- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-510-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02535-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- R. E. D., Reginos E
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė V
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Reginos E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė V. Z.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. A. notarinės formos testamentu paliko visą asmeniniame testamente nurodytą turtą, kuris palikėjo mirties dieną priklausė palikėjui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad Regina E. D. ir J. D. yra vieninteliai teisėti A. A. turto (tarp jo ir banko sąskaitoje esančių 20776,89 Lt) įgijėjai. Pareiškime nurodė, jog A. A., būdamas ligoninėje 2006-05-14 dieną ranka surašė asmeninį testamentą ir padavė gydytojui. Palikėjas jį globojusiems pareiškėjams išreiškė laisvą valią palikti visą turtą jo nedetalizuodamas. Gydytojas, užuot tvirtinęs testamentą, pakvietė notarę V. Z., kuri 2006-05-17 surašė oficialųjį testamentą. Oficialiajame testamente paveldėtas turtas buvo detalizuotas, dėl blogėjančios sveikatos A. A., matyt, pamiršo dalį savo turto. Testatorius ranka surašytame asmeniniame testamente išreiškė valią, kad visą savo turtą jis nori palikti pareiškėjams, kas atitinka asmeninio testamento reikalavimus. Daugiau pretendentų į A. A. turtą nėra. Todėl pareiškėjai mano, kad sudarant oficialųjį testamentą įsivėlė testatoriaus valios atspindėjimo klaida dėl sunkios jo būklės arba dėl didelio notarės V. Z. užimtumo, dėl ko per skubėjimą į testamentą nebuvo įtrauktas punktas, kad A. A. įpėdiniams testamentu paliko jame išvardintą turtą bei kitą turtą, kuris palikėjo mirties dieną priklausė palikėjui. Dėl nedidelio laiko tarpo, per kurį buvo sudaryti testamentai galima spręsti, kad A. A. nuomonė dėl palikimo nepasikeitė, jo tikroji valia buvo palikti visą turtą, kuris priklausė palikėjui jo mirties dieną. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, sudarant oficialųjį testamentą įsivėlė teksto klaidos, kurios neturėtų sutrukdyti įgyvendinti testatoriaus tikrąją valią.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė V. Z. pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad asmeniniame testamente buvo nurodyta, tam, kad paveldėtų turtą pareiškėjai privalo palaidoti A. A. Salako kapinėse ir išleisti jo motinai skirtas knygas „Lietuviškoji gotika“ ir „Su F. Š. idealizmo vėliava“. Asmeninis testamentas nei notariškai nei gydytojo patvirtintas nebuvo. Oficialusis testamentas yra notariškai patvirtintas, todėl vienintelis galiojantis oficialusis A. A. testamentas. Pagal šį testamentą A. A. paliko jam privačios nuosavybės teise priklausantį butą, adresu Rinktinės g. 41 ir žemės sklypą, esantį S.B. „Sodžius-4“, sklypo Nr. 1328, Vilniaus m. lygiomis dalimis Reginai E. D. ir J. D.. Testamentiniai įpėdiniai buvo įpareigoti palaidoti testatorių Salako kapinėse. Testatorius sudarydamas 2006-05-17 testamentą aiškiai nurodė, kokį turtą nori palikti testamentiniams įpėdiniams. Testatoriui buvo paaiškintas CK 5.20 straipsnio bei 5.35 straipsnio normų turinys, testatorius patvirtino, kad testamentas yra suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos. Testamentas testatoriaus pasirašytas. CK 5.22 straipsnis reglamentuoja testamentu nepaskirtos turto dalies paveldėjimo klausimus ir nustato, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalija įpėdinių pagal įstatymą. Iš Gyventojų registro centrinio duomenų banko matyti, jog A. A. įpėdinių neturi. CK 5.62 straipsnyje nurodyta, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pažymėjo, jog VMI jokios informacijos apie A. A. paveldėtiną turtą iki šiol neturėjo, todėl nesiėmė jokių paveldėjimo veiksmų.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. A. notarinės formos testamentu paliko visą asmeniniame testamente nurodytą turtą, kuris palikėjo mirties dieną priklausė palikėjui bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad Regina E. D. ir J. D. yra vieninteliai teisėti A. A. turto (tarp jo ir banko sąskaitoje esančių 20776,89 Lt) įgijėjai. Nurodė, kad A. A. mirė 2006-06-21 (b. l. 3). 2006-05-14 ranka rašytame testamente palikėjas pavedė savo turtą valdyti Reginai E. D. ir J. D., o tam kad paveldėtų turtą, numatė testamentinę išskirtinę- palaidoti A. A. Salako m. kapinėse bei išleisti jo motinai skirtas knygas ,,Lietuviškoji gotika“ bei ,,Su F. Š. idealizmo vėliava“ (b. l. 46). 2006-05-17 oficialiuoju testamentu A. A. po savo mirties pareiškėjams paliko jam nuosavybės teise priklausantį butą su visais jame esančiais namų apstatymo bei namų apyvokos reikmenimis bei biblioteka, adresu Rinktinės g. 41 -2, Vilniuje, ir žemės sklypą, esantį SB ,,Sodžius-4“ bei testamentine išskirtine įpareigojo jį palaidoti Salako m. kapinėse (b. l. 6). Įvertinęs CK 5.19 str., 5.27 str., 5.30 str., 5.31 str. nuostatas teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog po palikėjo mirties buvo kreiptasi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ar kad asmeninis testamentas buvo perduotas saugoti notarui ar konsulinei įstaigai, nors apie asmeninį testamentą pareiškėjams buvo žinoma iki oficialaus testamento surašymo. Teismas sprendė, kad asmeninis testamentas yra negaliojantis oficialiojo testamento atžvilgiu, kadangi nėra duomenų, jog asmeninis testamentas būtų patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjai paveldi tik oficialiajame testamente konkrečiai nurodytą turtą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nėra įstatyminiai įpėdiniai, todėl jie negali paveldėti A. A. sąskaitoje likusių pinigų (20776,89 Lt) (CK 5.62 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė R. E. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad rašytinis testatoriaus tikrosios valios patvirtinimas testamentu, liudytojų parodymai ir notarės paaiškinimai, kad ligoninės sąlygomis rengiant testamentą, kai palikėjas ir notaras atsiduria svetimų žmonių apsuptyje, bendravimo su palikėju lakoniškumas gali lemti nevisapusišką testatoriaus valios užfiksavimą, neturėjo kelti teismui abejonių, kad testatoriaus valia buvo palikti testamentiniams įpėdiniams visą savo turtą. Jeigu testatorius būtų turėjęs kitą ketinimą, jis dėl lėšų banke būtų išreiškęs savo norą. Lėšų banke neįvardijimas yra labiausiai vertintinas kaip atminties klaida, o ne valios pasikeitimas per 3 dienas nuo testamento surašymo. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad testatorius, tariamai, „vyko pas notarą surašyti oficialų testamentą“. Tikrumoje oficialusis testamentas buvo sudarytas likus 4 dienoms iki testatoriaus mirties, notaras atvyko į ligoninę kur ir buvo sudarytas testamentas. Nors byloje nėra jokių duomenų apie palikėjo poziciją dėl piniginių lėšų testamento sudarymo metu, teismas nepagrįstai tvirtina, kad palikėjas žinojo apie pinigus, tačiau oficialiame testamente jų sąmoningai nenurodė. Taip pat nurodo, kad į teismo sprendimą surašomi išgalvoti dalykai, kurių bylos medžiaga nepatvirtina, tai leidžia daryti išvadą, kad teisėjas šioje byloje galimai dėl savo gyvenimiškos patirties stokos, rašydamas sprendimą improvizavo, dėstydamas menamas testatoriaus mintis.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad testatorius, sudarydamas testamentą 2006-05-17 d. aiškiai nurodė, kokį turtą nori palikti testamentiniams įpėdiniams, jam buvo išaiškintas CK 5.20 str. bei CK 5.35 str. turinys, testamentas testatoriaus pasirašytas. Tuo atveju, jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas notarui ar LR konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, jis po testatoriaus mirties per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Net jeigu testamentas būtų patvirtintas teismo, nėra pateikta duomenų, apie testamento sąlygų išpildymą. Mano, jog priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo ribose.
Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino esančius įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes, sprendime yra rašomi išgalvoti teismo motyvai, kurių nepatvirtina bylos medžiaga. Pareiškėjos teigimu, rašytinis testatoriaus valios patvirtinimas testamentu, liudytojų parodymai ir notarės paaiškinimai, kad ligoninės sąlygomis rengiant testamentą, kai palikėjas ir notaras atsiduria svetimų žmonių apsuptyje, bendravimo su palikėju lakoniškumas gali lemti nevisapusišką testatoriaus valios užfiksavimą, neturėjo kelti teismui abejonių, kad testatoriaus valia buvo palikti testamentiniams įpėdiniams visą savo turtą. Jeigu testatorius būtų turėjęs kitą ketinimą, jis dėl lėšų banke būtų išreiškęs savo norą. Lėšų banke neįvardijimas yra labiausiai vertintinas kaip atminties klaida, o ne valios pasikeitimas per 3 dienas nuo testamento surašymo. Su šiais apeliantės skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko juos nepagrįstais.
Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.
Visų pirma pažymėtina tai, kad testatoriaus asmeninis testamentas nebuvo patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjai juo negali remtis (CK 5.31 str.). Testatorius, sudarydamas 2006 m. gegužės 17 d. testamentą, jame aiškiai nurodė, kokį konkretų turtą jis nori palikti įstatyminiams įpėdiniams, t.y. butą su visais jame esančiais namų apstatymo bei namų apyvokos reikmenimis ir biblioteką, adresu (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypą S.B. S. – 4, sklypo Nr. 1328, Vilniaus m., Vilniaus m. savivaldybė. Testatoriui buvo paaiškintas CK 5.20 ir CK 5.35 str. turinys, testamentas testatoriaus pasirašytas. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime konstatavo, kad pareiškėjai paveldi tik oficialiajame testamente nurodytą konkretų turtą, todėl palikėjo sąskaitoje buvusios lėšos 20 776,89 Lt sumoje nėra palikimo dalyku pagal oficialųjį testamentą, o šis turtas yra paveldimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.62 str.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai šiuo atveju negali pakeisti oficialiame testamente palikėjo išreikštos valios, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų papildomai nepasisako. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančiomis normomis, jas taikė tinkamai ir teisingai, teismo sprendime nėra nustatyta su realijomis prasilenkiančių prielaidų, kaip kad nepagrįstai skunde nurodo apeliantė.
Pareiškėjos nurodyti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.