., t. y. pakankamai dažnai kaip triušiui. Nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl ko triušis mirė yra nediagnozuotas plaučių uždegimas ir nepaskirtas gydymas, tačiau šalutinės priežastys, galėjusios įtakoti triušio mirtį, taip pat galėjo būti ir anksčiau nediagnozuotos šlapimo pūslės problemos, kepenų degeneracija. Nurodė, kad apie „Rapidexon“ raminamąjį poveikį informacija yra pateikta internete. Nurodė, kad pakanka gaišenos tyrimo akto, papildomos ekspertizės skirti nepageidavo, juolab, kad gaišena utilizuota.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės pakartojo tapačius argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad po triušio mirties ieškovė buvo atvykusi į kliniką, kalbėjosi su gydytoja, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad tokiais atvejais, kai netenkama gyvūno, klinika veda dialogą su klientu, sprendžia situaciją: siūlo grąžinti pinigus už gydymą, jeigu jis nedavė rezultato, kompensaciją ar taiko nuolaidas kitiems gyvūnams. Kadangi ieškovė nereiškė jokio nepasitenkinimo, ieškovei niekas nebuvo pasiūlyta. Nurodė, kad 6 metai triušiui yra daug, žmogaus amžių tai atitiktų 70-80 metų, be to, triušiai iš prigimties yra gana jautrūs ir ligoti gyvūnai, o tai, kad šis konkretus triušis tiek ilgai išgyveno, turėdamas tiek problemų, yra gydytojų, jų kompetencijos dėka. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyti simptomai atitiko dažnai triušiams pasitaikomo „kreivojo kaklo“ požymius, t. y. atsirandančius dėl neurologinių sutrikimų, kuomet triušiui žemė susimaišo su dangumi ir jis negali pastovėti, dėl ko krenta ant žemės, taip pat negali normaliai gerti, leidžia keistą garsą. Nurodė, kad šio sutrikimo gydymas yra gana sunkus, trunka keletą savaičių ir dažnai baigiasi mirtimi. Apžiūros metu gydytoja V. K. telefonu konsultavosi su gydytoja J. M., buvo nutarta suleisti „Rapidexon“, kuris yra antistresinis vaistas, mobilizuojantis, priešuždegiminis ir steroidinis preparatas, kuris, įtariant neurologinius susirgimus, yra leidžiamas, tam kad mobilizuotų kovą prieš uždegimą. Triušis nesijautė tiek blogai, jokių pneumonijos požymių nebuvo, todėl buvo suleistas „Rapidexon“ ir ieškovei paaiškinta ką reikia stebėti, kokia aplinka triušiui saugesnė, kadangi triušiai yra lepūs ir jautrūs gyvūnai, gali nugaišti tiesiog nuo streso. Pažymėjo, kad nuo to momento, kai ieškovė paliko kliniką iki triušio nugaišimo praėjo gana daug valandų, per kurias galėjo būti įvairių aplinkybių (neaišku, kaip jis buvo gabenamas, kaip jį prižiūrėjo pati ieškovė ir pan.), apie kurias gali būti nežinoma, todėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos nėra. Nesutinka su tuo, kad triušio gaišenos tyrimas buvo atliktas detaliai, kadangi nėra aišku, kokią informaciją šį tyrimą atlikęs asmuo gavo iš ieškovės, atsakovas negalėjo pateikti savo pozicijos ar dalyvauti tyrime. Pagal tyrimą atlikusio asmens diagnozę jos požymiai turėjo būti visiškai kitokie nei atsakovo nustatyti, todėl neaišku, ar buvo kompetentingas. Be to, triušis išgulėjo po žeme kelias paras, o oro temperatūra 2015 m. balandžio 6 d. buvo pliusinė, t. y. tarp 10-12 laipsnių, be to, vyksta natūralus irimo procesas, dėl to, tikėtina, kad organizmas jau buvo pakitęs ne dėl to, kas vyko jam esant gyvam, o dėl to, kas vyko jį palaidojus. Nurodė, kad klinikoje dirba bendros praktikos gydytojai su tam tikru polinkiu į specializaciją, į kurią daugiau gilinasi, tačiau tokios kaip vienos specializacijos nėra. Nurodė, kad gydytoja chirurgė V. K. mažiau užsiima su triušiais, o daugiau chirurgija, bet klinikoje triušių yra gana daug, daromi aptarimai, plaučių uždegimo požymiai tiek triušio, tiek žmogaus, tiek kito gyvūno yra tie patys, tačiau jų nebuvo. Nurodo, kad gydytojai reguliariai kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose užsienyje, stažuojasi, todėl jų kompetencija yra aukšta ir ja nėra pagrindo abejoti. Nurodo, kad ligos istorijoje duomenų apie kepenų ligą nėra, triušiui buvo diagnozuotos šlapimo pūslės nuosėdos, tačiau tai fiziologiškai yra gana dažna ir normalu daugeliui triušių. Šios nuosėdos gali susidaryti dėl netinkamo triušio laikymo, kas buvo kalbėta su ieškove. Triušis buvo ligotas dėl genetikos, laikymo sąlygų (maitinimo, oro temperatūra ir pan.). „Nospa“ buvo pasiūlyta dėl kristalų šlapimo pūslėje. Nurodo, kad apžiūra trunka gana ilgai, apie valandą, aptariama daugybė dalykų, todėl teigia, kad su ieškove buvo aptarta kristalų atsiradimo šlapimo pūslėje priežastis, jų prevencija, ko nedaryti, kad kristalai neatsirastų ir ką galima daryti. Kad būtų pašalinti kristalai reikėtų operacijos, tačiau triušis buvo silpnas, ligotas, todėl tikėtina būtų neatlaikęs narkozės. Kitokių būdų pašalinti iš šlapimo pūslės kristalus nėra, galima tik to prevencija – spazmolitikai, kurie atpalaiduoja šlapimo pūslę. Pažymėjo, kad ligos istorijoje nėra nurodyta, kad triušiui nustatytas „kreivojo kaklo“ sindromas, kadangi buvo atlikta tik pirminė apžiūra, išsakytas įtarimas, tačiau ne konstatuota diagnozė. Ieškovei buvo nurodyta stebėti triušį ir jeigu kas blogai, kreiptis į veterinarijos gydytojus. Triušis buvo labiau ligotas nei vidutinis triušis. Pažymi, kad nesutinka su tuo, jog atsakovas aplaidžiai atliko savo pareigas, kadangi šventiniu laikotarpiu priėmė ieškovę, suteikė triušiui priminę pagalbą, pateikė rekomendacijas ir nurodė ieškovei, kad jeigu kas, kreiptųsi į gydytojus, taigi neegzistuoja neteisėti atsakovo veiksmai. Kadangi ūmus plaučių uždegimas gali išsivystyti per kelias valandas, tai jis galėjo atsirasti ir po vizito pas atsakovą klinikoje. Be to, ieškovės nurodytus požymius, liudytojas taip pat įvardijo kaip „kreivojo kaklo“ sindromo požymius, taigi patvirtina teisingą atsakovo diagnozę triušiui apžiūros metu bei gydymo taktiką. Pneumonijos požymių apžiūrint triušį nebuvo. Be to, liudytojas patvirtino, kad negavo pirminės informacijos, kad galėtų tiksliai įvertinti, atlikdamas triušio skrodimą, taigi ieškovė nenurodė skrodimą atlikusiam asmeniui triušio nugaišimo datos ir nustatytų klinikinių požymių, kas galėjo turėti įtakos skrodimo išvadai padaryti neatliekant papildomų histologinių tyrimų.
Liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba gydytoju – atlieka skrodimus (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės asmeniškai nepažįsta, jis gauna tik dokumentus ir atlieka skrodimą. Nurodė, kad asmuo, norintis sužinoti nuo ko nugaišo jo gyvūnas, pristato gaišeną į institutą, kur užpildomas specialus aktas, užregistruojama, suteikiamas kodas ir tada pirminiai duomenys ir gaišena atgabenama į skrodyklą, kur jis atlieka patologinį anatominį tyrimą ir surašo išvadą. Pasisakydamas dėl to, ar diagnozės nustatymui neturėjo įtakos gaišenos pomirtiniai pokyčiai, pažymėjo, kad pagrindiniai mirties priežasčiai – ūmiam plaučių uždegimui – kažkiek jie gal ir turėjo įtakos, komplikavo, tačiau gretutiniams pokyčiams, šalutinėms ligoms, kurios buvo įsisenėjusios ir sukėlė pagrindinę ligą, nelabai tam turėjo įtakos. Nurodė, kad gaišenos data nebuvo nurodyta, institutas to papildomai ir nenustatinėjo, kadangi jų nebuvo prašoma tas padaryti, tačiau pagal požymius, gaišenai buvo kažkur 2-3 dienos. Nurodė, kad prieš tyrimą negavo jokių duomenų, „kreivojo kaklo“ sindromo požymių nepastebėjo, nebuvo tas įtarta ir papildomų tyrimų nedarė, bet jeigu būtų turėję išankstinius duomenis apie tai, kad „kreivojo kaklo“ sindromas įtariamas, tai būtų buvę galima daryti papildomus histologinius tyrimus, kai vertinama mikroskopiniame lygmenyje. Pažymėjo, kad ši liga būtų papildoma prie jau esančių, būtų kaip komplikacija. Ūmi liga reiškia tai, kad staigus susirgimas, nuo vienos-dviejų valandų iki dienos gali pasireikšti, t. y. ūmus plaučių uždegimas gali pasireikšti kelių valandų bėgyje. Pasisakydamas dėl ieškovės atstovo išvardintų požymių: kad triušis dėjo daug pastangų, kad pagertų vandenį, judesiai buvo išbalansuoti, gulėjo pilvu ant narvo, lenkė galvą į šoną, giliai kvėpavo, ausys buvo neįprastai šaltos, nurodė, kad požymiai labiau nerviniai ir panašiau į „kreivojo kaklo“ sindromą, kada yra vestibiulinio aparato, kuris atsakingas už koordinaciją, uždegimas. Nurodyti ar 41,2 laipsnių temperatūra triušiui yra normali liudytojas negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. K. augino triušį M., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį profilaktiniams patikrinimams, gydymui veždavo pas atsakovą UAB „Zooveterinarijos Centras „TOTO“ (el. b. l. 11-12, 20-23). 2015 m. balandžio 6 d. apie 6 val. ryto ieškovė, pastebėjusi neįprastą triušio elgesį – garsiai ir sunkiai geria vandenį, išbalansuoti judesiai, guli pilvu ant narvo dugno, lenkia galvą į šoną, giliai kvėpuoja, ausys neįprastai šaltos – kreipėsi į atsakovą UAB „Zooveterinarijos Centras „TOTO“, kur triušį apie 9 val. ryto apžiūrėjo veterinarijos gydytoja V. K. (el. b. l. 9, 23). Ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra. Teismui pateiktos ligos istorijos – 2015 m. balandžio 6 d. atliktos apžiūros įrašo – grafoje komentarai nurodyta: nuo ryto krenta į vieną pusę, sunkiai kvėpuoja, ėda šlapinasi normaliai; apžiūra: temperatūra 41,2 laipsniai, akys ašaroja, pilvas minkštas; pasirodys rytoj pas Jurgą (el. b. l. 23). Ieškovė nurodė, kad veterinarijos gydytoja V. K., kuri nėra graužikų gydytoja, apžiūros metu skambino gydytojai J. M., kuri gydo graužikus, kad su ja pasitartų. Triušiui buvo suleistas tirpalas „Rapidexon“, ieškovė užrašyta rytdienai pas gydytoją J. M., nurodant, kad jeigu kas atsitiks, ieškovė skambintų į kliniką iki 15 val., kadangi klinika dirbo trumpiau prieš Velykas. Triušis apie 17 val. mirė., ieškovė jį palaidojo. Ieškovei 2015 m. balandžio 7 d. atvykus pas atsakovą ir pasakius, kad triušis nugaišo, veterinarijos gydytoja J. M. nurodė, kad triušiui pagal simptomus galėjo būti centrinės nervų sistemos sutrikimai, kad įsitikintų, siūlė atlikti skrodimą, tuo pačiu nurodė, kad gydytoja V. K. pasielgė teisingai suleisdama „Rapidexon“, ji būtų padariusi tą patį. Ieškovė 2015 m. balandžio 10 d. iškasė triušį ir jo kūną pristatė į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kad šis atliktų skrodimą ir nustatytų mirties priežastį. Iš 2015 m. balandžio 10 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 9364 P1 grafoje „patologinė anatominė diagnozė (nozologinė)“ nurodyta ūmus plaučių uždegimas; gretutinės ligos: židininė kepenų degeneracija bei fibrozė, šlapimo pūslėje gausu kalcinių šlapimo nuosėdų, užpakalinės apatinės kūno dalies odos hiperemija bei hiperkaratozė (el. b. l. 15). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turtinę žalą, kuria sudaro triušo kaina – 30 Eur, išlaidos jo gydymui 40 Eur (el. b. l. 13-14) bei 17,38 Eur už gaišenos tyrimą (el. b. l. 7), taip pat 2 000 Eur neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus, stresą ir kt. (el. b. l. 79-96). Taigi ieškovė reiškia ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė (deliktinė) atsakomybė galima tik nustačius visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje kilus ginčui dėl žalos atlyginimo teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios reikšmės deliktinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Kiekvienos konkrečios bylos individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme įvardytų deliktinės atsakomybės sąlygų. Tik nustačius visas išvardytas įstatyme sąlygas, galima spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir apimties.
CK 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovas tinkamai atliko savo, kaip veterinarijos klinikos, veterinarijos gydytojų pareigas, t. y. ar neveikė aplaidžiai, nediagnozuodamas triušiui ūmaus plaučių uždegimo, taip pat kitų gretutinių ligų (šlapimo pūslės, kepenų ligų), galėjusių įtakoti plaučių uždegimo išsivystymą ar jo komplikacijas.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
Nustatyta, kad atsakovas yra nuo 1999 m. veikianti privati veterinarijos klinika (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – VĮ) 11 straipsnis), kurioje be kitų veterinarijos gydytojų dirba šioje byloje trečiaisiais asmenimis patrauktos gydytojos V. K. ir J. M.. Jų galėjimą būti veterinarijos gydytojomis ir vykdyti VĮ 12 straipsnyje numatytas funkcijas – diagnozuoti gyvūnų ligas, gydyti gyvūnus ir kt., patvirtina į bylą pateikti aukštojo mokslo diplomai ir Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. kovo 15 d. ir 2011 m. kovo 22 d. išduotos Veterinarijos praktikos licencijos Nr. VP-1071 ir Nr. VP-1581 (el. b. l. 45-48) (Veterinarijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 449, pakeistų 2011 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1172 (galioja nuo 2011 m. spalio 19 d.), 3 punktas). VĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad veterinarijos praktikos licencijos turėtojai privalo vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos praktikos licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos praktiką, reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. B1-457 patvirtintų Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams (toliau – Reikalavimai) 43 punkte numatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad veterinarijos paslaugas teikiantis privatus veterinarijos gydytojas turi: prieš veterinarijos paslaugos teikimą gyvūnui surinkti anamnezę (43.1. papunktis); suteikti gyvūnų laikytojui informaciją apie klinikinio tyrimo rezultatus, gyvūno sveikatos būklę, apie reikalingus atlikti laboratorinius ar kitus tyrimus, siekiant diagnozuoti gyvūno ligas, atliktų tyrimų rezultatus, diagnozuotas ligas, galimai jas sukėlusias priežastis, pasekmes, prognozę, galimus gyvūno gydymo metodus, gyvūnui gydyti naudotų veterinarinių vaistų ir kitų vaistinių preparatų galimą šalutinį poveikį, išlauką, jei veterinariniai vaistai naudoti gydyti maistinį gyvūną, profilaktines priemones ir paaiškinti atliekamo gydymo, taikomų profilaktinių priemonių ir tyrimų reikalingumo priežastis (43.2. papunktis); teisę atsisakyti suteikti veterinarijos paslaugas, kurių suteikimui jam trūksta kompetencijos ar techninių galimybių. Tokiu atveju privatus veterinarijos gydytojas turi rekomenduoti gyvūnų laikytojui kitą kompetentingą privatų veterinarijos gydytoją (43.7. papunktis).
Reikalavimų 2 punkte numatyta, kad anamnezė – tai gyvūnų laikytojo veterinarijos gydytojui suteiktos žinios apie gyvūną: jo rūšis, veislė, amžius, laikymo sąlygos, fiziologinė būklė, naudojimas, profilaktinės procedūros, pastebėtas neįprastas elgesys, ligų požymiai ir kt. Iš teismui pateikto triušio M., gimusio (duomenys neskelbtini), išrašo iš ligos istorijos matyti, kad 2015 m. balandžio 6 d. iš ieškovės buvo surinkta anamnezė, t. y. užfiksuota, kad triušis „nuo ryto krenta į vieną pusę, sunkiai kvėpuoja, ėda ir šlapinasi normaliai“. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad simptomai, ieškovę paskatinę triušį vežti į veterinarijos kliniką buvo tai, kad triušis „garsiai ir sunkiai geria vandenį, išbalansuoti judesiai, guli pilvu ant narvo dugno, lenkia galvą į šoną, giliai kvėpuoja, ausys neįprastai šaltos“. Gydytojai V. K. atlikus triušio apžiūrą buvo nustatyta, kad jo kūno temperatūra yra 41,2 laipsniai, akys ašaroja, pilvas minkštas. Ieškovė neginčijo išraše iš ligos istorijos nurodytos veterinarijos gydytojos surinktos anamnezės ir apžiūros rezultatų, taigi darytina išvada, kad ieškovė sutiko su jos nurodytais ir gydytojos užfiksuotais klinikiniais požymiais. Šalys neginčija to fakto, kad atlikus triušio apžiūrą jam buvo suleistas preparatas „Rapidexon“, kad šis preparatas yra antistresinio poveikio, priešuždegiminis ir steroidinis preparatas, kuris yra leidžiamas įtariant neurologinius susirgimus tam, kad mobilizuotų kovą prieš uždegimą, tačiau ieškovė nurodo, kad nustačius triušio tikrąją mirties priežastį – ūmų plaučių uždegimą – ir šalutines ligas, šis preparatas negalėjo būti leidžiamas. Ieškovė taip pat nurodo, kad triušį gydžiusios veterinarijos gydytojos V. K. ir J. M. neturėjo kompetencijos darbui su graužikais. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė atsakovo internetiniame puslapyje esančią informaciją apie veterinarijos gydytojus, tarp jų ir trečiuosius asmenis – gydytojas V. K. ir J. M., kurioje nurodyta gydytojos V. K. specializacija „chirurgija, traumatologija, šunų ir kačių užkrečiamos ir neužkrečiamos ligos“, gydytojos J. M. specializacija nurodyta „laboratorinė diagnostika, šunų ir kačių užkrečiamos ir neužkrečiamos ligos“ (el. b. l. 8-9). Teismas, atsižvelgdamas į šalių duotus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pagrindo abejoti veterinarijos gydytojų kvalifikacija nėra. Visų pirma, pažymėtina, kad pati ieškovė nurodė, kad pas atsakovą profilaktiniams patikrinimams bei gydymui triušį pradėjo vežti nuo 2009 m., t. y. iki triušio mirties tą darė beveik apie 6 metus, taigi visą tą laiką neabejojo veterinarijos gydytojų kompetencija darbui su graužikais, tarp jų ir su ieškovės triušiu, nors, kaip matyti iš pateiktos ligos istorijos triušį apžiūrėdavo ne tik byloje trečiaisiais asmenimis patrauktos veterinarijos gydytojos. Taigi kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad ji veterinarijos gydytojų kompetencija suabejojo tik tuomet, kai triušis mirė. Be to, iš teismui pateikto Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos 2015 m. lapkričio 2 d. rašto matyti, kad asociacija nurodo, kad atsakovas, jos žiniomis, specializuojasi ne tik šunų ir kačių, bet ir smulkesnių naminių gyvūnų: triušių, šeškų, roplių ir paukščių gydyme, todėl net kiti veterinarijos klinikų gydytojai dažnai nukreipia šių gyvūnų savininkus su jų augintiniais konsultuotis atsakovo veterinarijos klinikoje; asociacija pažymėjo, kad visi atsakovo veterinarijos gydytojai yra asociacijos nariai, kurie nuolat kelią savo profesinę kvalifikaciją tęstinio mokymo seminaruose Lietuvoje ir užsienyje; asociacija skundų dėl veterinarijos gydytojų veiklos nėra gavusi (el. b. l. 116). Be to, teismas atsižvelgia ir į atsakovo vadovo duotus paaiškinimus apie tai, kad klinikoje dirba bendros praktikos gydytojai su tam tikru polinkiu į specializaciją, į kurią daugiau gilinasi, tačiau tokios kaip vienos specializacijos nėra, taip pat, kad bet klinikoje triušių yra gana daug, todėl daromi aptarimai, gilinamasi į tai, ir sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju abejoti gydytojų V. K. ir J. M. kompetencija. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovo gydytojos buvo nekompetentingos apžiūrėti triušį ir priimti sprendimą dėl gydymo taktikos. Paminėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį, kuris tuo pačiu yra ir trečiųjų asmenų atsiliepimas į ieškinį, taip pat posėdžio metu nurodė, kad gydytoja V. K. apžiūros metu telefonu konsultavosi su gydytoja J. M. dėl triušio ligos požymių, galimo gydymo, kuri visiškai pritarė gydytojos V. K. nustatytiems požymiams, parinktam preparatui „Rapidexon“. Šias aplinkybes savo ieškinyje nurodė ir ieškovė, po triušio mirties bendravusi su gydytoja J. M.. Nors ieškovė nurodo, kad apžiūros metu negirdėjo telefoninio gydytojų pokalbių, tačiau pagal visumą įrodymų, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina nei netikėtina, jog buvo tariamasi dėl triušiui nustatytinos diagnozės, galimo gydymo, taigi iš esmės sprendimas buvo padarytas net ne vienos, o dviejų veterinarijos gydytojų bendru sutarimu.
Atsakovas nurodo, kad pagal ieškovės nurodytus požymius, triušiui galimai buvo neurologiniai sutrikimai, t. y. požymiai atitiko „kreivojo kaklo“ sindromo požymius, o ieškovė, atsižvelgdama į gaišenos tyrimo rezultatus (mirties priežastis – ūmus plaučių uždegimas) ir internete rastą informaciją apie plaučių uždegimo požymius, sprendžia, kad jos augintiniui buvo netinkamai diagnozuota liga, dėl ko šis mirė. Ieškovė pažymėjo, kad internete pateikiamoje informacijoje plaučių uždegimo požymiai yra svorio netekimas, karščiavimas, išskyros iš akies, pasunkėjęs kvėpavimas, o tai atitiko jos triušiui būdingus simptomus. Atsakovas nurodo, kad apžiūros metu plaučių uždegimo požymių nebuvo, todėl jų nustatyti nebuvo įmanoma. Atsiliepime į ieškinį detalizavo gydytojos apžiūros metu nustatytus požymius, o būtent, kad „apčiuopiamų pakitimų viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje aptikta nebuvo, priekiniai dantys nebuvo peraugę; ausyse pakitimų nepastebėta, jos buvo švarios; akys kiek ašarojo; pilvukas buvo minkštas, dujų žarnyne nesijautė; šlapimo pūslės apčiuopti nepavyko, todėl padarė išvadą, kad ji buvo tuščia; matuojant temperatūrą, buvo apžiūrėtas pauodegys, jis buvo švarus ir viduriavimo požymių taip pat nebuvo; jokių pakitimų kvėpavimo sistemoje nebuvo nustatyta; iš nosies išskyrų nebuvo, aplink šnerves plaukai sulipę nebuvo; augintinis įprastai ir tolygiai kvėpavo per nosį; kvėpavimo dažnumas 52 kartai per minutę – rodmuo, patenkantis į normą“. Pažymėtina, kad minėtos išvados nėra nuginčytos, 2015 m. balandžio 6 d. ligos istorijoje ieškovės pateiktoje anamnezėje požymių, liudijančių esant galimą plaučių uždegimą taip pat nėra. Atsakovas nurodo, kad visi požymiai rodė tai, kad triušiui galėjo būti centrinės nervų sistemos sutrikimas, t. y. triušiams gana dažnas „kreivojo kaklo“ sindromas. Iš byloje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VA Neužkrečiamų ligų katedros docento dr. A. G. 2015 m. lapkričio 2 d. rašto, kuriame pateikti atsakymai į atsakovo suformuluotus klausimus, matyti, kad minėtas asmuo nurodė, kad pagal esamus požymius įtarti plaučių uždegimą būtų sunku, kad nurodyti požymiai – būtent kaklo sukimas nėra būdingas plaučių uždegimo požymis, kad nurodyti simptomai būdingi „kreivojo kaklo“ sindromui, kuris laikomas neurologinio pobūdžio susirgimu ir yra pakankamai dažnai sutinkamas triušiams. Pažymėjo, kad įtariant neurologinį susirgimą pirmojo pasirinkimo vaistais yra laikomi gliukokortikoidai, kuriems priklauso ir injekcinis tirpalas „Rapidexon“, kuris, beje, gali būti naudojamas ir pneumonijos atveju, nes švelnina klinikinę pneumonijos išraišką, patologinio proceso agresyvumas sumažėja, galimybė išsaugoti gyvūno gyvybę išauga (el. b. l. 112-113). Teismas, pasisakydamas dėl minėto rašto pažymi, kad minėti klausimai doc. dr. A. G. buvo suformuluoti tinkamai, nevartojant menamų klausimų ir užuominų apie „kreivojo kaklo“ sindromą, nurodomi tik požymiai, neindentifikuojant galimos ligos, taip pat tuo pačiu pažymi, kad šis įrodymas didesnės įrodomosios galios neturi ir vertintinas visumos įrodymų kontekste. Ieškovės atstovas 2015 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, pateikdamas jam klausimus dėl triušio mirties priežasties ir veiksnių, kurie ją sąlygojo (el. b. l. 132-134). Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. 3A-882, jį rengė skrodimą atlikęs veterinarijos gydytojas ir liudytoju šioje byloje apklaustas D. Š.. Pažymėtina, kad liudytojas nurodė, kad jam atliekant skrodimą nebuvo pateikta jokia informacija apie klinikinius tyrimo rezultatus, todėl „kreivojo kaklo“ sindromo nenustatinėjo, sindromą būtų buvę galima tik įtarti, tačiau patvirtinimui būtų buvę reikalingi histologiniai klausos nervo ir galvos smegenų tyrimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojui atsakant į ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytus ieškovės pastebėtus triušio simptomus (triušis dėjo daug pastangų, kad pagertų vandenį, judesiai buvo išbalansuoti, gulėjo pilvu ant narvo, lenkė galvą į šoną, giliai kvėpavo, ausys buvo neįprastai šaltos), liudytojas nurodė, kad minėti požymiai labiau nerviniai ir tai panašiau į „kreivojo kaklo“ sindromą, kada yra vestibiulinio aparato, kuris atsakingas už koordinaciją, uždegimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis įrodymų visuma (rašytinių, duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu) –, o būtent pačios ieškovės nurodytais požymiais gydytojai V. K., gydytojos atlikta apžiūra ir nustatytais požymiais, doc. dr. A. G. pateiktais atsakymais, liudytojo D. Š. rašytiniais paaiškinimais ir parodymais teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad 2015 m. balandžio 6 d. apie 9 val. vykusios triušio apžiūros metu pagal esamus požymius nebuvo pagrindo diagnozuoti esant ūmų plaučių uždegimą, todėl teigtina, kad nenustatyta, kad atsakovas pažeidė tiek veterinarijos gydytojams įstatymų, poįstatyminių aktų keliamus reikalavimus, tiek bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Papildomai paminėtina, kad, priešingai, atsakovas šventiniu laikotarpiu, ieškovei kreipusis į veterinarijos kliniką nedelsiant priėmė ieškovę ir apžiūrėjo triušį, teikė rekomendacijas dėl triušio laikymo, tolimesnio stebėjimo namuose, be to, nurodė, kad pastebėjus kažką blogo, ieškovė tą pačią dieną iki 15 val. kreiptųsi į kliniką. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, kad pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad grįžus į namus triušis elgėsi neįprastai, tačiau į kliniką neskambino, nes nematė nieko blogo. Taigi darytina išvada, kad triušio būklė apžiūros metu nebuvo tokia, kuri leistų konstatuoti sunkią jo būklę ar diagnozuoti esant plaučių uždegimą. Pažymėtina, kad skrodimą atlikęs liudytojas D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ūmus plaučių uždegimas gali išsivystyti per kelias valandas, taigi pagal byloje esančių įrodymų visumą, negalima teigti, kad jis negalėjo atsirasti ir po vizito pas atsakovą klinikoje. Ieškovės teiginiai, kad suleistas tirpalas „Rapidexon“ „paslėpė“ plaučių uždegimo požymius, todėl jis nebuvo diagnozuotas, atmestini kaip neįrodyti, yra pagrįsti tik ieškovės manymu apie jų poveikį, paremtą internete rasta informacija ir suprantama subjektyviai; duomenų, kad ieškovė būtų kompetentinga (turėtų veterinarijos gydytojos, farmacininkės ar pan. kvalifikaciją) spręsti apie medikamentų (ne)tinkamumą nėra (CPK 178 straipsnis).
Byloje taip pat buvo keliamas klausimas, kiek gaišenos pomirtiniai pokyčiai galėjo turėti įtakos mirties priežasties nustatymui. Byloje ginčo dėl to, kad triušis mirė 2015 m. balandžio 6 d., buvo palaidotas ir skrodimui iškastas bei atvežtas į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą 2015 m. balandžio 10 d. nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad triušio mirties priežasties – ūmiam plaučių uždegimo – nustatymui įtakos galėjo turėti tai, kad triušis buvo palaidotas ir tik po kelių dienų atliktas jo skrodimas, t. y. pomirtiniai pokyčiai galėjo įtakoti skrodimo rezultatus. Doc. dr. A. G. 2015 m. lapkričio 2 d. rašte nurodė, kad gaišenos neužšaldžius, objektyvaus tyrimo rezultatus gauti būtų itin sudėtinga, tokį skrodimą turėtų atlikti iš patalogoanatomų sudaryta komisija ir, esant galimybei, turėtų būti taikytinas histopatologinis tyrimo metodas. Pažymėjo, kad per 4 dienas audiniai pradeda irti, todėl tikėtina, kad nėra paprasta atskirti atsiradusius pomirtinius pokyčius įvairiuose gaišenos vidaus organuose, jų audiniuose nuo priešmirtinių, ypač, jei vertinamas tik makrovaizdas vizualiai (el. b. l. 112-113). Liudytojas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gaišenos pomirtiniai pokyčiai pagrindiniai mirties priežasčiai – ūmiam plaučių uždegimui – kažkiek įtakos galėjo turėti, tos įtakos galėjo neturėti tik gretutiniams pokyčiams, šalutinėms ligoms. Taigi, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad yra tikimybė, jog apskritai nustatyta mirties priežastis gali būti ne itin tiksli. Pažymėtina, kad ieškovė skrodimą atlikusiam liudytojui D. Š. nenurodė triušio klinikinių požymių, todėl liudytojas nurodė, kad nebuvo svarstoma galimybė atlikti histologinius tyrimus, kurie yra būtini nustatant neurologinius sutrikimus (pvz.: „kreivojo kaklo“ sindromą), byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovė neinformavo atsakovo apie ketinimą atlikti skrodimą ir galimybę atsakovui jame dalyvauti ar pateikti tyrimui svarbią informaciją apie triušio klinikinius požymius, todėl darytina išvada, kad atliktas gaišenos tyrimas (aktas) bylos kontekste netgi neapima visos nagrinėjamu atveju reikšmingos informacijos, sprendžiant klausimą dėl tikrosios diagnozės nustatymo, „kreivojo kaklo“ sindromo, plaučių uždegimo ir (ar) kitų ligų (būklių) sąveikos bei jų įtakos triušio mirčiai.
Ieškovė taip pat nurodo, kad greta pagrindinės mirties priežasties, įtakos galėjo turėti ir anksčiau nediagnozuotos šlapimo pūslės problemos, kepenų degeneracija. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 28 d. antstolis Gintas Badikonis ieškovės pavedimu konstatavo faktines aplinkybes dėl gyvūno – triušio – ligos istorijos gavimo (el. b. l. 17-23). Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodo, kad lankosi pas atsakovą nuo 2009 m., tačiau teismui pateikta ligos istorija, apima šiuos vizitus: 2014 m. gruodžio 27 d., 2015 m. kovo 12-14 d., bei 2015 m. balandžio 6 d. Visų pirma, pažymėtina, kad tai, kad ieškovė remiasi šalutinėmis ligomis, kurios nurodytos Gaišenos tyrimo akte, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad šios ligos neabejotinai turėjo įtakos triušio mirčiai, tai yra tik prielaidos. Teigiant priešingai, būtų pagrindas apskritai spręsti bendrą triušio būklę, atsižvelgiant į įvairius kriterijus: triušio amžių (6 m., kuris, šalims neginčijant, kaip triušiui yra didelis ir atitinka 70-80 žmogaus metus), laikymo sąlygas, dažną ligotumą ir pan., su kuo ieškovė nesutinka, kad tai reikia vertinti. Ieškovė remiasi Gaišenos tyrimo aktu kaip pagrindu, kad triušis sirgo ir kitomis ligomis, kurias, pasak jos, atsakovas nediagnozavo, tačiau iš byloje esančių ieškovės pateiktų vizitų anamnezės nenustatyta, kad ieškovė būtų nurodžiusi gydytojams požymius, leidžiančius įtarti triušiui kepenų ligą, kurių, beje, ieškovė nedetalizavo ir ieškinyje. Ieškovė, žinodama apie vizitų istoriją nuo 2009 m., siekdama įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybę gauti ir likusią ligos istorijos dalį, o negalint to padaryti, prašyti teismo ją išreikalauti ar išduoti liudijimą apie teisę ją gauti, tačiau to nedarė, t. y. nesiėmė pareigos įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). 2014 m. gruodžio 27 d. ligos istorijoje anamnezė tokia: „apie savaitę prisimerkęs ir paraudusi dešinė akis“, apžiūrėjus „akies apačioje yra opelė apie 0,3 mm skersmens, šeimininkai iš išorės savaitę tepė koritzemu ir margancofke, taip pat apie užpakaliuką yra paplikimas, kuris, jų pasakymu, išnyksta pirmomis dienomis panaudojus imoveroli; tyrimo nenori, dabar tą vietą purškia kažkokiu tirpalu iš kitos klinikos, bet jis nepadeda“. 2015 m. kovo 12 d. anamnezė: „šeimininkei neramu, kad triušis pradėjo laižytis aplink lytinius organus ir dažniau šlapinasi; gal ruja, gal uždegimas, echo labai daug kristalų beveik košė gal nuo jų; kol kas paskiriami tik spazmolitikai; ryt kartoti „Nospa“ ir šeštadienį pas Jurgą“. Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, triušiui buvo diagnozuotos šlapimo pūslės nuosėdos (2015 m. kovo 12 d. ligos istorijos išrašas), tuo pačiu paaiškino, kad tai fiziologiškai yra gana dažna daugeliui triušių. Šios nuosėdos gali susidaryti dėl netinkamo triušio laikymo, apie ką su ieškove buvo kalbėta. Pažymėjo, kad apžiūra trunka gana ilgai, apie valandą, aptariama daugybė dalykų, todėl teigia, kad su ieškove buvo aptarta kristalų atsiradimo šlapimo pūslėje priežastis, jų prevencija, ko nedaryti, kad kristalai neatsirastų ir ką galima daryti. Atsakovas nurodė, kad būtų pašalinti kristalai būtų reikėję operacijos, bet triušis buvo silpnas, ligotas, todėl tikėtina būtų neatlaikęs narkozės. Kitokių būdų pašalinti iš šlapimo pūslės kristalus nėra, galima tik to prevencija – spazmolitikai, kurie atpalaiduoja šlapimo pūslę. Gydant šlapimo pūslę buvo pasiūlyta vartoti „Nospa“. Pažymėtina, kad byloje aplinkybių, paneigiančių atsakovo nurodytas, nėra, ieškovė jų neginčijo, neprieštaravo atsakovo teiginiams, neįrodė priešingai, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovas nediagnozavo šlapimo pūslės ligos ir nepaskyrė gydymo, atitinkančio triušio sveikatos būklę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas – veterinarijos klinika ir jame dirbantys veterinarijos gydytojai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. tinkamai atliko triušio apžiūrą, nustatė klinikinius požymius, pasirinko gydymo taktiką bei informavo ieškovę apie tolimesnius veiksmus stebint triušio būklę, taip pat užrašė kitos dienos (2015 m. balandžio 7 d.) vizitui pas veterinarijos gydytoją J. M.. Taigi byloje nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, kadangi bent vienos iš jų nebuvimas yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, atmestinas.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovas pareiškė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur už advokato teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme) (el. b. l. 156-159) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytus maksimalius dydžius, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Byloje atskirai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės trečiųjų asmenų naudai nėra, todėl teismas dėl jų priteisimo iš ieškovės nepasisako. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteistinos.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,42 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – ieškinį atmetus, 8,42 Er procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Zooveterinarijos Centras „TOTO“, juridinio asmens kodas 225033960, naudai 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,42 Eur (aštuonių eurų ir 42 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.