- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-575-899-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. balandžio 10 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad vairavo automobilį, kurio priekinių durelių langai yra tamsinti plėvele, be to, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 62, 273 punktų reikalavimus. Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, už kuriuos paskyrė subendrintą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių.
II.
A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2007 m. balandžio 13 d. Institucijos nutarimą Nr. E 883323 (toliau – ir Nutarimas) dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
A. B. nurodė, kad 2007 m. balandžio 10 d. 15 val. važiavo pas savo uošvius, gyvenančius Bukiškių kaime. Po to, kai privažiavo prie namo ir jau buvo išlipęs iš automobilio, pamatė su švyturėliais įsukantį policijos automobilį. Priėjęs pareigūnas tvirtino, kad jis nepakluso reikalavimui sustoti. Paaiškino, kad policijos automobilį su švyturėliais pamatė tik po to, kai jau buvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio. Nurodė, jog pareigūnai neįjungė garso signalo, todėl šviesiu paros metu net būtų negalėjęs atkreipti dėmesio į švyturėlius. Tvirtino, kad uniformuotas pareigūnas jo automobilio nestabdė, o patrulis protokolą surašė ne todėl, kad jis pažeidė KET, bet siekdamas pažeminti ir nubausti be jokios realios priežasties. Nurodė, kad prieš daugiau nei mėnesį tarp jo ir minėto pareigūno įvyko konfliktas, dėl kurio su draugu buvo nubausti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad pareigūnas be pagrindo protokole įrašė, jog nepakluso jo reikalavimui sustoti, neprisistatė, kaip tai nurodyta KET 62 punkte, protokole nenurodė tikslios įvykio vietos, visų duomenų apie pareiškėją (gyvenamosios vietos), pažeidimo esmę nurodė abstrakčiai, nenusakant kokiais būdais buvo stabdoma. Nurodė, kad turi 5 metų dukrą, todėl paskirta nuobauda ne tik trukdytų vykdyti kasdienę veiklą, bet ir neleistų tinkamai pasirūpinti vaiku.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Danutė Puzirauskienė teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Jame nenurodyta tiksli data, kokius konkrečiai pažeidimus padarė A. B. Nurodė, jog pareigūnai, surašę protokolą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, duoti pareigūnų paaiškinimai skiriasi nuo jų tarnybinių pranešimų. Nurodė, kad Nutarime turi būti akivaizdžiai išreikšta kokiu būdu buvo stabdomas automobilis. Pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti gatvių, kuriomis važiavo pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi A. B. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos Nutarimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių laikotarpiui pakeitė teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesių laikotarpiui, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas nurodė, kad liudytojas D. O. teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. birželio 6 d. (b. l. 23-25) parodė, kad pareigūnė stabdė A. B. vairuojamą automobilį. Tai pastebėjęs pareiškėjas netikėtai pasuko į kitą gatvę. Tuomet įjungė švyturėlius ir garsinį signalą bei pradėjo jį persekioti. Automobilis, kuriame be pareiškėjo buvo dar vienas asmuo, nebuvo dingęs iš akiračio, nebent sekundei posūkio metu. Pareiškėjui įsukus į gyvenamojo namo kiemą, jį prisivijo. Kieme, kai privažiavo, buvo moteris, po to priėjo vyrai. Pasak liudytojo, vėliau tarp jo ir pareiškėjo kilo incidentas. Iki tol nebuvo konfliktavę.
Liudytoja E. B. teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. birželio 6 d. (b. l. 23-25), parodė, kad pastebėjo atvažiuojant tamsintais stiklais automobilį. Su skrituliu stabdė pareiškėjo automobilį. Kitų automobilių tuo metu nebuvo. Iki A. B. automobilio buvo maždaug 10 metrų atstumas. Pareiškėjas pasukęs į kairę ir padidinęs greitį. Pradėjo jį persekioti, kol įsuko į kiemą. A. B. neigė padaręs pažeidimą, aiškaus konflikto nebuvo. Pareiškėjo automobilyje buvo vienas žmogus, kieme – du vyrai ir moteris.
Liudytojas V. L. teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. birželio 6 d. (b. l. 23-25), pripažino, kad A. B. – jo giminaitis, parodė, kad su pareiškėju važiavo į Bukiškes. Kai įsuko į gyvenamojo namo kiemą, išlipo iš automobilio, pasiėmė maistą. Prie jų priėjo pareigūnai ir pradėjo aiškinti, kad nepakluso reikalavimui sustoti. Teigė, jog nematė, kad kas nors būtų stabdęs automobilį gyvenvietėje.
Liudytojas V. L. teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. birželio 6 d. (b. l. 23-25), pripažino, jog A. B. – jo giminaitis, parodė, jog stovėjo kieme, laukė grįžtančio pareiškėjo. Pamatė, kad pareigūnai 50 m. atstumu įjungė švyturėlius ir įvažiavo į kiemą. Garsinis signalas nebuvo įjungtas, švyturėliai iš pradžių taip pat nebuvo įjungti.
Liudytojas V. D. teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. spalio 11 d. (b. l. 37-38), parodė, kad Bukiškių kaime buvo stabdomas A. B. vairuojamas automobilis. Jis nesustojo, pasuko į kairę. Po to vėl pasuko į kairę. Sustojo namo kieme. Tarnybinio automobilio švyturėliai ir garsinis signalas buvo įjungti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad apklaustų pareigūnų D. O., E. B. ir V. D. parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, neprieštarauja tarpusavyje, atitinka pirminius paaiškinimus (b. l. 10-12). Iš šių liudytojų parodymų ir tarnybinių pranešimų matyti, kad „BMW“ markės automobilis su tamsintais priekinių durelių stiklais buvo stabdomas aiškiu krivūlės gestu bei įjungtais policijos automobilio švyturėliais. Tačiau A. B. nesustabdė vairuojamo automobilio ir padidinęs greitį pasuko į kitą gatvę. Po to pradėtas „BMW“ persekiojimas. Policijos automobilis buvo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Tačiau pareiškėjas į tai nereagavo, toliau vengė sulaikymo. Iš pareigūnų akiračio „BMW“ nebuvo dingęs. A. B. sustojo maždaug už 1 kilometro įsukęs į gyvenamojo namo kiemą. Teismas nurodė, kad minėti pareigūnai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, nenustatyta priežasčių, dėl kurių šie liudytojai galėtų duoti šališkus, neteisingus parodymus, ar būtų suinteresuoti apkalbėti A. B. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp pareiškėjo ir patrulio V. D. anksčiau buvo kilęs konfliktas ir kad dabartinis A. B. nubaudimas yra to konflikto pasekmė, kad pareiškėją siekta nubausti be jokios priežasties. Pažymėjo, kad pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Nurodė, kad iš pareigūnų parodymų aiškiai matyti, kokia buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamos transporto priemonės judėjimo trajektorija, kaip pareiškėjas elgėsi kelyje. Atkreipė dėmesį, kad matomumas kelio ruože, kuriuo prieš stabdymo veiksmą važiavo A. B., buvo geras. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tam tikrų kliūčių negalėtų matyti jį stabdančios pareigūnės.
Teismas kritiškai vertino V. L. ir V. L. parodymus, nes šie asmenys yra pareiškėjo giminaičiai, todėl gali būti suinteresuoti duoti šališkus parodymus, siekdami padėti A. B. išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės. Jų parodymai prieštarauja objektyviais laikytiniems D. O., E. B. ir V. D. parodymams. Be to, V. L. ir V. L. nematė pareiškėjo vairuojamo automobilio ir jo daromų manevrų pirminio stabdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad neesminiai procedūriniai pažeidimai (tikslios pažeidimo vietos nenustatymas protokole ir pan.) nagrinėjamu atveju nedaro priimto nutarimo neteisėtu. Be to, pažeidimo vieta aiškiai įvardijama tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose. Vertinant įrodymus, pareiškėjo parodymus teismas vertino kaip gynimosi taktiką, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Teismas nurodė, kad A. B. pažeidimo padarymo metu turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, todėl negalima daryti išvados, kad KET jis pažeidinėja sistemingai. Nurodė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodė, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir netikslinga.
Teismas nurodė, kad ATPK normose nenumatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų atlyginamos bylinėjimosi išlaidos.
III.
A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriame būtų panaikinta Institucijos Nutarimo dalis, kurioje pripažinta, jog A. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, bei prašo priteisti iš atsakovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų V. L. ir V. L. parodymus, nes rėmėsi vien tik giminystės ryšiais tarp šių liudytojų ir A. B.. Nurodo, kad pareigūnų parodymai nebuvo nuoseklūs, prieštaravo tarpusavyje, buvo painūs ir dviprasmiški, nes negalėjo nurodyti, kokiomis gatvėmis važiavo A. B., jų tarnybiniuose pranešimuose nėra net užuominų, kad A. B. buvo stabdomas garsiniu signalu. Nurodo, jog V. D. jau anksčiau turėjo su juo incidentą, kai prieš daugiau nei mėnesį iki ginčijamų įvykių jo draugui vairuojant neblaiviam ir A. B. važiuojant kartu, draugas buvo sustabdytas V. D. Mėginus pateisinti pareigūnui draugą, įvyko konfliktas, dėl kurio A. B. buvo nubaustas dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta jo gyvenamoji vieta, visos faktinės įvykio aplinkybės, nenurodyti liudytojai, pažeidimo esmė nurodyta abstrakčiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ATPK 279 straipsniu atmesdamas reikalavimą atlyginti turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nes turėjo remtis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei padarė teisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK redakcija) numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų V. D., E. B. ir D. O. tarnybiniai pranešimai, šių pareigūnų, apklaustų liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodymai patvirtina, kad 2007 m. balandžio 10 d. 15 val. Sodų g., Bukiškių kaime, Vilniaus rajone A. B., vairuodamas BMW 523 automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbiami)), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais Institucijos pareigūnų parodymais, kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojų V. L. ir V. L. parodymus, nes jie, būdami A. B. giminaičiai, galėjo būti suinteresuoti duoti šališkus parodymus, kad A. B. išvengtų administracinės atsakomybės, be to, tuo metu, kai A. B. nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šių liudytojų nebuvo. Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nėra užuominų, jog jis buvo stabdomas garsiniu signalu. Priešingai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10-12) aiškiai nurodyta, kad A. B. transporto priemonė buvo persekiojama su įjungtais švyturėliais bei garso signalizacija, tačiau vairuotojas į tai nereagavo ir bandė išvengti sulaikymo. Apeliantas teigia, kad buvo įvykęs konfliktas tarp jo ir pareigūno V. D., kai pastarasis sustabdė automobilį, kuriame važiavo A. B. ir kurį vairavo neblaivus jo draugas. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 11 d. posėdyje apklausė kaip liudytoją V. D., kuris nurodė, jog A. B. nepažįsta, sėdėjo tarnybinio automobilio gale ir situacijos sumodeliuoti negalėjo, gavus duomenis iš centrinės duomenų bazės tik tada prisiminė, kad A. B. buvo jo stabdytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno parodymais, o A. B. teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pakankamai konkrečiai ir aiškiai buvo nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios kaltinimo esmę. Protokolas surašytas iš esmės tinkamai ir jame nėra jokių trūkumų, dėl kurių galėjo būti pažeistos apelianto teisės į gynybą ar kurie galėjo sutrukdyti teismui tinkamai išnagrinėti bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluoti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui šiuo atveju iš esmės nepažeisti.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo, turėjo taikyti ne ATPK 279 straipsnį, bet ABTĮ 44 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto nurodytas ABTĮ 44 straipsnis pagal analogiją netaikomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra tokia, kad administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui turėtos išlaidos nėra atlyginamos.
Apeliantui paskirta nuobauda atitinka padarytą pažeidimą. Teismas nuobaudą sušvelnino laikydamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio reikalavimų, ir nuobaudos dydžio parinkimą tinkamai motyvavo.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.