Vilniaus apygardos teismo įsakymas, e1-127-932/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-01-31
Bylos Nr.: e1-127-932/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00025-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: S. D.

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.2.18.8.4Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL arba dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 220 str. 2 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-127-932/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00025-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.18.8.4; 1.1.8.1.1; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, o, būtent: jis, nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „D.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pilnai kontroliuodamas juridinio asmens veiklą ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį – ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnį – „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. tyčia, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574: 4 straipsnio nuostatą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,13 straipsnio 1 dalie 4 ir 5 punktų nuostatas ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, veikdamas tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas UAB „D.“ naudai ir interesams, į savo valdomos įmonės apskaitą neįtraukė sandorių su Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis už atliktus statybos ir remonto darbus, o tiksliau 84 PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 1 493 418 eurų sumą, taip pat 313 618 PVM mokesčio, o būtent: 2019 m. gegužės 3 d. sąskaitą faktūrą (toliau – s/f) DYL 19029, 38 643,5 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2019 m. gegužės 3 d. s/f DYL 19030, 29 078,72 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2019 m. gegužės 6 d. s/f DYL 19031 3 000 eurų sumai, išrašytą Trakų darželiui „E.“; 2019 m. gegužės 27 d. s/f DYL 19032, 2 700 eurų sumai išrašytą Kauno darželiui „S.“; 2019 m. gegužės 27 d. s/f DYL 19043, 15 246 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2019 m. liepos 31 d. s/f DYL 19080, 62 901,63 eurų sumai, išrašytą Panevėžio rajono savivaldybės administracijai; 2019 m. rugpjūčio 16 d. s/f DYL 19084, 5 453,47 eurų sumai, išrašytą Ringaudų bendruomenės centrui; 2019 m. rugpjūčio 26 d. s/f DYL 19087, 13 720,19 eurų sumai, išrašytą Ringaudų bendruomenės centrui; 2019 m. rugpjūčio 27 d. s/f DYL 19090, 3 121,08 eurų sumai, išrašytą Vilniaus vaikų darželiui „S.“; 2019 m. rugsėjo 20 d. s/f DYL 19098, 5 469,20 eurų sumai, išrašytą Paluobių kaimo bendruomenei „Pagirys“; 2019 m. rugsėjo 27 d. s/f DYL 19100, 27 477,89 eurų sumai, išrašytą Rietavo; 2019 m. rugpjūčio 16 d. s/f DYL 19103, 20 732,81 eurų sumai, išrašytą Ringaudų bendruomenės centrui; 2019 m. spalio 24 d. s/f DYL 19114, 6 534 eurų sumai, išrašytą Vilniaus vaikų darželiui „P.“; 2019 m. spalio 28 d. s/f DYL 19115, 3 206,50 eurų sumai, išrašytą Mickūnų vaikų lopšeliui – darželiui; 2019 m. spalio 30 d. s/f DYL 19116, 35 937 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2019 m. lapkričio 15 d. s/f DYL 19120, 31 702 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2019 m. lapkričio 26 d. s/f DYL 190127, 21 689,88 eurų sumai, išrašytą Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai; 2019 m. lapkričio 26 d. s/f DYL 190128, 10 813,79 eurų sumai, išrašytą Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai; 2019 m. lapkričio 26 d. s/f DYL 190129, 376 eurų sumai, išrašytą Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijai; 2019 m. lapkričio 29 d. s/f DYL 190131-1, 10 476,18 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2019 m. gruodžio 12 d. s/f DYL 19136, 5 000 eurų sumai, išrašytą Mickūnų vaikų lopšeliui – darželiui; 2019 m. gruodžio 18 d. s/f DYL 19137, 3 875,87 eurų sumai, išrašytą Mickūnų vaikų darželiui; 2019 m. gruodžio 30 d. s/f DYL 19142, 37 726 eurų sumai, išrašytą Prienų r., Pakuonio pagrindinei mokyklai; 2020 m. sausio 28 d. s/f DYL 119142, 69 654,18 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai; 2020 m. kovo 16 d. s/f DYL 20019, 20 933 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono Medininkų vaikų darželiui; 2020 m. kovo 26 d. s/f DYL 20016, 7 632,68 eurų sumai, išrašytą Mickūnų vaikų lopšeliui – darželiui; 2020 m. balandžio 1 d. s/f DYL 20026, 2 818,62 eurų sumai, išrašytą Mickūnų vaikų lopšeliui – darželiui; 2020 m. balandžio 8 d. s/f DYL 20021, 10 164 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. balandžio 15 d. s/f DYL 20025, 6 558,20 eurų sumai, išrašytą Buivydiškių vaikų darželiui; 2020 m. gegužės 7 d. s/f DYL 20029, 28 245,50 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono savivaldybės administracija; 2020 m. gegužės 14 d. s/f DYL 20034, 2 880 eurų sumai, išrašytą Aukštkiemio kaimo bendruomenei; 2020 m. gegužės 15 d. s/f DYL 20035, 18 851,80 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. gegužės 27 d. s/f DYL 20042/1, 9 982,50 eurų sumai, išrašytą Buivydiškių vaikų darželiui; 2020 m. gegužės 29 d. s/f DYL 20044/1, 14 999,16 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos lopšeliui – darželiui A.; 2020 m, birželio 4 d. s/f DYL 20045/1, 7744 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. liepos 4 d. s/f DYL 20050, 10 234,91 eurų sumai, išrašytą Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai; 2020 m. liepos 13 d. s/f DYL 20055, 64 683,84 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai; 2020- m. rugpjūčio 10 d. s/f DYL 20057/1, 5 400 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos lopšeliui – darželiui „P.“; 2020 m. rugpjūčio 11 d. s/f DYL 20059/1, 8 827 eurų sumai, išrašytą Prienų r. Pakuonio pagrindinei mokyklai ; 2020 m. rugpjūčio 11 d. s/f DYL 20059/2, 11 979 eurų sumai, išrašytą Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai; 2020 m. rugpjūčio 20 d. s/f DYL 20061/1, 11 349 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. rugpjūčio 24 d. s/f DYL 20059/3, 4 700 eurų sumai, išrašytą Kazlų Rūdos pradinei mokyklai; 2020 m. rugpjūčio 31 d. s/f DYL 20062, 27 725,77 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. rugsėjo 2 d. s/f DYL 20 062/2, eurų sumai, išrašytą Klaipėdos lopšeliui – darželiui „P.“; 2020 m. rugsėjo 28 d. s/f DYL 20069, 66 635,27 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai; 2020 m. rugsėjo 28 d. s/f DYL 20070, 49 860,81 eurų sumai, išrašytą Alytaus miesto savivaldybės administracijai; 2020 m. spalio 8 d. s/f DYL 20079, 9 600 eurų sumai, išrašytą Kauno r. Akademijos mokykla – darželis „G.“; 2020 m. spalio 19 d. s/f DYL 20081, 4 410,45 eurų sumai, išrašytą Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai; 2020 m. spalio 19 d. s/f DYL 20075, 7 600,25 eurų sumai, išrašytą Kauno r. Raudondvario darželiui „V.“; 2020 m. spalio 27 d. s/f DYL 20087, 77 673,77 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai; 2020 m. spalio 30 d. s/f DYL 20088, 20 088 eurų sumai, išrašytą Visagino savivaldybės administracijai; 2020 m. lapkričio 4 d. s/f DYL 20089, 38 555,32 eurų sumai, išrašytą Sedos Vytauto Mačernio gimnazijai; 2020 m. lapkričio 4 d. s/f DYL 20089, 24 272, 60 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 2020-12-03 s/f DYL 200101, 9 300 eurų sumai, išrašytą Kauno r. Akademijos mokyklai – darželiui „G.“; 2020 m. gruodžio 3 d. s/f DYL 200102, 5 200 eurų sumai, išrašytą Kauno r. Akademijos mokyklai – darželiui „G.“; 2020 m. gruodžio 3 d. s/f DYL 200103, 11 750 eurų sumai, išrašytą Kauno r. Akademijos mokyklai – darželiui „G.“; 2020 m. gruodžio 4 d. s/f DYL 200102, 5 000 eurų sumai, išrašytą Vilniaus Šalomo Alecheimo ORT gimnazijai; 2020 m. gruodžio 4 d. s/f DYL 200103, 2 450 eurų sumai, išrašytą Visuomeninei organizacijai Zujūnų gerovės bendruomenei; 2020 m. gruodžio 15 d. s/f DYL 200104, 2 000 eurų sumai, išrašytą Vilniaus Šalomo Alecheimo ORT gimnazijai; 2020 m. gruodžio 15 d. s/f DYL 200105, 9 100 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijai; 2020 m. gruodžio 15 d. s/f DYL 200106, 4 400 eurų sumai, išrašytą Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijai; 2020 m. gruodžio 16 d. s/f DYL 200105, 1 216,99 eurų sumai, išrašytą Kretingos r. Vydmantų gimnazijai; 2020 m. gruodžio 21 d. s/f DYL 200108, 3 800 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijai; 2020 m. gruodžio 21 d. s/f DYL 200109, 11 475 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijai; 2020 m. gruodžio 21 d. s/f DYL 200110, 11 960 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijai; 2020 m. gruodžio 21 d. s/f DYL 200111, 1 229,40 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnijai; 2020 m. gruodžio 23 d. s/f DYL 200111, 1 310 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijai; 2020 m. gruodžio 23 d. s/f DYL 2001112, 3 470 eurų sumai, išrašytą Kretingos r. Vydmantų gimnazijai; 2020 m. gruodžio 29 d. s/f DYL 200114, 59 605,37 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijai; 2021 m. balandžio 12 d. s/f DYL 2021-04-12, 155,18 eurų sumai, išrašytą Prienų r. Pakuonio pagrindinei mokyklai; 2021 m. birželio 29 d. s/f DYL 20141, 1 439,90 eurų sumai, išrašytą Klaipėdos lopšeliui – darželiui „P.“; 2021 m. liepos 22 d. s/f DYL 20151, 76 793 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijai; 2021 m. liepos 22 d. s/f DYL 20149, 5 947,15 eurų sumai, išrašytą UAB „T.“; 2021 m. rugpjūčio 10 d. s/f DYL 20156, 93 690,30 eurų sumai, išrašytą Kauno r. savivaldybės administracijai; 2021 m. rugpjūčio 31 d. s/f DYL 20169, 140 597,77 eurų sumai, išrašytą Kauno r. savivaldybės administracijai; 2021 m. rugsėjo 28 d. s/f DYL 20182-1, 110 889,06 eurų sumai, išrašytą Kauno r. savivaldybės administracijai; 2021 m. spalio 12 d. s/f DYL 20189, 36 144, 33 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijai; 2021 m. lapkričio 24 d. s/f DYL 20211, 59 521,84 eurų sumai, išrašytą Vilniaus r. savivaldybės administracijai; 2021 m. gruodžio 7 d. s/f DYL 20215, 65 875,76 eurų sumai, išrašytą Šalčininkų r. savivaldybės administracija, ir dėl visų anksčiau nurodytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Dylas“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. D., siekdamas išvengti mokesčių, į UAB „D.“ mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie šio juridinio asmens pajamas ir turtą, bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent: S. D., nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas UAB „D.“ naudai ir interesams, į savo valdomos įmonės apskaitą neįtraukė sandorių su Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis už atliktus statybos ir remonto darbus, o tiksliau 84 PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 1 493 418 eurų sumą, tarp jų 313 618 PVM mokesčio, po ko pažeisdamas Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3, 7, 14, 86 straipsnių ir 89 straipsnio 1 dalies nuostatas, duomenų apie įvykdytus pardavimus nepateikė apskaitą tvarkiusiai tuometinei įmonės buhalterės pareigas ėjusiai R. L., kuri nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką ir šių sandorių neįtraukė į mokestinio laikotarpio nuo 2019 m. sausio mėn., iki 2021 gruodžio mėn., mėnesinių PVM deklaracijų (forma FR0600) 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 1 493 418 eurų bendros sandorių vertės, bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 313 618 eurų pardavimo PVM nuo minėtos sumos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2021 m. sausio 25 d., Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai pateikė mėnesines PVM mokesčio deklaracijas (forma FR600), o tiksliau: deklaraciją už 2019 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. liepos 8 d. deklaraciją už 2019 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. liepos 27 d.; deklaraciją už 2019 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d.; deklaraciją už 2019 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. rugsėjo 25 d.; deklaraciją už 2019 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. lapkričio 26 d.; deklaraciją už 2019 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2019 m. lapkričio 25 d.; deklaraciją už 2019 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. sausio 27 d.; deklaraciją už 2020 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. vasario 25 d.; deklaraciją už 2020 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. kovo 20 d.; deklaraciją už 2020 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. balandžio 27 d.; deklaraciją už 2020 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. gegužės 25 d.; deklaraciją už 2020 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. liepos 8 d.; deklaraciją už 2020 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d.; deklaraciją už 2020 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. rugsėjo 2 d.; deklaraciją už 2020 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. gegužės 27 d.; deklaraciją už 2020 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. spalio 26 d.; deklaraciją už 2020 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2020 m. lapkričio 26 d.; deklaraciją už 2020 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. sausio 4 d.; deklaraciją už 2020 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. sausio 25 d.; deklaraciją už 2021 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. kovo 25 d.; deklaraciją už 2021 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. kovo 25 d.; deklaraciją už 2021 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. balandžio 26 d.; deklaraciją už 2021 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. gegužės 26 d.; deklaraciją už 2021 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. liepos 15 d.; deklaraciją už 2021 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. liepos 26 d.; deklaraciją už 2021 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. rugpjūčio 30 d.; deklaraciją už 2021 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. spalio 26 d.; deklaraciją už 2021 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. spalio 26 d.; deklaraciją už 2021 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2021 m. lapkričio 25 d.; deklaraciją už 2021 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2022 m. sausio 5 d.; deklaraciją už 2022 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį pateikė 2022 m. sausio 26 d. bei neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 313 618 eurų mokėtino PVM mokesčio.

S. D. nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), už mokestinį laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pelno mokesčio, pateikė įmonės buhalterės pareigas ėjusiai R. L., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai neteisingus duomenis už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamas juos įtraukti į pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN 204). Vykdydama jo nurodymus, R. L. įrašė: į 2020 m. gegužės 4 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2019 m., nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (48 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 24 285 eurų, bei paskaičiavo 3 643 eurų mokėtiną pelno mokestį, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2019 m. buvo 350 634 eurų (326 324 eurais didesnis) pelnas ir 48 952 eurų (326 348 eurų x 15 proc.) pelno mokestis, dėl ko bendrovė neapskaičiavo papildomai mokėtino į biudžetą 48 952 eurų pelno mokesčio. Po ko R. L., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2020 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė išvengė (nedeklaravo) ir nesumokėjo į biudžetą 48 952 eurų mokėtino pelno mokesčio;

į 2021 m. gegužės 31 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2019 m., nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (48 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 30 860 eurų, bei paskaičiavo 4 629 eurų mokėtiną pelno mokestį, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2020 m. buvo 800 826 eurų (769 967 eurais didesnis) pelnas ir 115 495 eurų (800 826 Eur X 15 proc.) pelno mokestis, dėl ko bendrovė neapskaičiavo papildomai mokėtino į biudžetą 115 495 eurų pelno mokesčio. Po ko R. L., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2021 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė išvengė (nedeklaravo) ir nesumokėjo į biudžetą 115 495 eurų mokėtino pelno mokesčio.

S. D. už 2019 – 2020 veiklos vykdymo metus teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo dalies gautų pajamų, dėl ko neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą iš viso 164 447 eurų mokėtino pelno mokesčio. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą (2023 m. kovo 28 d. apklausa) įtariamasis S. D. pilnai prisipažino kaltu dėl apgaulingo UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie šiuos bendrovės pajamas ir pelną pateikimo, gailėjosi. Parodė, jog tokia situacija susiklostė dėl sudėtingos situacijos rinkoje, prasidėjus Covid pandemijai. Teigė, kad visos pranešime apie įtarimą išvardintose sąskaitose faktūrose gautos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrovės veikloje. UAB „D.“ įsidarbino 2015 m. liepos mėn. 10 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, kuriose dirba iki šiol, į šias pareigas jis pats save paskyrė. Kartu su sutuoktine R. D. yra UAB „D.“ akcininkai, turintys po 50 procentų įmonės akcijų; įmonės įstatinis kapitalas yra 2 900 eurų. UAB „D.“ nekilnojamojo turto neturi. Ilgalaikį turtą sudaro 8-9 transporto priemones, kurios naudojamos įmonės veikloje. Pradėjus dirbti įmonėje, iš pradžių jo darbo vieta (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo įsikūrusios įmonės gamybinės patalpos, šalia įrengti keli biuro kabinetai. Vėliau įmonė savo veiklą perkėlė kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat jis dirbdavo ir iš namų. Įmonės veiklos sritis yra statybos veikla, o konkrečiau – lauko vaikų žaidimo aikštelių gamyba ir montavimas. UAB „D.“ klientai buvo tiek valstybinės įstaigos, tiek privačios bendrovės. Jo darbo funkcijos apėmė bendravimą su esamais UAB „D.“ klientais, darbą su personalu. Sąskaitas faktūras išrašinėjo jo žmona R. D.. Įmonės banko sąskaitų valdytojais buvo jis ir jo sutuoktinė (ji įmonėje užėmė projektų vadovės pareigas). Jie abu turėjo prisijungimo įrankius – banko sąskaitų generatorius. Įmonė kasos neturėjo, operacijos grynaisiais pinigais nebuvo vykdomos. UAB „D.“ apskaitą tvarkė buhalterė R. L., kuri buvo įdarbinta pilnu etatu, ji negalėjo valdyti įmonės banko sąskaitų t. y. negalėjo atlikti bankinių mokėjimo pavedimų ar matyti sąskaitų išrašų. Esant reikalui, jis pats (S. D.) pateikdavo R. L. banko sąskaitų išrašus (jei jų prireikdavo buhalterinės apskaitos vedimui), apskaitos dokumentus, kad pastaroji galėtų įtraukti juos į įmonės apskaitą. Dokumentus R. L. pateikdavo tiek gyvai, tiek persiųsdavo elektroniniu paštu. Analogišku būdu dokumentus buhalterei analogiškai pateikdavo ir R. D.. Buhalterės pareigas ėjusi R. L. apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus ir, suformavusi mokesčių deklaracijas, jas pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „D.“ mokestinį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta pardavimo sandorių 1 493 418 eurų sumai, iš viso į apskaitą nebuvo įtrauktos 84 pardavimo sąskaitos faktūros; taip pat į pelno mokesčio bazę nebuvo įtraukta 1 080 070 eurų, dėl ko konstatuota, kad dėl šios priežasties nebuvo deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą mokėtini mokesčiai – 313 618 eurų PVM ir 115 495 Eur pelno mokestis. Dėl susidariusios situacijos gali paaiškinti, kad pagrindiniai UAB „D.“ klientai buvo mokyklos, darželiai, savivaldybės ir kitos valstybinės įstaigos. Esmė ta, kad buvo sudaromos statybos darbų rangos sutartys, pagal kurias įmonei buvo pervedami avansiniai mokėjimai dar neišrašant sąskaitų faktūrų – pagal sudarytas sutartis. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad UAB „D.“ klientai dažnai buvo pasikartojantys juridiniai asmenys, kurie užsakinėjo vaikų žaidimo aikštelių įrengimą skirtinguose objektuose. Greičiausiai dėl šios priežasties jis ir nesukontroliavo, kokie mokėjimai atlikti už tam tikrus darbus ir pagal kokias sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad dėl prasidėjusios Covid-19 pandemijos išsibalansavo nuosekli sąskaitų faktūrų išrašymo ir deklaravimo tvarka, nes vien tik bendraujant telekomunikacijos priemonėmis atsirado neatitikimų, kurių laiku neidentifikavo. Prasidėjus įmonės mokestiniam patikrinimui R. D. su buhaltere R. L. peržiūrėjo tiriamojo laikotarpio įmonės buhalterinę apskaitą ir atrado minėtas 84 sąskaitas faktūras, kurias pateikė patikrinimą atlikusiai Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, po atlikto patikrinimo UAB „D.“ kreipėsi į mokesčių administratorių, t. y. Valstybinę mokesčių inspekciją, prašant išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija tokį prašymą atmetė. Dėl šio Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo teikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK), tačiau bendrovės skundas buvo atmestas, kaip nepriskirtas jos kompetencijai. Apklausiamas S. D. akcentavo neturėjęs tikslo atlikti tyčinius veiksmus, siekiant išvengti mokesčių ar vykdyti nusikalstamas veikas. UAB „D.“ atstovai patys aktyviai prisidėjo atliekant įmonės mokestinį patikrinimą, kas atsispindi ir patikrinimo išvadoje. Pažymi, kad prasidėjus UAB „D.“ mokestiniam patikrinimui Valstybinė mokesčių inspekcija nebeleido įmonei patikslinti mokesčių deklaracijų pagal nustatytas aplinkybes, nors įmonė norėjo tą padaryti. Patikrinimo metu VMI apribojo naudojimosi teisę įmonės turimam ilgalaikiam turtui – transporto priemonėms, leidžiant naudotis, tačiau draudžiant jas perleisti ar parduoti. Taip pat tuo pat metu buvo įšaldytos ir įmonės naudojamos banko sąskaitos, kuriuose buvo piniginių lėšų. Dėl šios priežasties UAB „D.“ negalėjo gauti piniginių lėšų už atliktus darbus pagal sutartis; taip pat negalėjo atsiskaityti su savo tiekėjais, nes, kaip minėjo, įmonėje nebuvo atliekamos operacijos grynaisiais pinigais. Įmonės veikla praktiškai buvo paralyžiuota. Po to įmonė dar kurį laiką vykdė veiklą iš turimų rezervų. Mano, kad tuo atveju, jeigu įmonė būtų tęsusi savo veiklą, ji būtų pajėgusi sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „D.“ pagal UAB „A.“ prašymą buvo iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirta MB „O.“.

Papildomų apklausų (2023 m. spalio 26 d, 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d.) metu apklausiamas kaip įtariamasis S. D. patvirtino anksčiau duotus parodymus, papildė, kad stengsis dalimis sumokėti valstybei padarytą žalą, dėl žalos atlyginimo terminų ir kitų sąlygų bandys tartis su civilinio ieškovo – Valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovu. Tuo pačiu pažymėjo, kad jis, kaip įmonės atstovas, bandė ieškoti būdų susitarti su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis, kadangi nėra pajėgus visą sumą sumokėti iš karto, yra nusiteikęs tartis dėl žalos atlyginimo, tik nelabai žino tvarką ir procedūrų eiliškumą kaip tą padaryti. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymui. Taip pat pasižada ateityje atlyginti padarytą žalą valstybės biudžetui pagal pareikštą civilinį ieškinį. Pradėti atlyginti žalą jis planuoja jau netrukus, netrukus pradės atlyginti padarytą žalą. Patikslino, kad UAB „D.“ šiuo metu bankrutuojanti, jis nebeturi įgaliojimų disponuoti įmonės banko sąskaitomis, turtu ar dokumentais. Paskutinės apklausos, vykusios 2023 m. lapkričio 23 d., metu įtariamasis S. D. darsyk patvirtino sutinkantis su Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktu civiliniu ieškiniu bendrai 475 032,94 eurų sumai, t. y. į valstybės biudžetą mokėtinų 310 585,94 eurų PVM ir 164 447 eurų pelno mokesčių. Pirmą 5 000 eurų įmoką pagal pateiktą civilinį ieškinį įneš artimiausiomis dienomis. Tuo pačiu pažymėjo, kad bankrutuojanti UAB „D.“ turi kreditorių, kurie per bankroto administratorių turėtų įvykdyti mokėjimus įmonei, šios lėšos, jo manymu, taip pat galėtų būti nukreiptos civilinio ieškinio atlyginimui. Šiuo metu jis dirba, gauna nuolatines pajamas, įsipareigoja per mėnesį įnešti po 2 000 eurų. Taip pat ketina ieškoti kompromiso su civiliniu ieškovu dėl tolimesnio žalos atlyginimo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio tvarka apklausta kaip liudytoja R. D. parodė į UAB „D.“ įsidarbinusi 2015 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) pareigose, į darbą ją priėmė sutuoktinis S. D.. Ji kartu su S. D. yra UAB „D.“ akcininkai, turintys po 50 procentų įmonės akcijų. Įmonės įstatinis kapitalas yra 2 900 eurų. UAB „D.“ nekilnojamojo turto neturi, ilgalaikį turtą sudaro 11 transporto priemonių, kurios naudojamos įmonės veikloje. Kai pradėjo dirbti įmonėje, iš pradžių jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), šiose patalpose buvo įsikūrusios įmonės gamybinės patalpos, šalia jų įrengti keli biuro kabinetai. Po to įmonė savo veiklą perkėlė į (duomenys neskelbtini), tačiau didelę darbo laiko dalį ji dirbo iš namų, nes turi du mažamečius vaikus. Įmonės veiklos sritis – statybos veikla, konkrečiau lauko vaikų žaidimo aikštelių gamyba ir montavimas. UAB „D.“ klientai buvo tiek valstybinės įstaigos, tiek privačios bendrovės. Į jos darbo funkcijos įeina bendravimas su esamais UAB „D.“ klientais, darbas su personalu, sąskaitų faktūrų išrašymas. Įmonės banko sąskaitas valdė ji ir jos sutuoktinis, įmonės direktorius S. D.. Jie abu turėjo banko sąskaitų generatorius. Įmonė kasos neturėjo, nebuvo vykdomos operacijos grynaisiais pinigais. Bendrovės apskaitą tvarkė buhalterė R. L., kuri buvo įdarbinta pilnu etatu. Pastaroji negalėjo valdyti įmonės banko sąskaitų t. y. negalėjo atlikti bankinių mokėjimo pavedimų ar matyti sąskaitų išrašų. Buhalterinės apskaitos vedimui ji (R. D.) pateikdavo R. L. banko sąskaitų išrašus; taip pat apskaitos dokumentus, kad ši galėtų įtraukti juos į įmonės apskaitą. Dokumentus R. L. pateikdavo gyvai (jei dirbdavo ofise) arba persiųsdavo elektroniniu paštu (jei dirbdavo iš namų). Pagal pateiktus apskaitos dokumentus R. L. apskaičiuodavo mokėtinus mokesčius ir, suformavusi mokesčių deklaracijas, jas pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Liudytoja pažymėjo, kad 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „D.“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta pardavimo sandorių už 1 493 418 eurų sumą, iš viso į apskaitą nebuvo įtrauktos 84 pardavimo sąskaitos faktūros. Taip pat į pelno mokesčio bazę nebuvo įtraukta 1 080 070 eurų. Konstatuota, kad dėl šios priežasties nebuvo deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą mokėtini mokesčiai – 313 618 eurų PVM ir 115 495 pelno mokestis. Dėl šios susidariusios situacijos liudytoja R. D. paaiškino, kad, remiantis dokumentais, pagrindiniai UAB „D.“ klientai buvo mokyklos, darželiai, savivaldybės ir kitos valstybinės įstaigos. Buvo sudaromos statybos darbų rangos sutartys, pagal kurias įmonei buvo pervedami avansiniai mokėjimai dar neišrašius sąskaitų faktūrų, t. y. pagal sudarytas sutartis. Taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „D.“ klientai dažnai buvo pasikartojantys juridiniai asmenys, kurie užsakinėjo vaikų žaidimo aikštelių įrengimą skirtinguose objektuose. Greičiausiai dėl šios priežasties ji ir nesukontroliavo, kokie mokėjimai atlikti už tam tikrus darbus ir pagal kokias sąskaitas faktūras. Dėl prasidėjusios Covid-19 pandemijos išsibalansavo nuosekli sąskaitų faktūrų išrašymo ir deklaravimo tvarka, nes vien tik bendraujant telekomunikacijos priemonėmis atsirado neatitikimų, kurių laiku neidentifikavo. Prasidėjus įmonės mokestiniam patikrinimui, ji su buhaltere R. L. peržiūrėjo tiriamojo laikotarpio įmonės buhalterinę apskaitą ir atrado anksčiau minėtas 84 sąskaitas faktūras, kurias pateikė patikrinimą atlikusiai Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, po patikrinimo UAB „D.“ kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą dalimis, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija tokį įmonės prašymą atmetė. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo nesiekusi išvengti mokesčių ar vykdyti nusikalstamas veikas. UAB „D.“ atstovai patys aktyviai prisidėjo atliekant įmonės mokestinį patikrinimą, kas atsispindi ir patikrinimo išvadoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta BPK 80 straipsnio tvarka apklausta kaip liudytoja R. L. parodė, kad UAB „D.“ įsidarbino 2017 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) pareigose (pilnu darbo krūviu). Su ja buvo pasirašyta darbo sutartis. UAB „D.“ atstovavo direktorius S. D.. Liudytoja nurodė įgijusi aukštąjį ekonominį išsilavinimą ir turi maždaug 25 metų darbo patirtį buhalterinės apskaitos srityje. Pradėjus dirbti įmonėje, iš pradžių jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) (šiose patalpose buvo įsikūrusios įmonės gamybinės patalpos ir šalia įrengti keli biuro kabinetai), paskui įmonė savo veiklą perkėlė kitu adresu, t. t. (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis įmonės veiklos sritis yra statybos veikla. Jos, kaip buhalterės, funkcijos buvo įmonės apskaitos vedimas, mokėtinų mokesčių apskaičiavimas, darbo užmokesčio apskaičiavimas. Įmonės banko sąskaitų valdytojas buvo direktorius S. D., kuris turėjo sąskaitų generatorius. Negali pasakyti, ar prisijungimus prie banko sąskaitų turėjo įmonėje projektų vadove dirbanti R. D.. Ji, kaip buhalterė, taip pat kurį laiką turėjo prisijungimus prie įmonės banko sąskaitos SEB banke, tačiau neatlikinėjo jokių mokėjimo pavedimų ar kitų bankinių operacijų. Šis prisijungimas jai buvo reikalingas, kad galėtų prisijungti prie įmonės elektroninių sistemų t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Registrų centro ir kt. Savo darbe naudojo buhalterinės apskaitos programa AGNUM. Kaip buhalterė 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu vedė šiuos registrus: išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, gautų sąskaitų faktūrų registrą, didžiąją knygą, ilgalaikio turto apskaitos registrą, avansinės apyskaitos registrą. Grynųjų pinigų operacijos įmonėje nebuvo vykdomos, įmonė kasos neturi. UAB „D.“ apskaitos dokumentai, kad galėtų juos suvesti į įmonės apskaitą ir apskaičiuoti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, jai buvo pristatomi į darbo vietą. Iš pradžių dokumentai jai buvo pateikinėjami popieriniu formatu. Po to 2020 m. laikotarpiu, kai prasidėjo Covid-19 pandemija ir buvo pradėtas taikyti darbas iš namų, su įmonės apskaitos tvarkymu susijusius dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, dažniausiai iš adreso (duomenys neskelbtini). Nori paminėti, kad nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „D.“ mokestinį patikrinimą, jo metu nustatyta, kad 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta pardavimo sandorių už 1 493 418 eurų sumą, iš viso į apskaitą nebuvo įtrauktos 84 pardavimo sąskaitos faktūros. Taip pat į pelno mokesčio bazę nebuvo įtraukta 1 080 070 eurų. Atitinkamai konstatuota, kad dėl šios priežasties nebuvo deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą mokėtini mokesčiai – 313 618 Eur PVM ir 115 495 Eur pelno mokestis. Remiantis dokumentais, pagrindiniai UAB „D.“ klientai buvo mokyklos, darželiai, savivaldybės ir kitos valstybinės įstaigos. Buvo sudaromos statybos darbų rangos sutartys, pagal kurias dar neišrašius sąskaitų faktūrų įmonei buvo pervedami avansiniai mokėjimai. Nori paminėti, kad statybos objektai po sutarties pasirašymo būdavo priduodami praėjus kažkuriam laikui. Jos žiniomis, sąskaitos faktūros pagal praktiką būdavo išrašomos tik baigus objektą ir jį pridavus. Avansiniai mokėjimai iš užsakovų būdavo pervedami ne tik po vieną, bet ir po keletą kartų ir tai užsitęsdavo tam tikrą laiko tarpą. Esant avansiniams apmokėjimams ir neišrašant sąskaitų faktūrų, nebuvo įmanoma pervestos pinigų sumos susieti su konkrečia sąskaita faktūra. Dėl patikrinimo metu nustatyto 84 sąskaitų faktūrų nepateikimo fakto liudytoja R. L. paaiškino, kad jai apie jas nieko nebuvo žinoma, todėl ji neturėjo galimybės įtraukti šias sąskaitas į UAB „D.“ apskaitą. Apie jas sužinojo tik Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu. Dėl šios priežasties minėti sandoriai nebuvo įtraukti į UAB „D.“ apskaitą, neapskaičiuoti ir nedeklaruoti mokėtini mokesčiai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta UAB „D.“ mokestinį patikrinimą atlikusi specialistė A. V. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė) patvirtino UAB „D.“ operatyvaus patikrinimo, kurį atliko vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. kovo 29 d. patikrinimo pavedimą Nr. (21.222Mr) FR0773-380 ir surašė 2022 m. birželio 29 d. mokestinio patikrinimo aktą, metu nustatytas aplinkybes. Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka 2022 m. liepos 15 d. buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl UAB „D.“ patikrinimo akto tvirtinimo. Atsakydama į klausimą, kokiu pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB „D.“ mokestinį patikrinimą, specialistė parodė, kad 2022 m. kovo 9 d. buvo atliktas bendrovės mokestinis tyrimas, kurio metu analizuotas PVM už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., pelno mokestis – už 2020 m. Nustatyta, kad bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijose nedeklaravo ne mažiau nei 884 329 Eur pajamų ir 185 709 eurų PVM. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 401 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių bendrovė neatitiko minimalių patikimo mokėtojo kriterijų. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas. Atliekant UAB „D.“ kontrolės veiksmus, buvo analizuojami išrašytų sąskaitų faktūrų duomenys; peržiūrėjus sąskaitų numeraciją, nustatytas PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos ne PVM mokėtojams, trūkumas. Nagrinėjant viešųjų pirkimų duomenis, lyginant su i.SAF duomenimis, nustatyta, kad dalis pajamų neapskaityta. UAB „D.“ į i.SAF registrą nebuvo pateikusi sąskaitų faktūrų, kurios mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytos kaip neįtrauktos į apskaitą. Apie tai informavus bendrovės atstovus ir paprašius pateikti konkrečioms įmonėms išrašytas, bet neapskaitytas sąskaitas, neapskaitytos sąskaitos buvo pradėtos teikti patikrinimui. UAB „D.“ apyvarta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 5 989 175 eurų (įvertinus 1 493 418 Eur neapskaitytas pajamas), į apskaitą neįtraukti pardavimai sudarė 24,9 proc. Atsakydama į klausimą, ar galėjo įmonės atsakingi darbuotojai nepastebėti ir neįtraukti į apskaitą vykdytų pardavimų 1 493 418 eurų sumai, specialistė A. V. parodė, kad apskaitą tvarkant pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, už apskaitos tvarkymą atsakingam asmeniui turėjo kilti įtarimas dėl į apskaitą neįtrauktų pardavimų. Atsakydama į klausimą, dėl kokių priežasčių Valstybinė mokesčių inspekcija neleido UAB „D.“ patikslinti PVM mokesčių deklaracijų ir į PVM apmokestinamus sandorius įtraukti 84 sąskaitas faktūras 1 493 418 eurų sumai, kurios buvo neįtrauktos į apskaitą, A. V. atsakė, kad mokestinio tyrimo metu buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių bendrovė neatitiko minimalių patikimo mokėtojo kriterijų, todėl pagal Mokestinio tyrimo taisyklių 36.8 punktą siūlymas pašalinti trūkumus ir/ar prieštaravimus bendrovei nebuvo teikiamas, buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas. UAB „D.“ mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, kur buvo panaudotos akcininkui S. D. suteiktos paskolos. Siekiant nustatyti fiziniam asmeniui suteiktų paskolų panaudojimą, reikalinga atlikti fizinio asmens, t. y. kito mokesčių mokėtojo, kontrolės veiksmą. Apskaitos duomenimis, tikrinamuoju laikotarpiu S. D. paskolų bendrovei negrąžino. Atsakydama į klausimą, ar Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo galimybę nustatyti UAB „D.“ į apskaitą neįtrauktus sandorius kitais būdais, jeigu įmonės atstovai patys nebūtų pateikę tai patvirtinančių dokumentų, specialistė atsakė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, analizuodama išrašytų sąskaitų faktūrų duomenis, lygindama juos su viešųjų pirkimų duomenimis, pati nustatė, kad dalis pajamų neapskaityta bendrovės apskaitoje. Siekiant gauti sandorius patvirtinančius dokumentus, Valstybinė mokesčių inspekcija pagal MAĮ 33 straipsnį turi galimybę rinkti priešpriešinę informaciją iš pirkėjų arba atlikti priešpriešinius patikrinimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 1 d. apklaustas kaip liudytojas M. K. (MB „O.“, kuri teikia nemokumo paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, vadovas) parodė pats asmeniškai nemokumo administratoriumi dirbantis apie 20 metų, yra įtrauktas į nemokumo administratorių sąrašą. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo paskirtas UAB „D.“ nemokumo administratoriumi įmonei iškėlus bankroto bylą. Šiuo metu vyksta įmonės likvidavimo procedūra, jos metu yra atliekamas turto pardavimas, debitorinių įsiskolinimų išieškojimas. Šiai dienai patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma yra 809 558,83 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą bendrai 621 481,76 Eur sumai. Ši suma bus su paskaičiuotais delspinigiais, baudomis, skolomis ir pan. Po teismo nutarties įsiteisėjimo dėl UAB „D.“ bankroto bylos iškėlimo jam, kaip teismo paskirtam nemokumo administratoriui, buvo perduoti UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, išskyrus dokumentus už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. iki 2022 m. Kiek jam žinoma, šie dokumentai yra pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Nekilnojamojo turto įmonė neturėjo. Kilnojamasis turtas buvo perduotas, konkrečiau buvo perduotos penkios transporto priemonės – keturi lengvieji automobiliai ir vienas krovininis automobilis. Automobilių buhalterinė vertė yra 5 542, 57 Eur. Taip pat 2023 m. lapkričio 29 d. buvęs įmonės vadovas S. D. perdavė įvairius įrengimus: elektroninę laikmeną su komercine ir gamybine informacija (vertė 120 000 Eur), linų įrenginių suspaudimo presą (vertė 24 000 Eur), metalo lenkimo stakles (vertė 3 500 Eur), metalo pjovimo stakles (vertė 4 200 Eur), metalo gręžimo stakles (vertė 1 700 Eur), gamybinių medžiagų likučius – armuotus lynus, HPL plokštes, medienos detales, plastiko detales, metalo gaminius (bendra vertė 5 300 Eur), gumos liejimo įrangą (vertė 5 900 Eur). Bendra šio turto S. D. nurodyta vertė 164 600 Eur. Šiuo metu gautų piniginių lėšų suma bankroto procese yra 118 625, 65 Eur. Ši suma yra gauta pardavus transporto priemones ir atsiskaičius su kai kuriais debitoriais. Taip pat buvo gautas piniginių lėšų likutis 1 863,51 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas, visų kreditorių reikalavimai yra tenkinami bankroto proceso pabaigoje, patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą, po ko kreditoriams proporcingai paskirstomos gautos piniginės lėšos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka.

Objektų apžiūros protokolu (2023 m. balandžio 13 – 2023 m. balandžio 21 d.) buvo apžiūrėtas UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, išrašas, esantis kompiuteriniame EXEL tipo formato faile. Sąskaitos išrašo laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Atlikus banko sąskaitos išrašo apžiūrą, nustatyta, kad iš 84 sąskaitų faktūrų, kurių UAB „D.“ nebuvo įtraukęs į apskaitą, pagal 48 sąskaitas faktūras gavo apmokėjimus įvairiomis sumomis iš įvairių juridinių asmenų, daugiausiai iš valstybinių institucijų, ne PVM mokesčio mokėtojų. Protokole pažymima, kad bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje buvo nurodomi UAB „D.“ išrašytų sąskaitų faktūrų, pagal kurias įvykdyti mokėjimai, numeriai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje S. D. yra pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, arba, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. D. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Padarytas nusikalstamas veikas pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausų metu kaltinamasis patvirtino, kad kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas. Nusikalstamų veikų padarymą nulėmė dėl Covid-19 pandemijos susiklosčiusi sudėtinga situacija rinkoje. Įmonės pagrindiniai klientai buvo valstybinės įstaigos, o dėl pandemijos jis ir nesukontroliavo kokie mokėjimai atlikti už tam tikrus darbus ir pagal kokias sąskaitas faktūras. Kaltinamasis paaiškino, jog buvo išsibalansavusi nuosekli sąskaitų faktūrų išrašymo ir deklaravimo tvarka, nes vien tik bendraujant telekomunikacijos priemonėmis atsirado neatitikimų, kurių laiku neidentifikavo. Be kaltinamojo parodymų nusikalstamų veikų padarymą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: spec. liudytojos R. D., kuri patvirtino apie į įmonės buhalterinę apskaitą neįtrauktas operacijas bei neteisingų duomenų pateikimą apie pajamas mokesčių administratoriui, parodymai, spec. liudytojos, įmonėje dirbusios buhalterės R. L. parodymai, kurių metu nurodytos aplinkybės dėl inkriminuotų sandorių neįtraukimo į UAB „D.“ apskaitą, dėl ko buvo neapskaičiuoti ir nedeklaruoti mokėtini mokesčiai, taip pat specialistės A. V., patvirtinusios patikrinimo metu nustatytus į apskaitą neįtrauktus sandorius bei nesumokėtus mokesčius, parodymai ir apžiūros protokolas. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas kaltinime nurodytų sandorių į UAB „D.“ apskaitą, dėl to mokesčių administratoriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, kas lėmė didesnės nei 900 MGL dydžio sumos mokesčių išvengimą. Visi anksčiau išvardinti duomenys yra sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tiek S. D. kaltę padarius nusikalstamas veikas. Laikytina, kad tokie S. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. D. su tuo sutiko. Kaltinamasis sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, pareikštu civiliniu ieškiniu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju S. D. padarė du (sunkų ir apysunkį) nusikaltimus finansų sistemai. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Nesumokėtų mokesčių dydis ženkliai viršija 900 MGL ribą, kaltinamasis tyrimo metu savanoriškai atlygino 5 000 Eur sumą. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka. S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dalinis žalos atlyginimas taip pat vertintinas visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, tačiau atsižvelgiant į nesumokėtų mokesčių dydį, 5 000 Eur atlyginta suma yra pernelyg maža, kad būtų pagrindas nustatyti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimų padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis, kuris už sunkaus nusikaltimo padarymą yra artimas minimaliam dydžiui, šiuo atveju laikytinas pakankamu bausmės paskirčiai pasiekti. Taigi kaltinamajam pagal BK 220 straipsnio 2 dalį skirtina 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į S. D. padarytus nusikaltimus ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o S. D. prisipažino kaltu dėl nusikaltimų padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padariusio asmens civilinė atsakomybė kyla iš delikto. Tam, kad būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokestinės prievolės neįvykdymas (pelno ir pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimas), kaip žala valstybei, atsirado dėl neteisėtų S. D. veiksmų, susijusių su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, pateikimu mokesčių administratoriui. Byloje yra nustatyti nusikalstami (neteisėti) S. D. veiksmai. Taigi valstybės turtiniai praradimai (žala) buvo padaryti negautų pajamų forma ir tokie praradimai nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų elgęsis neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ir padarytos žalos. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys vertintinas kaip pagrįstas. Pažymėtina, kad kaltinamasis jau yra atlyginęs 5 000 Eur sumą, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir civiliniam ieškovui priteisiama likusi neatlyginta 470 032,94 Eur dydžio suma, jos mokėjimą išdėstant penkerių metų laikotarpiui.

Kiti klausimai

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvai, 30 vnt. (nuo Nr. 1 iki Nr. 27, Nr. 1, taip pat segtuvai DU1, DU2, DU3) su šiuo metu bankrutuojančios UAB „D.“ apskaitos dokumentais (originalai) perduotini UAB „D.“ nemokumo administratoriaus MB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotam atstovui M. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti S. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Pripažinti S. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. D. paskirti subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. D. 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. D. priteisti 470 032,94 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyti 5 (penkerių) metų terminą turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – segtuvus, 30 vnt. (nuo Nr. 1 iki Nr. 27, Nr. 1, taip pat segtuvus DU1, DU2, DU3) su šiuo metu bankrutuojančios UAB „D.“ apskaitos dokumentais (originalai) perduoti UAB „D.“ nemokumo administratoriaus MB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotam atstovui M. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

S. D. išaiškinti, kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o, jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė