Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, esanti darbo biržos įskaitoje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. P. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu asmeniui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

I. P. 2008 metų lapkričio 16 dieną, apie 14.40 valandą, Šiaulių mieste, Architektų – J. J. gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, tai yra važiuodama Architektų gatve nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 70 km/h greitį, sukdama sankryžoje į dešinę – į J. J. gatvę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę J. J. gatvės eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei šviesoforą ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio NISSAN PRIMERA keleiviui V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio žastikaulio ir kairio šlaunikaulio lūžių.

Kaltinamoji I. P. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-11-16, apie 14-15 val., ji važiavo Architektų gatve, automobiliu NISSAN PRIMERA, link miesto centro ir važiavo didesniu nei leistina greičiu, apie 85 km/h, nors maksimalus leistinas greitis 70 km/h. Privažiavus Architektų ir J. J. gatvių sankryžą, jai prireikė staigiai pasukti į dešinę, todėl ji stabdė, bet jos greitis buvo perdaug didelis, ji išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Ji nepasirinko saugaus greičio, todėl eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Ji atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino V. J. dalį jam padarytos žalos, tai yra 2100 Lt. Ji viena augina 15 metų dukrą, pajamų praktiškai neturi ir labai sunkiai verčiasi, todėl žalą prašo išdėstyti mokėti per 6 mėnesius. Ji sutinka su civilinio ieškinio dydžiu. Dėl nusikalstamos veikos padarymo ji nuoširdžiai gailisi.

Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamosios I. P. parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra Šiaulių mieste, Architektų ir J. J. gatvių sankryža, užfiksuotas automobilis NISSAN PRIMERA, kuris po eismo įvykio, atsitrenkęs priekiu į šviesoforą bei šonu į gatvės apšvietimo stulpą (b.l. 6-14), papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti Architektų – J. J. gatvių sankryžos elementai ir atstumai tarp jų ( b.l. 132-137), transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: priekinė panelė, bamperis, dešinės ir kairės pusės priekiniai žibintai, posūkio rodikliai, sparnai, variklio dangtis, kairės pusės priekinis ratas (b.l. 15-16), automobilis grąžintas savininkei I. P. (b.l. 20-22, 46, 99); techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2007-03-27, (b.l. 47); įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2008-06-12, kurioje nurodyta, kad automobilis NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-06-13 iki 2008-12-12 buvo apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 48-49); iš specialisto išvados Nr. G 2038/08(04) matyti, kad eismo įvykio metu V. J. padaryti sužalojimai: kairio žastikaulio ir kairio šlaunikaulio lūžis su lūžgalių poslinkiu. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką, sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai. V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 31); iš UAB „Šiaulių gatvių pašvietimas“ pranešimo matyti, kad dėl 2008-11-16 įvykusio eismo įvykio Šiauliuose, Architektų – J. J. gatvių sankryžoje, bendrovei padaryta 592,83 Lt žala (b.l. 36), kurią atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 151); iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pranešimo matyti, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino Valstybinei ligonių kasai 4 905 Lt už V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 109) ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamoji I. P., vairuodama lengvąjį automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 70 km/h greitį, sukdama sankryžoje į dešinę – į J. J. gatvę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę J. J. gatvės eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei šviesoforą ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio NISSAN PRIMERA keleiviui V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio trečiojoje dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę I. P. atsižvelgiama į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo jos gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, charakterizuojama pagal gyvenamąją vietą teigiamai (b.l. 80), bausta administracine tvarka (b.l. 148), buvusioje darbo vietoje buvo charakterizuojama teigiamai (b.l. 90), registruojasi darbo biržoje (b.l. 152), augina nepilnametį vaiką (b.l. 153), todėl atsižvelgiant į jos veiksmus nusikaltimo padaryme, ir individualizuojant bausmę, jai skirtinas teisės atėmimas dirbti tam tikrą darbą, tai yra atimti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau žemiau vidurkio, numatyto įstatymo.

Baudžiamojoje byloje V. J. pareiškė 12000 litų neturtinės žalos civilinį ieškinį. Kaltinamoji I. P. neteisėtais veiksmais pakenkė V. J. neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis V. J. dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas, tuo pačiu įrodyta ir neturtinė žala. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis V. J. nurodė 12000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį, kadangi I. P. jam jau atlygino 2100 Lt padarytos neturtinės žalos, prašo priteisti 9900 Lt (b.l. 139). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgus į susiformavusią teismų praktiką civilinis ieškinys tenkintinas pilnumoje. Eismo įvykio metu I. P. buvo apsidraudusi įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“, šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis numato, kad esant šio privalomojo draudimo sutarčiai transporto priemonės draudikas atlygina tik 1000 eurų neturtinę žalą, todėl kitą dalį neturtinės žalos t. y. 6448 Lt privalo atlyginti I. P..

Nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktinis įrodymas – automobilis NISSAN PRIMERA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas I. P. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

I. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti teisės vairuoti transporto priemones 2(dvejiems) metams atėmimu.

Iš I. P. priteisti V. J. 6448 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimą, mokėjimą išdėstant per šešis mėnesius.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti V. J. 3452 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą byloje, tai yra automobilį NISSAN PRIMERA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti I. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos neribotai nuosavybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.