Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėjai yra nesuprantama, kodėl jai teisme negali atstovauti sesuo A. N., kuri turi įgaliojimą atstovauti pareiškėją, ir giminaitis L. V., turintis teisės magistro laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas, nustatęs, jog skundą pareiškėjos A. O. Š. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, jos skundą atsisaką priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4 punktą, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismui teikiamą skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas.

Taigi, nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, atitinkamą procesinių reikalavimų laikymąsi, todėl tuo atveju, jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, ABTĮ numato reikalavimą prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) pridėti įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus (ABTĮ 24 str. 3 d.). Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atstovui nepateikus įgaliojimo vesti teisme bylą, teismas, sprendžiantis skundo ar prašymo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, skundą turėtų būti atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-411/2009, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010).

Nagrinėjamu atveju skundą, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pateikė pareiškėjos A. O. Š. atstovė A. N.. Nors kartu su šiuo skundu teismui buvo pateikta ir notariškai patvirtinto 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo kopija (b. l. 12–13), pabrėžtina, kad šis įgaliojimas nesuteikė teisės A. N. pareiškėjos vardu vesti bylas teismuose, kadangi A. N. neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nėra advokatė ar advokato padėjėja, nėra viena iš pareiškėjų (ABTĮ 47 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto įgaliojimo turinį, daro išvadą, kad jis nesuteikė A. N. teisės pareiškėjos vardu pasirašyti ir pateikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, pagal tuo metu byloje buvusius duomenis, iš esmės pagrįstai atsisakė skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nors , kaip teigiama pareiškėjos giminaitis, L. V. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis yra artimas pareiškėjos giminaitis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnį. Taip pat jis nėra surašęs ir pasirašęs skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis į teismą su skundu, pasirašytu pačios pareiškėjos arba ją atstovauti pagal ABTĮ 47 straipsnį turinčio teisę asmens (advokato, advokato padėjėjo, artimojo giminaičio, turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pan.) ir atitinkančiu kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. O. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.