- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 2YT-8702-1103/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03883-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Monika Mockutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis A. Š. po motinos E. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra A. Š. ir E. Š. sūnus. (Duomenys neskelbtini) mirė tėvas, po kurio mirties pareiškėjas paveldėjo savo tėvui priklausiusią ½ dalį nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje su pareiškėjo motina E. Š., taip pat į jo sąskaitą buvo pervesta pusė tėvo sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Kita pusė pareiškėjo tėvui priklausiusių sąskaitoje esančių piniginių lėšų buvo pervesta į E. Š. sąskaitą. E. Š. 2018 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartimi jai priklausančią dalį minėto nekilnojamojo turto padovanojo pareiškėjui (2018 m. rugsėjo 21 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. sausio 22 d. E. Š. su AB „Swedbank“ sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2423243, kurios pagrindu pareiškėjui A. Š. buvo suteiktos vartotojo teisės iki 2037 m. rugpjūčio 18 d. naudotis E. Š. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia banke AB „Swedbank“. Tai jam suteikė galimybę tvarkyti ir disponuoti savo motinos asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis jos sąskaitoje esančiomis lėšomis. (Duomenys neskelbtini) mirė E. Š.. Palikėja nebuvo sudariusi testamentų ir nėra registruota palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Pareiškėjas per tris mėnesius nuo motinos mirties nesikreipė į palikėjos paskutinės gyvenamosios vietos notarą su pareiškimu priimti palikimą, tačiau ir toliau naudojosi palikėjos sąskaita ir joje esančiais pinigais, taip siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę į sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Palikėjos sąskaita pareiškėjas naudojosi ir finansines operacijas joje esančiomis piniginėmis lėšomis atlikinėjo iki 2021 m. birželio 18 d., po ko bankas AB „Swedbank“ vienašališkai blokavo sąskaitą ir nutraukė visas mokėjimų paslaugų sutartis motyvuodamas tuo, kad esant sąskaitos savininko mirties faktui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai ir iš šios sąskaitos piniginės lėšos gali būti išmokamos tik teisėtiems įpėdiniams, pateikusiems paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas elektroninių paslaugų teikimo sutarties pagrindu prisijungęs prie palikėjos sąskaitos aktyviai naudojosi palikėjos banke esančia sąskaita ir joje buvusiomis ar esančiomis piniginėmis lėšomis tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po palikėjos mirties. Tokiu būdu jis priėmė palikėjos turtą. Po E. Š. mirties per trijų mėnesių terminą pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti jai priklausantį turtą - juo naudojosi, tvarkė savo nuožiūra. Pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl to aplinkybės, jog A. Š. paliktą turtą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi būti nustatytos teisminiu keliu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turi juridinę reikšmę pareiškėjui įgyvendinant paveldėjimo teisę ir tuo pačiu įgyvendinant nuosavybės teisę į palikėjos E. Š. po mirties likusį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimų ir nevykdė E. Š. turto paveldėjimo procedūrų. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą byloje prašo spręsti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos E. Š. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti E. Š. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
5. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. Š. motina E. Š. (b. l. 7, 18). Palikėja 2018 m. sausio 22 d. su AB banku „Swedbank“ sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2423243, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktos naudotojo teisės naudotis E. Š. sąskaita, esančia banke AB „Swedbank“ iki 2037 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 17). Pareiškėjas tiek iki motinos mirties, tiek ir po motinos mirties naudojosi jos sąskaita ir atlikinėjo finansines operacijas joje esančiomis piniginėmis lėšomis savo nuožiūra. Tokiu būdu pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po jo motinos mirties likusį jos turtą: pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tik praėjus dešimt mėnesių po palikėjos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) bankas AB „Swedbank“ vienašališkai blokavo palikėjos sąskaitą ir nutraukė visas mokėjimų paslaugų sutartis. Po ko, pareiškėjas nedelsiant 2021 m. birželio 23 d. kreipėsi į banką dėl informacijos pateikimo.
8. Testamentų registre nėra įregistruotų E. Š. sudarytų testamentų (b. l. 19). Pareiškėjo argumentams, kad jis po motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą. Priešingų duomenų byloje nenustatyta. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.
9. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po motinos E. Š. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, disponuoti juo kaip savo turtu. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po motinos E. Š. mirties atsiradusį palikimą. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.