- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-07-14
- Bylos Nr.
- 2S-1028-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų, Ramūno Mitkaus, Neringos Venckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. Š. pateikė prašymą panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-03-14 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio sūnaus T. Š., gim. 1996-04-20, gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu A. Š. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus T. Š. gyvenamąją vietą su motina A. Š.. Nurodo, jog teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, T. gyveno pas jį mėnesį laiko ir paskui išėjo gyventi pas močiutę, kur šiuo metu ir gyvena. Grįžti gyventi pas tėvą kategoriškai atsisako. Yra išreiškęs nuomonę, kad nori gyventi su motina.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, panaikino laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio T. Š. gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu A. Š. - taikytas 2008-03-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečio T. Š. gyvenamąją vietą su motina A. Š.. Teismas nustatė, kad 2008-03-14 teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Vaikas pas tėvą gyveno apie mėnesį laiko, paskui išėjo gyventi pas močiutę, kur šiuo metu ir gyvena. T. Š. 2009-01-13 teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Jis kategoriškai atsisako gyventi su tėvu ir grįžti pas jį nežada, nes tėvas juo nesirūpino. Nurodo, kad jeigu jam vėl lieps gyventi su tėvu jis pabėgs. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nėra tikslingas, nes vaikas negyvena ir nenori gyventi su tėvu ir tai neatitinka vaiko interesų. Teismas nustatė, kad A. Š. gyvena ir dirba užsienyje, tačiau dažnai grįžta į Lietuvą. Domisi ir rūpinasi nepilnamečiu vaiku, siunčia jam išlaikymą, todėl sprendė, kad iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo 2009-04-17 nutartį panaikinti, paliekant galioti 2008-03-14 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį. Apelianto nuomone teismo nutartis yra nepagrįsta, skubota, neatitinka vaiko interesų, todėl naikintina. Teigia, kad tik dėka 2008-03-14 teismo nutarties, nustačius T. gyvenamąją vietą su atsakovu, pavyko T. susigražinti iš D. Britanijos, kur A. Š. kartu su sugyventiniu ilgai laikė jį pagrobusi ir paslėpusi, visiškai izoliavusi nuo atsakovo. Tik iškėlus bylą Londone dėl vaiko pagrobimo pagal Hagos konvenciją, T. buvo grąžintas į Lietuvą. Nagrinėjant bylą D. Britanijos teisme, teisėjai kilo pagrįstų abejonių dėl to, kad motina pernelyg įtakojo vaiką, kad vaikas apklausos metu reiškė ne savarankiškas, o grynai motinos mintis. Nurodo, kad atsakovas su T.bendravo daug ir nuoširdžiai, rūpinosi juo, vežė į keliones, varžybas, nuolat pirkdavo jam valgyti, pagal galimybes pats paruošdavo maistą, o atsakovui esant darbe, 12 metų vaikas, dar būdamas su vyresniu 18-mečiu broliu pilnai pats galėdavo pavalgyti, maisto jam būdavo paliekama gero ir pakankamai. Jonavos VTAS per teismo posėdį pateikė labai šališkas, akivaizdžiai nevaikiška kalba ir padiktuotais teisiniais terminais vaiko surašytus kaltinimus atsakovui, net nepatikrinęs ar tai tiesa. Atsakovui vaiku rūpintis trukdė į alkoholį linkęs A. Š. brolis. Tik dėl A. Š. kaltės sutrikdyti atsakovo santykiai su T., nors dar 2007-01-10 Jonavos VTAS rašte užfiksuota, kad vaiko santykiai su visais šeimos nariais, tame tarpe ir su tėvu, buvo geri. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad išlaiko nepilnametį sūnų. A. Š. teismui nurodytos pajamos, jai dirbant Londone, vidutiniškai siekia 480 svarų per mėnesį, pagal nuomos sutartį ji turi mokėti 950 svarų per mėnesį dydžio nuomos mokestį. Iš pajamų atskaičius nuomos mokestį, ji kas mėnesį lieka skolinga 470 svarų, jau nekalbant apie maitinimąsi ar kitas būtinąsias pragyvenimo išlaidas. Tai reiškia, kad T. yra išlaikomas ne A. Š., o kažkokių kitų suinteresuotų asmenų pinigais arba nelegaliais, nuo D. Britanijos mokesčių tarnybų slepiamais pinigais. T. elgesys rodo, kad jis gauna ir leidžia savo nuožiūra dideles pinigų sumas, turi pernelyg didelę laisvę, niekas iš jo nereikalauja nei reguliariai lankyti mokyklą, nei tvarkos, nei drausmės. Ieškovė buvo priregistravusi sūnų pas šeimos gydytojus, kurie išdavinėjo vaikui fiktyvius praleistų pamokų pateisinimo raštelius. Atsakovo pastangas auklėti vaikas vertina kaip kažkokią prievartą ar nesiskaitymą su juo. Paskutinė terminuota A. Š. D. Britanijoje sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pasibaigė 2007-04-07, duomenų apie šios sutarties pratęsimą ar naujos sudarymą teismui nepateikta. Pagal ieškovės paaiškinimus teismui, ji, neturėdama pastovios gyvenamosios vietos, pakankamai lėšų pragyvenimui vėl ruošiasi sūnų išsivežti į D. Britaniją. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kelia didžiulį pavojų, kad T.s vėl bus pagrobtas ir paslėptas nuo atsakovo, o atsakovas turėsiantis kelti tarptautinę bylą dėl negalėjimo matytis su vaiku. Taip pat nurodo, kad T. gyvenimo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepatenkinamos. Nedideliame 48.46 m² ploto dviejų kambarių bute gyvena 4-5 asmenys – be T. ir retkarčiais pasirodančios A. Š., dar jo vyresnysis brolis Ž., alkoholiu piktnaudžiauti mėgstantis ir agresyviai atsakovo atžvilgiu nusiteikęs A. Š. brolis ir labai sunkiai serganti buto savininkė, kuriai yra visiška negalia, reikalinga nuolatinė kitų asmenų slauga. Ieškovė, tik paskelbus teismo nutartį, balandžio 22 d. ilgam išvyko į D. Britaniją, eilinį kartą neleistinai palikdama nepilnametį vaiką likimo valiai. Lygiai taip pat T.be globos ir izoliuotą nuo tėvo ji jau buvo palikusi prieš tai keletą kartų, iš viso net 151 dienų. Teigia, kad atsakovo butas yra erdvus, trijų kambarių, daug didesnio bendro 64.95 m² ploto, labai tvarkingas, jame gyvena vienas atsakovas, todėl T. jame yra puikios sąlygos gyventi ir mokytis. Skundžiama nutartis buvo priimta skubotai, atsakovui nedalyvaujant dėl ligos ir dėl to negalinti pateikti teismui paaiškinimų, įrodymų ir atsikirtimų į nepagrįstus ieškovės teiginius, dar net neįvykus numatomai labai svarbių liudininkų apklausai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. Š. prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, atskirąjį skundą atmesti, 2009-04-17 Kauno rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovei, jos gyvenamojoje vietoje Londone, įteiktas atskirasis skundas ir pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą į jį. Apie atskirojo skundo pateikimą ir nagrinėjimą ieškovės atstovė sužinojo tik susipažinusi su byla. Teigia, kad atsakovas nepateikia įrodymų, jog motinos gyvenimo sąlygos Didžiojoje Britanijoje yra netinkamos. Ieškovė pateikia gyvenamojo namo nuomos sutartį ir pažymą apie pajamas, kurios įrodo dabartines jos gyvenimo sąlygas. Ne kartą tikrintos sąlygos, kuriose gyvena T., ir jos yra tinkamos. Tuo tarpu, atsakovas teigia, jog vaikui gyvenimo sąlygos pas jį yra tinkamos, tačiau vaiko teisių institucijos darbuotojams atsakovas nesudarė galimybių jas patikrinti. Glaudžius vaiko ir motinos ryšius įrodo, tvirtas ir nuoseklus nepilnamečio T. valios išreiškimas, jog jis nori gyventi su motina ir broliu Ž.. Dar 2008 03 31 T. Š. pareiškė, jog jis nori gyventi su motina, kur tuo metu jau lankė mokyklą, prisitaikė prie kitokios aplinkos. 2008 m. spalio 24 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams be pašalinių asmenų T. išreiškė tą pačią savo poziciją, parašė paaiškinimą, spalio 23 d. paaiškinime T.nurodo, jog jis būna paliktas vienas tėvo namuose, valgyti nėra ką. Atsakovo teiginius apie vaiko rūpinimąsi jį tinkamai maitinti paneigia, ir vaiko teiginius dėl nebuvimo tinkamo maisto patvirtina atsakovo pateikti parduotuvių čekiai, juos išnagrinėjus pastebėtina, kad nėra pirkta produktų, iš kurių būtų galima pagaminti visavertį maistą, pirkta greito paruošimo sriubos, makaronų, bulvių traškučių, glaistytų sūrelių ar ledų. Atsakovas teigia, kad jis rūpinasi sūnaus laisvalaikiu, tačiau pateikia tik vieną futbolo rungtynių bilietą, neįrodo laisvalaikio vaiko interesais išlaidų ir paties laisvalaikio kūrimo fakto. Atsakovas reikalauja „paklusti“, nori auklėti vaiką atgyvenusiomis viršenybės sampratomis, vaikas negali jaustis saugus nors ir prabangiuose, bet iki išnaktų tuščiuose namuose. Ieškovės nuomone tėvui, kurio laisvalaikis skirtas kazino ir kitiems lošimams, bei skatinančiam lošti nepilnametį, patikėti auginti vaiką yra pakankamai rizikinga.
Teisėjų kolegija ieškovės nurodytas atsiliepimo į atskirąjį skundą termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl terminą atnaujina ir atsiliepimą į atskirąjį skundą priima.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-03-14 Kauno rajono apylinkės teismas nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė T. Š. gyvenamąją vietą su tėvu A. Š.. Vaikas pas tėvą gyveno apie mėnesį laiko, paskui išėjo gyventi su savo pilnamečiu broliu Ž. Š. pas močiutę L. M., į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena.
Apeliantas teigia, kad T. gyvenimo sąlygos adresu (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai nepatenkinamos, tuo tarpu atsakovui priklausančiame bute T. yra puikios sąlygos gyventi ir mokytis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentas, jog dabartinės T. gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2009-03-13 rašte nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), T. yra sąlygos gyventi ir mokytis, butas tvarkingas (t. VI, b.l. 67-68). Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-11-07 rašte nurodyta, kad darbuotojų lankymosi metu jokių alkoholio vartojimo pėdsakų nepastebėta (t. V., b.l. 26). Atsakovas teigia, kad jo butas yra gerokai didesnio ploto, labai tvarkingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiat klausimą, ar gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui, bendras buto plotas nėra svarbiausias kriterijus, svarbu yra vaiko emocinė bei psichologinė būsena jo gyvenamojoje vietoje, taip pat vaiko santykiais su kartu gyvenančiais asmenims. T. pas atsakovą gyveno nuo 2008-09-25 iki 2008-10-22, iki išėjo gyventi pas močiutę. T. vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms 2008-10-24 paaiškino, kad iš tėvo namų išėjo, nes nenorintis su juo gyventi, tėvas vėlai grįžtantis iš darbo, su juo mažai bendrauja, norintis gyventi su mama. Tėvas šiame bute jo neaplankė. Ž. nurodė, kad išėjo iš tėvo namų, nes tėvas juo bei broliu nesirūpino, nepadarydavo valdyti, darė psichologinį spaudimą (t. V., b.l. 19-26). T. Š. 2009-01-13 pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Jis kategoriškai atsisakė gyventi su tėvu, nurodė, jog jeigu jam vėl lieps gyventi su tėvu jis pabėgs (t. V, b.l. 86). Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad T. yra aiškiai išreiškęs norą gyventi su motina, šios pozicijos nuosekliai laikosi. Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAT neturi duomenų, jog vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos nustatymo prieštarautų jo interesams (t. VI., b.l. 66). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nėra tikslingas, nes vaikas negyvena su tėvu, nenori su juo gyventi ir tai, kad gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka vaiko interesų, pripažįsta pagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis buvo priimta skubotai, atsakovui nedalyvaujant dėl ligos ir dėl to negalinti pateikti teismui paaiškinimų, įrodymų ir atsikirtimų į nepagrįstus ieškovės teiginius. Pažymėtina, kad taikant laikinąją apsaugos priemonę – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų taip pat vadovaujamasi bendrosiomis CPK 144-152 str. nuostatomis. CPK 148 str. 1 d. numatyta, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Todėl atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad svarstant klausimą atsakovas neturėjo galimybės pateikti teismui paaiškinimų, įrodymų ir atsikirtimų, nes posėdyje nedalyvavo dėl ligos. Iš 2009-04-17 vykusio teismo posėdžio protokolo matyti, kad jame dalyvavo ieškovo atstovė advokatė N. Petraitienė, taigi atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas, o jo atstovė turėjo visas galimybes pateikti teismui visus argumentus ir atsikirtimus susijusius su ieškovės pateiktu prašymu. Atsakovas teigia, kad nori bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, atstatyti pašlijusius tarpusavio santykius, auklėti jį. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi buvo nustatyta tik laikina nepilnamečio gyvenamojo vieta, o taikyta laikinoji apsaugos priemonė neapriboja apelianto galimybių bendrauti su vaiku, jį auklėti.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties nekeisti.