- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 1A-276-327-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00729-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas, Diana Zadrauskaitė
- Nuteistasis
- J. V.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-327-2013
Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00729-2011-1
2013 m. balandžio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajai J. V., jos gynėjui advokatui Vytautui Gustui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės apribojimu ir pagal BK 140 str. 2 d. – trijų mėnesių laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. c papunkčiu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – penki mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. L. D. iš J. V. priteista 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 300 (trys šimtai) litų turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nuteista už tai, kad 2011 m. birželio 29 d., apie 14.20 val., viešoje vietoje, pirmo aukšto laiptų aikštelėje, (duomenys neskelbtini) name, konflikto metu sugriebė nukentėjusios L. D. mobilaus ryšio telefoną „Nokia N81“, numetė jį ant grindinio ir trypė kojomis, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajai 300 litų turtinę žalą. Be to, ji toje pačioje vietoje sugriebė už rankų mažametę F. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir ją purtė, padarydama odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo atlikti pirmosios instancijos teisme neištirtų įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertę L. K., liudytoją G. Č. ir Žaliakalnio PK operatyvinės grupės policijos pareigūnus, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad jai pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, grindžiami nenagrinėjant ją teisinančių aplinkybių. Į teismo posėdį nebuvo kviečiama mažametė nukentėjusioji. Taip teismas pažeidė betarpiško įrodymų išnagrinėjimo teismo posėdyje principą. Teismo nuosprendyje nėra motyvų, nėra įrodymų visumos analizės. Specialisto išvada, kuria užfiksuotas F. D. sužalojimas, yra prieštaringa. Teismas, konstatuodamas apeliantės kaltę, rėmėsi vien tik suinteresuotų liudytojų ir nukentėjusios parodymais, kurių nepatvirtino įvykio vietoje buvę nešališki liudytojai, savivaldybės ir kitų tarnybų darbuotojai – niekas iš jų nepatvirtino, kad ji vartojo fizinę prievartą prieš mergaitę. Esant tokiems prieštaravimams buvo būtina visapusiškai ištirti ir tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus, tačiau teismas to nepadarė.
Apeliantė skunde dar nurodo, kad ji pati tapo chuliganiškų nukentėjusios L. D. ir jos tėvo V. B. veiksmų auka. Visi liudytojai patvirtino, kad triukšmas prasidėjo tada, kai į koridorių išėjo L. D. ir ėmė jai prieš veidą kaišioti telefoną. Į laiptinę išėjęs jos tėvas V. B. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino ir sumušė. Teismas privalėjo įvertinti šį prieš ją pavartotą smurtą viso įvykio kontekste. Pagal jos pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nors tai to paties įvykio pasekmė. Teismas neatsižvelgė į apeliantės motinos M. V. parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimo padarymą patvirtino sudaužytas telefonas, nors jis buvo tik įskilęs, nebuvo pateikta specialisto išvada, kad aparatas neveikia.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir patvirtino apeliacinio skundo argumentus.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios J. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė įvykio aplinkybes ir J. V. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., padarymo. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiosios L. D. ir mažametės nukentėjusiosios F. D. parodymais, liudytojų J. B., V. B., M. V., A. T., V. Č., R. S., J. V., V. M. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais ir kitais bylos dokumentais. Liudytojai A. T., V. Č., R. S., V. M. patvirtino, kad matė kaip J. V. laiptinėje triukšmavo, griebė iš L. D. telefoną, metė jį žemėn ir taip sudaužė. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kodėl šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti ir šališki. Pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti šių liudytojų parodymus ir pagrįstai jais grindė J. V. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Aplinkybė, kad nuteistosios numestas telefonas yra sudaužytas yra užfiksuota įvykio vietos ir daiktų (telefono detalių) apžiūros protokolais. Nuosprendyje ši aplinkybė yra aptarta, todėl apeliacinio skundo argumentą, kad telefono neapžiūrėjo ir jo būklės neįvertino specialistas, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.
Liudytojai J. B., V. B., J. V. patvirtino, kad matė, kaip J. V. už pečių kratė F. D., draskė jai ranką. Nors liudytojai J. B. ir V. B. yra nukentėjusiosios L. D. tėvai, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir atitinka mažametės nukentėjusiosios F. D. ir liudytojos J. V., kuri nėra susijusi su nukentėjusiomis giminystės ryšiais, parodymais, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.
Pirmos instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtinančią specialisto išvadą, kad nukentėjusiajai F. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad į teismo posėdį nebuvo iškviesta teismo medicinos specialistė, išvadoje nepasisakiusi, ar nukentėjusioji F. D. iš viso galėjo jausti kokį nors skausmą. Akivaizdu, kad ir nežymus sveikatos sutrikdymas (paviršinis odos nubrozdinimas), toks buvo konstatuotas F. D., žmogui sukelia didesnį ar mažesnį skausmą. Todėl, kolegijos nuomone, ši aplinkybė papildomo įrodinėjimo nereikalauja, nors fizinio skausmo sukėlimas J. V. ir nebuvo inkriminuotas. Fizinio skausmo įrodinėjimas tampa aktualus kai nukentėjusiajam nėra konstatuotas kūno sužalojimas.
Teisėjų kolegija nemato esminių prieštaravimų tarp pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų. Šie neatitikimai nuosprendyje yra aptarti ir kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl jų. Kai kurių liudytojų parodymai, kad jie nepastebėjo mažametės nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių, skirtingai matė ar įvertino sužalojimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu laiptinėje buvo daug žmonių, kilo didelis triukšmas, nepaneigia pačios mažametės nukentėjusiosios, jos motinos, liudytojų, kurie matė smurto prieš mažametę faktą, parodymų. Apylinkės teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistoji J. V. purtydama mažametę nubrozdino jai dilbį ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad į teismo posėdį apklausai nebuvo iškviesta mažametė nukentėjusioji, yra nepagrįstas, nes F. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausė ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 1, b. l. 25-26). BPK 186 str. 2 d. įtvirtinta, kad tokie asmenys paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą ir į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis pirmos instancijos teismas nepažeidė BPK 242 str. įtvirtinto tiesioginio įrodymų ištyrimo principo.
Teisėjų kolegija neįžvelgia pirmos instancijos teismo šališkumo tame, kad nebuvo iškviesti liudyti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnas G. Č. ir kiti policijos darbuotojai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau konfliktui pasibaigus, todėl tiesiogiai apie įvykį nieko negalėtų paaiškinti.
Liudytojos M. V., nuteistosios motinos, parodymai skundžiamame nuosprendyje yra aptarti. Kaip matyti ši liudytoja tik girdėjo triukšmą būdama bute, tiesiogiai įvykio nematė, todėl jos parodymai esminės įrodomosios reikšmės neturi.
Apeliacinio skundo argumentas, kad pati nuteistoji buvo nukentėjusiosios L. D. ir jos tėvo V. B. užpuolimo auka, nėra patvirtinamas skundžiamo nuosprendžio aptartais įrodymais. Aplinkybė, kad L. D. telefonu ėmė filmuoti laiptinėje kilusį ginčą, nesuteikia teisės gadinti ar naikinti svetimą turtą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad liudytojas V. B. į laiptinę išėjo jau konfliktui baigiantis, išgirdęs mažametės F. D. riksmą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad galimas nuteistosios konfliktas su V. B. nėra neatsiejamai susijęs su J. V. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir neprivalo būti nagrinėjamas vienoje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas ištirtų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė byloje ištirtas aplinkybes atitinkančią išvadą apie J. V. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti ir J. V. paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, nuteistosios asmenybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas iki dviejų metų. Paskirtoji subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiems mėnesiams yra žymiai mažesnė, negu sankcijoje už sunkesnįjį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, artimesnė minimaliai (BK 61 str.). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. nusikalto pirmą kartą, bausmės vykdymą jai atidėjo (BK 75 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tinkama bausmės tikslams realizuoti.
Spręsdamas civilinį ieškinį apylinkės teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti nuosprendį ir šioje dalyje.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės ir bausmės dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistosios J. V. apeliacinį skundą atmesti.