Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rudesta“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-746-215/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sarima“ ieškinį atsakovei UAB „Rudesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Sarima“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ 14 926,10 Eur skolą, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Rudesta“ ieškovei UAB „Sarima“ 14 926,10 Eur skolą, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą – 14 926,10 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad priteista suma išmokama ieškovui UAB „Sarima“ lygiomis dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną.Ieškovė UAB „Sarima“ atsiliepimu į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 30 d. galutiniu sprendimu 2016 m. vasario 4 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, jog atsakovė skolos neginčija, tačiau siekia jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas, nustatęs, kad šiuo metu atsakovė UAB „Rudesta“ yra inicijavusi net kelis teisminius procesus dėl trečiųjų asmenų (skolininkų) neatsiskaitymų su ja, kad atsakovė, siekdama kaip įmanoma greičiau atstatyti apyvartines lėšas, kurios būtinos siekiant atsiskaityti su ieškove, taip pat derasi su keletu atsakovės debitorių, kurie yra skolingi atsakovei daugiau kaip 270 000 Eur už atliktus statybos darbus dėl esamų skolų mokėjimų, kad atsakovė nepateikė duomenų apie įmonės finansinę atskaitomybę, apie turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams ar apie esamas apyvartines lėšas atsiskaitomose sąskaitose, konstatavo, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas atsakovei gali sukelti neproporcingai sunkias pasekmes, bei nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių tikslinga išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriai yra reikalingos lėšos veiklai vykdyti, o išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų nepagrįstai ribojama ieškovės teisė reikalauti įvykdyti teismo sprendimą įprastine teismo sprendimų vykdymui nustatyta tvarka. Be to, nuo ieškinio teisme gavimo dienos praėjo beveik keturi mėnesiai ir atsakovė turėjo galimybę nors dalinai atlyginti skolą, tačiau to nepadarė, tik pateikė prašymą dėl jos mokėjimo išdėstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė UAB „Rudesta“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. galutinio sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nurodant, kad teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas nustatant, kad priteista suma išmokama ieškovui UAB „Sarima“ lygiomis dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, tinkamai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu.Teismas nevertino ieškovės turtinės padėties, o dėl atsakovės turtinės padėties padarė netinkamą išvadą, nes tiek Lietuvos teismuose inicijuotų bylų, kuriose atsakove yra (buvo) apeliantė, skaičius, tiek šių bylų nutraukimo pagrindai sudaro pagrindą spręsti apie sunkią atsakovės turtinę padėtį.Nors atsakovė UAB „Rudesta“ Lietuvos teismuose yra inicijavusi kelis teisminius procesus dėl trečiųjų asmenų (skolininkų) neatsiskaitymų su atsakove, tačiau šios bylos yra dar neišnagrinėtos ir sprendimai jose nėra priimti, todėl atsakovė kitose bylose prašomomis priteisti pinigų sumomis nedisponuoja ir atsiskaityti su ieškovu galimybių kol kas neturi.Nors atsakovė ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą iš skolininkės UAB „Escolit“, tačiau nei sprendimo priėmimo dieną, nei šio apeliacinio skundo teismui teikimo dieną, iš skolininko UAB „Escolit“ nėra išieškota piniginių lėšų.Šiuo metu egzistuojanti atsakovės UAB „Rudesta“ finansinė padėtis neleidžia atsiskaityti su ieškove ir sumokėti jai visą ieškiniu priteistą sumą iš karto, nes atsakovė šiai dienai nėra finansiškai pajėgi, o apyvartinių lėšų užtenka tik atsiskaityti su atsakovės įmonėje dirbančiais darbuotojais bei su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Rudesta“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sarima“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apeliantės teiginiai, kad jos turtinė padėtis yra bloga, o ieškovės – gera, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.Apeliantės verslo sprendimai ar vykdomos veiklos kaštai, einamieji mokėjimai, yra nesusiję su vėluojančiu atsiskaitymu su ieškovu už konkrečiai įsigytas prekes (smėlį).Apeliantės įsiskolinimas tęsiasi nuo 2015 m. rugsėjo mėn., todėl tenkinant apeliantės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, jis būtų pratęsiamas dar ilgesniam laikotarpiui, kas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei teisėtiems ieškovės lūkesčiams.Ieškinio suma ieškovui yra didelė, ieškovės įmonė palyginus su apeliante yra pakankamai nedidelė, dėl apeliantės neatsiskaitymo ieškovės veikla yra stipriai komplikuota, be to, apeliantė tinkamai atsiskaito tiek su Sodra, tiek su kitomis mokesčių institucijomis, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas, nagrinėjamos bylos atveju, būtų akivaizdžiai neadekvatus ir neatitinkantis šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų.Apeliantė savo skundą ir turtinės padėties sunkumą motyvavo tik kitų kreditorių įsipareigojimų buvimu, ką iš esmės nulėmė netinkamas savo komercinės veiklos planavimas ir vykdymas bei normali rizika, kurią, kaip profesionalus savo srities atstovas ir verslininkas turi prisiimti, o neigiamų to pasekmių neturi patirti pavieniai apeliantės kreditoriai, šiuo atveju – ieškovė.Apeliantė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ateityje jos finansinė padėtis realiai pagerės, priešingai, apeliantė teigia, kad jos finansinė padėtis tik blogėja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rudesta“ neginčija skolos dydžio ieškovei, tačiau prašo teismo sprendimo vykdymą – skolos mokėjimą – išdėstyti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus apie sunkią turtinę padėtį, nesivadovavo įstatymų nuostatomis ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl sprendimų įvykdymo išdėstymo.CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, procesinio sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas – išimtinė procesinė priemonė. Šis procesinis institutas gali būti taikomas tais atvejais, kai: savalaikis ir visiškas procesinio sprendimo įvykdymas iš esmės pablogintų asmens, privalančio vykdyti procesinį sprendimą, turtinę padėtį; tuo momentu, kai gali būti pradedamas procesinio sprendimo vykdymas (CPK 281 str., 588 str. 1 d.), yra susidariusios išskirtinės laikino pobūdžio aplinkybės, kliudančios asmeniui vykdyti teismo sprendimą jame nustatyta bendra tvarka. Šių sąlygų buvimas savaime reiškia, kad negali būti besąlygiškai patenkintas skolininko prašymas ir išdėstytas teismo procesinio sprendimo vykdymas. Sprendžiant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, negali būti paneigtos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Proceso įstatymas aiškiai nustato, jog, sprendžiant aptariamą klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių turtinę padėtį. Taigi asmens, privalančio vykdyti teismo procesinį sprendimą, interesai negali būti suabsoliutinti ir iškelti aukščiau asmens, turinčio tokiu sprendimu patvirtintą reikalavimo teisę, interesų. Net ir pasitvirtinus aukščiau įvardytoms sąlygoms, turi būti papildomai sprendžiama, ar teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas neiškreips šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Todėl, tik įsitikinus, jog bus užtikrinta protinga ir teisinga abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, galima išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismui būtų pateikusi įrodymus, patvirtinančius jos sunkią finansinę padėtį. Pažymėtina, kad Lietuvos teismuose inicijuotų bylų, kuriose atsakove yra (buvo) apeliantė, skaičius, tiek šių bylų nutraukimo pagrindai, nėra išskirtinės aplinkybės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl apyvartinių lėšų trūkumo, o taip pat sunkios šalies turtinės padėties, kadangi įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo ieškovės ieškinio, su kuriuo atsakovė iš esmės sutiko, pareiškimo praėjo beveik devyni mėnesiai, atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, įgijo galimybę nevykdyti teismo sprendimo dar beveik penkis mėnesius.

Pažymėtina, kad atsakovei UAB „Rudesta“ Šiaulių apygardos teismo 2016-11-07 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Tokiu atveju sustabdomas visų prievolių vykdymas (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnis). Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau tai yra pakankama prielaida išvadai, kad tai yra dar vienas pagrindas netenkinti atsakovės UAB „Rudesta“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 484 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apeliantės priteistina 484 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (j. a. k. 166872121) ieškovei UAB „Sarima“ (j. a. k. 301577673) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.