- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- T-49-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01049-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- R. M.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-24-5035 nutarta taikyti nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2023 m. gruodžio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės laiką pataisos namuose padarė tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, skatintas 9 kartus, nuteistasis per elektroninius valdžios vartus pateikė prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, aktyviai domisi, įsitraukia ir dalyvauja pusiaukelės namų organizuojamose užimtumo veiklose. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, stebimas rizikos valdymas į visus veiksnius, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
R. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R. M. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 13 d., pabaiga – 2027 m. vasario 13 d.
Anksčiau teistas 9 kartus.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.
Byloje esančioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnių vertinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020 m. birželio 18 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika tik nežymiai mažėjo. Paskutinis atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas, atskleidžia, jog jo elgesyje, šiuo metu dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, jau vien ta prasme, kad rizika vertinama ne kaip žema, o kaip vidutinė, kartu nėra nustatytos jokios akivaizdžios pastangos šią riziką mažinant, kadangi kaip ir nurodyta aukščiau, ji visų vertinimų metu išliko vidutinė, tai yra mažai kintanti. Tuo tarpu kaip matyti iš paskutiniojo vertinimo, vis dar išlieka trys vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (pirmas teistumas 17 metų, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, 10 teistumų); problemų atpažinimo ir pasekmių suvokimo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, polinkis rizikingam elgesiui), kurie turi būti koreguotini iš esmės, ir tik tokiu būdu nuteistasis atskleistų savo siekį koreguoti nusikalstamo elgesio riziką, kas būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi šis institutas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio, siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 9 kartus skatintas, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, glaudžiai bendrauja su savo vaikais, išvykų metu laikosi nustatytos tvarkos, ir nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau jos nėra laikytinos išskirtinėmis, sąlygojančiomis lygtinio paleidimo taikymą, jos atskleidžia, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis ir būdamas laisvėje vykdė darbinę veiklą, palaikė socialinius ryšius, tačiau šie veiksniai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, aplinkybės dar nėra neabejotinai teismą įtikinančios jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo vertinimu pataisos procesas nuteistojo R. M. atžvilgiu dar privalo būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant maksimaliai teigiamo rezultato jo nusikalstamo elgesio raiškos valdyme.
Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad R. M. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 1 mėnuo ir 23 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, kurią nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo vietoje, dar turi būti pasiekiami bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Juo labiau, kad nėra nustatyta jokių išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudarytų materialiojo pagrindo egzistavimą. Tai, kad asmuo patiria tam tikrus suvaržymus atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi, šiuo metu nuteistojo pataisos proceso, kaip išskirtinai teigiamo, ir leidžiančio spręsti, kad paleistas lygtinai jis nenusikals ir laikysis įstatymų, vertinti negalima, tokiu būdu nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. M., šiuo metu dar nepadarė pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. RV- 24-5035.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. RV-24-5035 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus