Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-462/2007

Teisėjas Vaidas Gasiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.5.; 2.1.11.

2007 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. , gim. 1965-03-23, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., uždrausta A. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras.

Iš A. B. priteista 13960 Lt materialinių išlaidų, 30000 Lt neturtinės žalos lygiomis dalimis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. V. ir R. V. . Iš A. B. priteista 700 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti lygiomis dalimis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. V. ir R. V. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 20 d., apie 20 val. 25 min., Plungės r. Jodėnų k., kelyje Skuodas – Plungė, 44,1 km, vairuodamas automobilį „V. P. “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitam eismo dalyviui - dviratininkui E. V. , važiavo netvarkinga transporto priemone esant stabdžių sistemos gedimui, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį ir važiavo 118-127 km/h greičiu, pastebėjęs, kad priekyje per kelią važiuodamas dviratininkas E. V. sudaro kliūtį jo automobilio judėjimui, privalėdamas stabdyti, automobilio laiku nestabdė, tuo pažeisdė KET 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 p. reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kuriame žuvo E. V. .

Įrodymai, kuriais teismas rėmėsi pripažindamas jį kaltu dėl šio autoįvykio, yra sąlyginiai, t.y. autoįvykis būtų įvykęs dėl jo veikos, jeigu būtų tam tikros sąlygos, o įrodymų apie šių sąlygų buvimą nėra. Nurodo, kad šis autoįvykis įvyko ne dėl jo kaltės, jis nėra kaltas, šis nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad dviratininkas E. V. tiesiog prieš įvykį iš tako, jungiančio lauko kelią ir kelią Skuodas-Plungė, išvažiavo įstrižai automobilio judėjimo krypčiai į kelią ir važiavo įstrižai šio kelio. Tai patvirtina ne tik byloje surinkti įrodymai: ant tako užfiksuoti dviračio padangų pėdsakai, bet ir šių pėdsakų išsidėstymas susidūrimo pėdsakų atžvilgiu. Teigia, kad apeliaciniame skunde A. B. remiasi liudytojų V. B. ir T. B. parodymais, kurie prieštarauja paties A. B. parodymams. Be to, liudytojų V. B. ir T. B. parodymai apie tai, kad E. V. įvažiavęs į kelią dar kurį laiką važiavo kelkraščiu ar kelio pakraščiu ir tik po to staigiai metėsi į kairę, vertintini itin kritiškai. Apklausiamas teismo posėdyje specialistas V. P. parodė, kad tokie liudytojų parodymai apie įvykio mechanizmą ryškiai prieštarauja užfiksuotiems autoįvykio pėdsakams. Specialisto išvadose nurodomos prielaidos buvo visiškai ir iš esmės panaikintos bylos teisminio nagrinėjimo metu, ir teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. B. važiuojant didžiausiu leistinu greičiu ir vairuojant automobilį su tvarkinga stabdžių sistema automobilis būtų privažiavęs dviratininko važiavimo per kelią vietą pastarajam jau spėjus išvažiuoti iš automobilio judėjimo koridoriaus, ir susidūrimas nebūtų įvykęs.

Nurodo, kad A. B. apeliaciniame skunde pateikia nepagrįstas pretenzijas dėl iš dalies patenkinto civilinio ieškinio. Teigia, kad sūnaus kapui užsakė ne prabangų, o ganėtinai paprastą paminklą. Taip pat numatyti borteliai, suoliukas, pagalvėlė. A. B. apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio patenkinimo iš dalies yra nepagrįstas. Prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Z.Šatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

N. R. Vaičekauskienė ir jos atstovas advokatas G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagrįstas apelianto skunde nurodytas motyvas, kad vertinant dviratininko važiavimo sąlygas bei apelianto galimybę matyti taku link kelio atvažiuojantį dviratininką, reikia išmatuoti kelio važiuojamosios dalies aukštį šalikelės atžvilgiu ir kelio sankasos šlaito ilgį, kad ekspertizė yra atlikta nesant pakankamai reikalingos informacijos, todėl joje kai kurie skaičiavimai ir dalis išvados neatitinka tikrovės.

Apeliacinės instancijos teismas atlikęs baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą surinko ir ištyrė papildomus įrodymus. Atlikus papildomą avarijos vietos apžiūrą, eksperimentą, buvo gauti duomenys apie tako, jungiančius kelius, ilgį, sankasos ir kelio važiuojamosios dalies aukštį tako atžvilgiu. Eksperimento metu buvo patikrinta galimybė matyti dviratininką važiuojant taku, užfiksuoti dviratininkų važiavimo laikai. Remiantis šiais naujais duomenimis buvo atlikta dar viena ekspertizė. Taip buvo pašalinti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojoje byloje prieš tai buvę trūkumai.

Nepagrįsti nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad jis nepažeidė KET 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimų. Nuteistasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nagrinėjamo autoįvykio, nors pripažįsta, jog iki susidūrimo su dviratininku važiavęs apie 100 km/h greičiu, nors leistinas greitis toje vietovėje yra 90 km/h. Šis faktas įrodo, kad nuteistasis sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kad nuteistasis A. B. viršijo leistiną greitį, įrodo ir ekspertizės aktai. Apeliaciniame skunde A. B. teigia, jog apie automobilio stabdžių gedimą nežinojo, todėl nepažeidė Kelių eismo taisyklių 283 p. reikalavimų, bet pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino savo kaltę iš dalies, kad vairavo netvarkingą automobilį. Kad automobilis buvo netvarkingas, įrodo Transporto priemonės techninės patikros kortelė, kurioje fiksuota, kad automobilio „V. P. “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) silpnai stabdo galinės kairės pusės stabdis, nestabdo kairės pusės stovėjimo stabdis ir yra nepriveržtas stabilizatorius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. dispozija yra blanketinė, joje numatyto nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistas A. B. , sudėtis yra materiali, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas šio nusikaltimo padarymu, būtina nustatyti jo padarytą ar padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir įrodyti jų tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis.

A. B. , nebūdamas atidus, nes prieš autoįvykį buvo nukreipęs dėmesį į sūnų, kuris gėrė limonadą (b.l. 126, t.1), pats savo veika, anksčiau nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu, sukūrė situaciją, dėl kurios prarado technines galimybes automobilį laiku sustabdyti ir išvengti susidūrimo su dviratininku. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų viseto (nuteistojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, ekspertų išvadų, transporto priemonės apžiūros protokolo duomenimis, transporto priemonės techninės patikros kortelės, kitais duomenimis) įrodyta, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo E. V. , įvyko dėl nuteistojo kaltės, nes nuteistasis A. B. pažeidė KET 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimus, t.y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo netvarkinga transporto priemone esant stabdžių sistemos gedimui, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h greitį ir važiavo 118 - 127 km/h greičiu, pastebėjęs, kad priekyje per kelią važiuodamas dviratininkas sudaro kliūtį jo automobilio judėjimui, privalėdamas stabdyti, automobilio laiku nestabdė, susidūrimo su dviratininku metu jo greitis buvo nuo apie 95,5 km/h iki apie 102,7 km/h (2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-304 (06)), dėl ko kilo eismo įvykis, kuriame žuvo E. V. .

Eksperimentas buvo atliekamas tenkinant nuteistojo A. B. prašymą pagal nuteistojo prašyme nurodytas sąlygas. Teismas nurodė tokias pat eksperimento sąlygas, kokias sąlygas prašyme nurodė nuteistasis A. B. , nes šios sąlygos neprieštaravo baudžiamojoje byloje ištirtiems įrodymams. 2004-06-23 Daiktų –dviračio ir automobilio apžiūros protokole specialistas nurodė, kad eismo įvykio metu automobilis „V. P. “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešiniąja puse atsitrenkė į dviratį įstrižai jo judėjimo krypties apie 30-60 laipsnių kampu. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo nedalyvavimas eksperimente nedaro eksperimento neteisėtu, eksperimento metu užfiksuotus duomenis neleistinais. Eksperimento metu užfiksuoti duomenys laikytini įrodymais, todėl pagal naujai surinktus duomenis atlikta ekspertizė taip pat laikytina įrodymu šioje baudžiamojoje byloje. Eksperimento metu automobilis „V. P. “ buvo pastatytas 75 m atstumu kelyje Skuodo kryptimi, neprivažiuojant dešinėje pusėje esančio takelio, kuriuo į kelią įvažiavo dviratininkas, ir iš vairuotojo vietos buvo nufilmuota. Iš eksperimento metu filmuotos medžiagos nustatyta, kad nurodytu atstumu iš vairuotojo vietos matyti, kaip taku prie kelio artėja važiuojantys dviratininkai. Tai įrodo, kad nuteistasis A. B. turėjo techninę galimybę laiku pastebėti taku link kelio dviračiu važiuojantį E. V. ir laiku stabdydamas išvengti autoįvykio.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai įrodo, jog įvykio vieta, kurioje buvo partrenktas dviračiu važiavęs E. V. , yra kelio Skuodas – Plungė 44,1 km Plungės m. pusėn, nuo automobilio stabdymo kelio pradžios iki stiklo šukių vietos- 24,50 m (eksperto skaičiavimas). Stiklo duženos kelio važiuojamojoje dalyje išsibarsčiusios būtent ties tako įvažiavimu į kelio važiuojamą dalį, kairėje kelio važiuojamojoje dalyje. Avarijos vietos apžiūros protokole yra užfiksuota dviračio važiavimo žymė. Ir ši žymė atitinka tako susikirtimo su keliu vietą. Papildomos avarijos vietos apžiūros protokolu ir vietos schema nustatyta, kad takas ir kelias, kuriame įvyko autoįvykis, susikerta 40 laipsnių kampu.

A. B. kaltę įrodo 2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-304 (06). Ekspertizė buvo atlikta papildomai surinkus baudžiamojoje byloje įrodymus, todėl šios ekspertizės paskaičiavimai yra tikslesni, ekspertizės išvados yra išsamesnės. Ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio „V. P. “ susidūrimui su dviratininku įvykus automobiliui nuo stabdymo pėdsako atsiradimo vietos nuvažiavus 24,5 m atstumą, dviratininkui E. V. per važiuojamąją dalį važiuojant taip, kaip važiavo 2006-06-27 eksperimente dalyvavę dviratininkai, tai yra įvykio aplinkybėms esant analogiškoms antram, septintam, aštuntam ir devintam bandymams (per važiuojamąją dalį pervažiuojama per 1 sek.), automobilis „V. P. “ judėjo stabdomas, o jo greitis, priklausomai nuo ratų sukibimo su kelio danga, buvo nuo apie 109,4 km/h iki apie 118,8 km/h; įvykio aplinkybėms esant analogiškoms trečiam, penktam, vienuoliktam, dvyliktam (per važiuojamąją dalį pervažiuojama per 2 sek.), pirmam, ketvirtam, šeštam (per važiuojamąją dalį pervažiuojama per 3 sek.) bei dešimtam (per važiuojamąją dalį pervažiuojama per 4 sek.) bandymams, automobilis „V. P. “ dar stabdomas nebuvo, todėl, jeigu jo judėjimo režimas prieš stabdymą keičiamas nebuvo, priklausomai nuo ratų sukibimo su kelio danga, automobilio greitis buvo nuo apie 117,5 km/h iki apie 126,7 km/h (2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-304 (06) 18 psl.).

Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „V. P. “ vairuotojas A. B. privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus ir būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, pasirinkdamas tokį greitį, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o prieš įvykį dviratininkui E. V. sukėlus grėsmę eismo saugumui bei sudarius kliūtį automobilio „V. P. “ judėjimui, tai pastebėjęs vairuotojas A. B. privalėjo stabdyti.

Automobilio „V. P. “ susidūrimo su dviračiu važiavusiu E. V. vietai esant nuo stabdymo pėdsako radimosi pradžios automobiliui nuvažiavus 24,5 m (ekspertizės akto 1 priedas), įvykio metu dviratininkui E. V. per važiuojamąją dalį važiuojant taip, kaip važiavo 2006-06-27 eksperimente dalyvavę dviratininkai, prieš eismo įvykį automobiliui „V. P. “ turint tvarkingą darbinę stabdžių sistemą, vairuotojui A. B. važiuojant leistinu 90 km/h greičiu ir reaguojant stabdyti toje pat vietoje, kaip tai jis darė prieš eismo įvykį, susidūrimo su dviratininku E. V. būtų išvengta, kadangi automobiliui priartėjus prie dviratininko važiavimo per važiuojamąją dalį vietos, dviratininkas išvažiuotų iš automobilio judėjimo koridoriaus arba automobilis sustotų.

Tuo atveju, jeigu faktinė automobilio „V. P. “ susidūrimo su dviračiu važiavusiu E. V. vieta yra automobiliui nuo stabdymo pėdsako radimosi vietos nuvažiavus daugiau nei 24,5 m (ekspertizės akto 1 priedas), dviratininkui važiuojant taip, kaip važiavo 2006-06-27 eksperimente dalyvavę dviratininkai, automobiliui „V. P. “ turint tvarkingą darbinę stabdžių sistemą, vairuotojui A. B. važiuojant leistinu 90 km/h greičiu ir reaguojant stabdyti toje pat vietoje, kaip tai jis darė prieš eismo įvykį, susidūrimo su dviratininku E. V. būtų išvengta (2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11K-304 (06) 19 psl.).

Anksčiau išvardintais įrodymais baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta, kad nuteistojo A. B. padaryti Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui.

Nors pirmoje specialisto išvadoje Nr. 11 K-228 (1 t., b.l. 34-41) ir buvo nustatyta, kad dviratininkas pats nevykdė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 105 punktų reikalavimų, jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms, tačiau ne žuvusiojo E. V. , o nuteistojo A. B. veiksmai, sudarantys Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172, 173, 175.1, 273 punktų reikalavimų pažeidimo sudėtį, tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą.

Esant nustatytiems visiems nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, A. B. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus.

Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamosios bylos įrodymus pagrįstai tenkino civilinius ieškinius. Tenkindamas civilinius ieškinius pagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Padaryta turtinė žala baudžiamojoje byloje yra įrodyta surinktais įrodymais. Nukentėjusiųjų turėtos išlaidos atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, jos nėra aiškiai per didelės. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl civilinių ieškinių priteisimo yra nepagrįsti.

Kolegija nuteistojo A. B. ir liudytojos V. B. parodymus vertina kritiškai. Jų parodymai yra neginčijamai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardytais ir šioje nutartyje anksčiau išanalizuotais įrodymais.

Liudytojos V. B. parodymus kolegija vertina kritiškai ir dėl to, kad parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems. Liudytojos parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje prieštarauja parodymams pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji matė dviratininką, kuris „vinguriavo“ keliu. Po to staiga metėsi skersai kelio. Pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai ant kelių sėdėjo mergaitė, ji karščiavo ir į kelią nežiūrėjo, staiga automobilį sumėtė į šoną, vyras lenkė, dviratininkas buvo labai netoli, dviratininką matė tik sekundę, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakymas, jog dviratininkas „vinguriavo“, galėjo būti neteisingas (t.1, b.l. 127, antra pusė-128).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. P. R. Vaicekauskienei iš A. B. 900 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai R. V. 900 (devynis šimtus) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.