- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-17
- Bylos Nr.
- 2K-133/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Alvydas Pikelis, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
rašytinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendis pakeistas: panaikintas BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymas; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, A. A. paskirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis 1993 metais, tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių mieste, prie buvusios KOP bazės Zokniuose, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 162 vnt. draudžiamų 7,62x39 mm tipo (kalibro) šovinių, kurių kulkos su kieto metalo šerdimis, o 1998 metų sausio pabaigoje tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 19 vnt. draudžiamų 7,62x53 mm tipo (kalibro) šovinių, iš kurių 15 vnt. su kulkomis su kieto metalo šerdimis, o 4 vnt. su padegamosiomis kulkomis (A kategorijos) ir, keičiantis darbo bei gyvenamajai vietai, ne daugiau kaip tris kartus neteisėtai gabeno ir iki 2006 m. birželio 28 d. laikė šovinius Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), taip disponuodamas dideliu kiekiu šaudmenų.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Svarbus procesinis pažeidimas, nuteistojo nuomone, yra tai, kad byla pirmiausia buvo perduota nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui, o tik po metų paaiškėjo, kad ši byla apylinkės teismui yra neteisminga. Nuteistasis skunde tvirtina, kad atliekant kratą buvo pažeistos BPK 147 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 7 dalies nuostatos, o kratos rezultatai buvo suklastoti. Kasatorius pažymi, kad prieš kratą jis pateikė leidimą Nr. 180, išduotą 2003 m. spalio 20 d., laikyti, nešioti medžioklinius šautuvus TOZ-63, 16 kalibro Nr. T 17621 ir KO-44, 7,62x53 kalibro, Nr. MU 3205, šautuvus ir šovinius jiems, o jokių neteisėtai laikomų daiktų pas jį nerasta. Kratos rezultatai, nuteistojo nuomone, buvo suklastoti dėl šių aplinkybių: 1) nebuvo surašytas daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, o pateikti daiktai buvo gražinti atgal; 2) kratos metu buvo paimti tik teisėtai laikomi šoviniai, paimti šoviniai nebuvo aprašyti kratos protokole, nebuvo surašytas prie protokolo pridedamas apyrašas, kuriame turėjo būti nurodytas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas; paimti daiktai nebuvo supakuoti ir užantspauduoti, o viskas buvo išpakuota iš dėžučių, supilta į polietileno maišelį, todėl tokie netinkamai paimti įrodymai negalėjo būti tinkami įrodymai pagrindžiant jo kaltę; 3) tą pačią dieną antrą kartą atvykęs tyrėjas neturėdamas sankcijos pareikalavo perduoti jam prieš kratą pateiktus daiktus, t. y. leidimą, šautuvus ir šovinius; vadovaujantis BPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatomis nesurašė daiktų poėmio protokolo, be to, per tris dienas nebuvo gautas teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo, todėl visi paimti daiktai turėjo būti grąžinti, o poėmio rezultatais, kaip kaltę pagrindžiančiais įrodymais, negalėjo būti remiamasi; 4) buvo pažeistos BPK 134 straipsnio nuostatos, nes paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nebuvo išduota generalinio prokuroro nustatytos formos pažyma. Remdamasis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 straipsnio nuostatomis, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis kasatorius teigia, kad jis 1998 metais šovinius įsigijo ir laikė teisėtai, o tai, jog jo įsigytų šovinių viena sudedamoji dalis, atlikus tyrimą, pasirodė ne tokios kokybės, kokia turėtų būti, nepaneigia šovinių įsigijimo teisėtumo. Nuteistasis teigia, kad Policijos departamento prie LR VRM teismui pateiktoje pažymoje nurodoma, jog ginklai ir šaudmenys pradėti klasifikuoti į A, B, C, D kategorijas tik nuo 2003 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, be to, iš šios pažymos turinio matyti, kad jo turimi A kategorijos šoviniai gali būti naudojami B, C kategorijų ginkluose, kokie ir yra jo turimi šautuvai. Kasatorius pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas neklasifikuoja šaudmenų į A, B, C, D kategorijas ir nėra institucijos, kuri turėtų tai atlikti, be to, įstatyme nustatyta, jog šaunamasis užtaisas, turintis ne daugiau kaip 7, 5 Džaulio galios, priskiriamas prie C kategorijos šaudmenų. Kasatoriaus nuomone, kadangi nebuvo tiriama, kokios šaunamosios galios yra iš jo paimti šoviniai, įrodymų, kad jie yra didelės galios, t. y. daugiau kaip 7,5 Džaulio, nėra. Todėl, anot kasatoriaus, jie negali būti priskiriami prie A kategorijos šaudmenų. Kasatorius skunde tvirtina, kad jis negalėjo žinoti, kas yra jo laikomų šovinių kulkų viduje, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis kaip kariškis negalėjo nežinoti, su kokiomis kulkomis galėjo būti jo turimi šoviniai, yra tik prielaida. Nuteistasis nurodo, kad jis kaip karinės aviacijos lakūnas žinojo sovietinių aviacinių šaudmenų žymėjimą, tačiau neprivalėjo žinoti šautuvų kulkų žymėjimo. Nuteistasis skunde teigia, kad tam yra skirtos specialios lentelės, tačiau medžiotojų būreliuose jų nėra, o policijos komisariatuose be teismo nutarties medžiotojų šoviniai netikrinami. Kasatorius skunde pažymi, kad iš byloje esančių specialisto parodymų matyti, jog šoviniai yra vienodi ir tinka šaudyti iš B, C kategorijų ginklų, o tai, kad kulkų viduje buvo metalo šerdis, jis nustatė tik gręždamas kulkas, tuo tarpu kasatorius neturėjo galimybės patikrinti, kas yra kulkų viduje, nes tai yra neleistinas veiksmas, keliantis grėsmę aplinkiniams.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekiš prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, turi būti palikti nenagrinėti, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Anot prokuroro, teismai įrodymus patikrino ir įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, su teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Prokuroras teigia, kad teismo išvada apie tai, jog neįtikėtina, kad būdamas profesionalus kariškis kasatorius nežinojo, kokio tipo šoviniais ir su kokiomis kulkomis jis disponavo, yra ne tik logiška, bet ir pagrįsta byloje esančiomis specialisto išvadomis bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis (3, 7, 13, 24 straipsniai). Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais apie tai, kad darant kratą buvo pažeistos BPK 145, 149 straipsnių nuostatos. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad: krata buvo atlikta pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, apie tai buvo paskelbta kasatoriui; kratos metu dalyvavęs A. A. pasirašė kratos protokole, nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl kratos metu paimtų daiktų; daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taipogi buvo apžiūrėti ir aprašyti specialisto išvadoje. Prokuroras atsiliepime teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog toks procesinis veiksmas kaip poėmis kasatoriaus nurodytu laiku nebuvo atliktas, o vadovaujantis BPK 98, 179 straipsnių nuostatomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašė protokolą apie tai, kad kasatorius savo iniciatyva pateikė skunde nurodytus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prokuroras pažymi, kad minėtų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą pasirašė nuteistasis ir jokių pareikšimų ar pastabų dėl minėto procesinio veiksmo atlikimo jis neturėjo, be to, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad tokio procesinio veiksmo teisėtumas turi būti patvirtintas teisėjo. Prokuroro nuomone, tai, kad teisiamajame posėdyje apylinkės teismas nustatė, jog byla teisminga apygardos teismui ir bylą šiam teismui perdavė, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kuris sukliudė apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Prokuroras atsiliepime teigia, kad kasatorius klaidingai nurodo, jog jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, pažeidžiant BPK 134 straipsnio nuostatas. Prokuroras pažymi, kad kasatoriui 2006 m. birželio 28 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 76-78), nepažeidžiant BPK 136 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Argumento, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kasatorius niekuo nemotyvuoja. Todėl jis paliktinas nenagrinėtas kaip deklaratyvus. Nuteistojo A. A. kasacinio skundo argumentas, kad tiriant ir nagrinėjant bylą teisme buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad: krata kasatoriaus sodo namelyje buvo atlikta remiantis motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis); ji atlikta ir jos rezultatai įforminti, nepažeidžiant BPK 149 straipsnyje nustatytos tvarkos (surašytas kratos protokolas, kuriame tinkamai aprašyti kratos metu surasti ir paimti daiktai, A. A. tą protokolą pasirašė, pastabų dėl jo nepateikė); dalį daiktų – šautuvus ir dalį šovinių – savo noru tyrėjams pateikė pats A. A. ir tai tinkamai įforminta pagal BPK 98 ir 179 straipsnių nuostatas surašant šio veiksmo atlikimo protokolą (šiam veiksmui teisėjo sankcija nereikalinga); byla pirmąja instancija išnagrinėta apygardos teisme. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog buvo suklastoti kratos rezultatai, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, yra nepagrįsti. Skundo argumentas, kad buvo pažeistos BPK 134 straipsnio nuostatos paskiriant kardomąją priemonę, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes sprendimams dėl kardomųjų priemonių apskųsti yra nustatyta speciali tvarka. Skundo teiginys, kad visi šaudmenys buvo laikomi teisėtai, taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šį teiginį nuteistasis A. A. grindžia teismo nustatytų aplinkybių neigimu. Byloje nustatyta, kad A. A. 1993 metais Šiaulių mieste, prie buvusios KOP bazės Zokniuose, įgijo 162 vnt. draudžiamų 7,62x39 mm tipo (kalibro) šovinių, kurių kulkos su kieto metalo šerdimis, o 1998 metų sausio pabaigoje nenustatytoje vietoje įgijo 19 vnt. draudžiamų 7,62x53 mm tipo (kalibro) šovinių, iš kurių 15 vnt. su kulkomis su kieto metalo šerdimis, o 4 vnt. su padegamosiomis kulkomis (A kategorijos), iš nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo, t. y neteisėtai. Tuo tarpu, nuteistasis kasaciniame skunde tvirtina, kad tuos šaudmenis jis įgijo nusipirkdamas ginklų parduotuvėje, turėdamas leidimą laikyti ir nešioti atitinkamus medžioklinius ginklus, t. y. teisėtai. Teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžiu ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžio pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacine tvarka ji buvo išnagrinėta tiek pagal prokuroro, tiek pagal nuteistojo apeliacinius skundus. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad prieš priimdamas sprendimą nuteistojo skundą atmesti apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai ir nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kvalifikavo tinkamai. Nuteistojo A. A. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi esminiai šio apelianto skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti, t. y. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas realizavo tinkamai. Kartu pažymėtina, jog ir pats kasatorius skunde nenurodo, kad kurie nors jo apeliacinio skundo esminiai argumentai būtų likę neišnagrinėti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. A. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.