Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-354/2009

1.2.14.1.2.4., 1.2.29.3., 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 26 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. D. daiktų, pinigų, automobilio vagystė) laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (V. D. dokumentų vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (pirma V. P. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (P. D. U. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (antra V. P. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš K. K. priteista V. D. 4800 Lt, P. D. U. 395 Lt ir V. P. 210 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš K. K. 17,20 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. apie 2 val. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), iš V. D. buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. D. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Acer" 2244,92 litų vertės, krepšį „Targus" 83,90 litų vertės, bei 3300 litų, bendrai pagrobė turto už 5628,82 litus, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2008 m. rugsėjo 8 d. apie 2 val. 10 min. Raseinių m., (duomenys neskelbtini) iš daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pagrobė V. D. priklausantį automobilį „Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos, 9000 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio žalą.

Be to, K. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. apie 2.05 val. Raseinių m., (duomenys neskelbtini), iš V. D. buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė dokumentų dėtuvę su joje buvusiais dokumentais: automobilio „Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, civilinės atsakomybės draudimu, techninės apžiūros talonu.

Be to, K. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 2 d. apie 23 val. Raseinių r. (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. P. priklausantį automobilį „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos, 2500 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio žalą.

Be to, K. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 3 d. apie 00.30 val., Raseinių r. (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu pasislėpusiu asmeniu, pagrobė P. D. U. priklausantį automobilį „VW Golf , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 m. laidos, 1500 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio žalą.

Be to, K. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 7 d. apie 1 val. Raseinių r. (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė V. P. priklausantį automobilį „VW Golf" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos, 2500 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino K. K. kaltu dėl visų jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų nusikalstamų veikų, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija pripažinimą jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai tvirtino, jog nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos jo girtumas (t. 1, b. l. 123-124, 128, 132, 136-137, t. 2, b. l. 107). Nukentėjusioji V. D. taip pat nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 7 d. iki vidurnakčio, t. y. prieš pat jos turto vagystes, kartu su K. K. ji vartojo alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 107). Esant tokiems bylos duomenims, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nuteistasis K. K. teigia, jog automobilius vogdavo norėdamas tik jais pasinaudoti. Toks apelianto teiginys leidžia spręsti, jog nuteistasis nesutinka su jo veikų kvalifikacija.

Nuosprendyje aptardamas K. K. kaltės įrodymus bei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai nurodė, jog apelianto nusikalstamos veikos dėl automobilių užvaldymo yra laikomos vagystėmis. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis K. K. be savininkų leidimo paėmė nukentėjusiosioms V. D., V. P. ir P. D. U. priklausančius automobilius ir jais nuvažiavo. Nuteistasis K. K. veikė tyčia, suprasdamas, jog savinasi svetimą turtą. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, kartu nurodydamas, jog jis norėjo automobiliais tik pasinaudoti. Tokia nuteistojo versija byloje nepaneigta, tačiau konkretūs nuteistojo veiksmai, kai jis svetimu turtu – automobiliais – neteisėtai naudojosi, rodo, kad buvo padaryta objektyvi žala turto savininkėms, kurios nuteistojo padarytos veikos pasėkoje neteko turto ir tuo metu negalėjo jo valdyti, naudotis ir disponuoti. Teismų praktikoje toks atvejis, kai transporto priemone kaltininkas naudojasi nors ir laikinai, pripažįstama vagyste.

Kaip matyti iš jau minėtų K. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, apeliantas nuosekliai aiškino, jog kartu su V. Š. nuėję prie daugiabučių namų ir ten radę automobilį „VW Golf“ baltos spalvos, abu nutarė jį pavogti pasivažinėjimui, V. Š. išspyrė durelių stiklą, atrakino dureles, o tada jis išardė užvedimo spynelę, sujungė laidus ir automobiliu išvažiavo. Šios bylos aplinkybės rodo, jog abiejų nusikaltimo vykdytojų veiksmai buvo lygiaverčiai. Todėl apelianto argumentai dėl jo antraeilio vaidmens bendrininkų grupėje atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad K. K. padarė penkis tyčinius apysunkius nusikaltimus neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą pagal ankstesnius teismų nuosprendžius. Todėl, remiantis Lietuvos respublikos BK 27 str. 1 d., jis yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), ir kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, kad padaryti nusikaltimai yra jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinka Lietuvos respublikos BK 41 str. išdėstytoms bausmės paskirties nuostatoms ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, nurodytiems Lietuvos Respublikos BK 54 str., kadangi bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmes K. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas neigiamai), atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei ir apeliaciniame skunde akcentuojamą nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimus, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiais yra mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Subendrindamas paskirtas bausmes remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, apylinkės teismas prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (laisvės atėmimo 3 metams) iš dalies pridėjo tik 6 mėnesius laisvės atėmimo nuo paskirtų bausmių už kitus keturis nusikaltimus, t. y. pridėjo po mažesnę dalį bausmės, nei įstatymo numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (3 mėnesiai). Todėl švelninti K. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog teismo metu nebuvo išreikalauti dokumentai apie jo darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir jo charakteristika iš šios darbovietės.

Apeliacinės instancijos teismo išreikalautose Sodros pažymose nurodyta, kad K. K. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. vasario 11 d., t. y. tik daugiau nei vieną mėnesį, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d., t. y. mažiau nei penkis mėnesius, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 133-134). Pastarosios bendrovės direktoriaus pateiktoje K. K. charakteristikoje nurodoma, jog nusiskundimų dėl nuteistojo pareiginių funkcijų bendrovė neturėjo, K. K. laikėsi darbo tvarkos taisyklių, buvo komunikabilus ir darbštus (t. 2, b. l. 137). Tačiau minėtos aplinkybės apie nuteistojo trumpalaikį darbą negali nulemti teismo išvadų dėl K. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. apeliantas buvo sulaikytas 2008 m. spalio 4 d. (t. 2, b. l. 2), t. y. jau po atleidimo iš UAB (duomenys neskelbtini). Todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog nuteistasis yra nedirbantis.

Be to, nuteistasis K. K. savo skunde teigia, jog iki apeliacinio teismo posėdžio atlygins nukentėjusiosioms dalį žalos. Iki šios dienos duomenų apie žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas negavo. Todėl nėra pagrindo pripažinti žalos atlyginimą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.