Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir skirtas administracinis areštas 10 parų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 28 d., apie 17.10 val., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, esančioje Architektų g. 152, Vilniuje, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už tris indelius ikrų „Meremari“, vnt. kaina 0,91 Eur, bendros 2,73 Eur vertės. Šiais veiksmais jis padarė smulkųjį svetimo, UAB „Maxima LT“, turto pagrobimą vagystės būdu, administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Atsikirtime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas nurodo jog nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, A. T. skundas nepagrįstas, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

A. T. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas prašo vietoj administracinio arešto jam skirti baudą arba viešuosius darbus.

Pažymėtina, kad ATPK 50 str. sankcijoje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirdamas apeliantui nuobaudą – administracinį areštą, įstatymų reikalavimų skiriant nuobaudą už ATPK 50 str. numatytą pažeidimą, nepažeidė. Skirdamas nuobaudą teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimo pobūdį – pagrobto turto vertę, rūšį, į A. T. asmenybę, į tai, kad jis praeityje eilę kartą baustas administracine tvarka, sistemingai daro analogiškus pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Nors teismas ir nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog padarytą pažeidimą jis pripažįsta ir gailisi, tačiau tuo pačiu nustatė ir pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi neabejotinai galima tvirtinti, kad skirtos nuobaudos A. T. taisomojo poveikio nedaro, tapatūs pažeidimai ir toliau buvo daromi. Tikėtina, kad šiuo atveju paskyrus piniginę baudą, administracinės nuobaudos tikslai liktų nepasiekti. Be to ir pats apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui nurodė, jog registruotas darbo biržoje ir šiuo metu ieškosi darbo. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. T. pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi švelnesnių administracinių nuobaudų pagalba nepasiekiami LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. A. T. teisės nepažeistos. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes apeliantas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų švelninama nuobauda, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Apeliaciniame skunde apeliantas išreiškė alternatyvų prašymą – pakeisti jam skirtą nuobaudą areštą - bauda (kaip nurodyta aukščiau tam nėra jokio pagrindo) arba viešaisiais darbais. Šioje dalyje pažymėtina, jog ATPK 21 str., įtvirtinančiame administracinių nuobaudų rūšis, viešųjų darbų nuobauda nėra numatyta, taigi jau vien šiuo pagrindu apelianto prašymas negalėtų būti tenkinamas. Visgi ATPK 338¹ str. nuostatos numato galimybę asmeniui, kuriam paskirtas administracinis areštas, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių bei paskirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, tačiau tai turi būti padaroma tuo pačiu nutarimu, kaip ir paskiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas apylinkės teisme net nebuvo svarstomas, o visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog administracinio arešto vykdymo atidėjimas šioje situacijoje yra būtinas kaip galimybė tinkamai individualizuoti nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.