Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-327-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1A-276-327-2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00729-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas, Diana Zadrauskaitė
Nuteistasis
J. V.
Advokatai
Vytautas Gustas

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-327-2013

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00729-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algimanto Smolsko, sekre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajai J. V., jos gynėjui advokatui Vytautui Gustui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Kau­no miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteista pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. šešių mė­nesių laisvės apribojimu ir pagal BK 140 str. 2 d. – trijų mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. c papunkčiu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės su­ben­drintos iš dalies sudedant bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – penki mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpa­reigojant J. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nuken­tė­jusiųjų.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. L. D. iš J. V. priteista 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 300 (trys šimtai) litų turtinės žalos atly­gi­nimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteista už tai, kad 2011 m. birželio 29 d., apie 14.20 val., vie­šo­je vietoje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, (duomenys neskelbtini) name, kon­flik­to metu su­grie­bė nukentėjusios L. D. mobilaus ryšio telefoną „Nokia N81“, numetė jį ant grin­di­nio ir trypė kojomis, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepa­gar­bą aplin­ki­niams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajai 300 litų turtinę žalą. Be to, ji toje pačioje vietoje sugriebė už rankų mažametę F. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir ją purtė, pa­darydama odos nu­broz­dinimus dešiniame dilbyje, sukė­lusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistoji J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teis­mo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo atlikti pirmosios instancijos teisme neištirtų įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kviesti teis­mo medicinos ekspertę L. K., liudytoją G. Č. ir Ža­liakalnio PK operatyvinės grupės policijos parei­gū­nus, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad jai pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, grindžiami nenagrinėjant ją teisinančių aplin­kybių. Į teismo posėdį nebuvo kviečiama mažametė nu­ken­tėjusioji. Taip teismas pažeidė betarpiško įrodymų išnagrinėjimo teismo posėdyje principą. Teismo nuosprendyje nėra motyvų, nėra įrodymų visumos analizės. Specialisto išvada, kuria užfik­suo­tas F. D. sužalojimas, yra prieštaringa. Teismas, konstatuodamas apeliantės kaltę, rėmėsi vien tik suinteresuotų liudytojų ir nuken­tė­ju­sios parodymais, kurių nepatvirtino įvykio vietoje buvę nešališki liudytojai, savivaldybės ir kitų tar­nybų darbuotojai – niekas iš jų nepatvirtino, kad ji vartojo fizinę prievartą prieš mergaitę. Esant tokiems prieštaravimams buvo būtina visapusiškai ištirti ir tinkamai įvertinti byloje esančius įro­dy­mus, tačiau teismas to nepadarė.

Apeliantė skunde dar nurodo, kad ji pati tapo chuliganiškų nukentėjusios L. D. ir jos tėvo V. B. veiksmų auka. Visi liudytojai patvirtino, kad triukšmas prasidėjo tada, kai į koridorių išėjo L. D. ir ėmė jai prieš veidą kaišioti telefoną. Į laiptinę išėjęs jos tėvas V. B. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino ir sumušė. Teismas privalėjo įvertinti šį prieš ją pavartotą smurtą viso įvykio kontekste. Pagal jos pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nors tai to paties įvykio pasekmė. Teismas neatsižvelgė į apeliantės motinos M. V. parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimo padarymą patvirtino sudaužytas telefonas, nors jis buvo tik įskilęs, nebuvo pateikta specialisto išvada, kad aparatas neveikia.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pa­tvir­tino ape­liacinio skundo argumentus.

Pro­ku­roras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė įvykio aplinkybes ir J. V. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., padarymo. Duo­menų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teis­mo pre­rogatyva, todėl tai, kad ape­lian­tei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos fak­tinių ap­­linkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažei­dimu.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiosios L. D. ir mažametės nukentėjusiosios F. D. parodymais, liudytojų J. B., V. B., M. V., A. T., V. Č., R. S., J. V., V. M. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kitais bylos dokumentais. Liu­dytojai A. T., V. Č., R. S., V. M. pa­tvir­ti­no, kad matė kaip J. V. laip­ti­nė­je triukšmavo, griebė iš L. D. telefoną, metė jį žemėn ir taip sudaužė. Apeliaciniame skun­de nėra jokių argumentų, kodėl šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti ir šališki. Pirmos ins­tan­ci­jos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti šių liudytojų parodymus ir pagrįstai jais grindė J. V. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Aplinkybė, kad nuteistosios numestas telefonas yra sudaužytas yra užfiksuota įvykio vietos ir daiktų (telefono detalių) apžiūros protokolais. Nuosprendyje ši aplinkybė yra aptarta, todėl ape­lia­ci­nio skundo argumentą, kad telefono neapžiūrėjo ir jo būklės neįvertino specialistas, teisėjų ko­le­gija pripažįsta nepagrįstu.

Liu­dytojai J. B., V. B., J. V. patvirtino, kad matė, kaip J. V. už pečių kratė F. D., draskė jai ranką. Nors liudytojai J. B. ir V. B. yra nukentėjusiosios L. D. tėvai, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tar­pusavyje ir atitinka mažametės nukentėjusiosios F. D. ir liudytojos J. V., kuri nėra susijusi su nukentėjusiomis giminystės ryšiais, parodymais, todėl pirmos instancijos teismas netu­rė­jo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtinančią spe­cialisto išvadą, kad nukentėjusiajai F. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tei­sėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesta teismo medicinos specialistė, išvadoje nepasisakiusi, ar nukentėjusioji F. D. iš viso galėjo jaus­ti kokį nors skausmą. Akivaizdu, kad ir nežymus sveikatos sutrikdymas (paviršinis odos nu­broz­dinimas), toks buvo konstatuotas F. D., žmogui sukelia didesnį ar mažesnį skausmą. Todėl, kolegijos nuomone, ši aplinkybė papildomo įrodinėjimo nereikalauja, nors fizinio skausmo sukėlimas J. V. ir nebuvo inkriminuotas. Fizinio skausmo įrodinėjimas tampa aktualus kai nukentėjusiajam nėra konstatuotas kūno sužalojimas.

Teisėjų kolegija nemato esminių prieštaravimų tarp pirmos instancijos teismo ištirtų įro­dy­mų. Šie neatitikimai nuosprendyje yra aptarti ir kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl jų. Kai kurių liudytojų parodymai, kad jie nepastebėjo mažametės nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių, skirtingai matė ar įvertino sužalojimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu laiptinėje buvo daug žmonių, kilo didelis triukšmas, nepaneigia pačios maža­metės nukentėjusiosios, jos motinos, liudytojų, kurie matė smurto prieš mažametę faktą, parodymų. Apylinkės teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji J. V. purtydama mažametę nubrozdino jai dilbį ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad į teismo posėdį apklausai nebuvo iškviesta mažametė nukentėjusioji, yra nepagrįstas, nes F. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausė ikiteisminio tyri­mo teisėja (t. 1, b. l. 25-26). BPK 186 str. 2 d. įtvirtinta, kad tokie asmenys paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą ir į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Todėl teisėjų kole­gi­ja sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas nepažeidė BPK 242 str. įtvir­tin­to tiesioginio įrodymų ištyrimo principo.

Teisėjų kolegija neįžvelgia pirmos instancijos teismo šališkumo tame, kad nebuvo iš­kvies­ti liudyti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnas G. Č. ir kiti policijos darbuotojai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pa­reigūnai į įvykio vietą atvyko jau konfliktui pasibaigus, todėl tiesiogiai apie įvykį nieko negalėtų paaiškinti.

Liudytojos M. V., nuteistosios motinos, parodymai skundžiamame nuospren­dyje yra aptarti. Kaip matyti ši liudytoja tik girdėjo triukšmą būdama bute, tiesiogiai įvykio nematė, todėl jos parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pati nuteistoji buvo nukentėjusiosios L. D. ir jos tėvo V. B. užpuolimo auka, nėra patvirtinamas skundžiamo nuosprendžio aptartais įrodymais. Aplinkybė, kad L. D. telefonu ėmė filmuoti laiptinėje kilusį ginčą, nesuteikia teisės gadinti ar naikinti svetimą turtą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad liudytojas V. B. į laiptinę išėjo jau konfliktui baigiantis, išgirdęs mažametės F. D. riksmą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad galimas nuteistosios konfliktas su V. B. nėra neatsiejamai susijęs su J. V. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir neprivalo būti nagrinėjamas vienoje byloje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas ištirtų įro­dy­mų visumą, įro­dymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė byloje ištirtas aplinkybes ati­tin­kan­čią išvadą apie J. V. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir J. V. paskirtos bausmės tei­sin­gu­mu. Pir­mo­sios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes tin­ka­mai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nu­si­kal­timų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nuteis­tosios as­me­nybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pas­kirtoji subendrinta bausmė – laisvės atė­mi­mas penkiems mėnesiams yra žymiai mažesnė, negu sank­cijoje už sunkesnįjį nusikaltimą numatytos bausmės vi­dur­kis, artimesnė minimaliai (BK 61 str.). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. nusikalto pirmą kartą, bausmės vykdymą jai atidėjo (BK 75 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja tei­singumo principui, yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tinkama baus­mės tikslams realizuoti.

Spręsdamas civilinį ieškinį apylinkės teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, atsi­žvel­gė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti nuosprendį ir šioje dalyje.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės ir baus­mės dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistosios J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasAlgimantas SmolskasEgidijus Jonas Grigaravičius