Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-354-474/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
AN15.-354-474/2018
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00083-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Alška
Pažeidėjas
K. V.
Administracinė byla Nr.AN15.-354-474/2018Proceso Nr.4-25-3-00083-2018-6
ROIK: 18090427354;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.5.1.;16.9.10.; 21.9.10.;
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant pažeidėjui K. V.,transporto priemonės avininkui V. V.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-08-15 apie 22:45 val., K. V., Žemaitės g., ties namu Nr. 39, Salantų mstl., Kretingos r., vairavo automobilį PEUGEOT 406, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, apvažiuodamas stovintį automobilį, nesilaikė saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, padarydamas žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje.

K. V. parodė, kad 2018-08-15 jis apie 21 val. nuėjo pas J. G., kuris jam pasiūlė pasivažinėti automobiliu PEUGEOT 406. Jie kartu nuvažiavo pas J. G. močiutę, kur J. G. pasiėmė savo automobilį, jis sėdo už PEOGEOT 406 vairo ir išvažiavo. Važiuojant Žemaitės gatve ir apvažiuojant kitą stovintį automobilį, kliudė stovintį automobilį. Išsigandęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir atvažiavo su apgadintu automobiliu į J. G. kiemą, kur paliko automobilį. Su J. G. susitarė, kad apie įvykį niekam nesakys ir apie tai niekas nesužinos.

Transporto priemonės savininkas V. V. parodė, kad jis buvo pas R. G. namuose. Savo automobilio PEUGEOT 406 užvedimo raktelius laikė ne kišenėje, o buvo padėti ant stalo. Tiksliai negali pasakyti, ar jis leido J. G. naudotis jo automobiliu, ar jis pats pasiėmė raktelius ir su jo automobiliu važinėjosi.

K. V. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio fiksavimo protokolu, preliminariu pranešimu apie žalos dydį ir kita byloje surinkta medžiaga.

Iš eismo įvykio fiksavimo protokolo ir foto lentelių matyti, kad 2018-08-15, apie 22:52 val., Žemaitės g., ties namu Nr. 39, Salantų mstl., Kretingos r., rastas stovintis automobilis CHRYSLER 300C, v/n (duomenys neskelbtini)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal budėtojo nurodymą nuvykę į Žemaitės g., prie namo Nr. 39, Salantų mstl., Kretingos r., rado stovinčio automobilio savininkę, kuri paaiškino, kad išgirdusi garsus išėjo į gatvę ir pamatė, kaip dideliu greičiu nuvažiavo du automobiliai. Įvykio vietoje rasta automobilio PEUGEOT ženklas.

Šalies argumentai

J. G. paaiškino, kad jo tėvo draugas Vytenis jam pasiūlė pasivažinėti su jo automobiliu PEOGEOT 406 ir jis kartu su K. V. išvažiavo pasivažinėti Nuvažiavo prie Žemaitės g., namo Nr. 33, Salantuose, kur jis pasiėmė savo automobilį VW PASSAT, o K. V. sėdo prie PEUGEOT 406 automobilio vairo ir jie išvažiavo į degalinę. Matė, kaip K. V. vairuojamas PEUGEOT 406 važiavo arti kelio krašto ir jis atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Nesustoję nuvažiavo prie jo močiutės namų, kur susitarė apie įvykį nepranešti ir tada automobilį PEUGEOT 406 K. V. nuvarė į jo namų kiemą.

Transporto priemonės PEUGEOT 406 savininkui V. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti.

J. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir perdavė transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti.

Pažeidėjas K. V. yra kaltinamas tuo, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytu nusižengimu. Vairuotojų pareigos įvykus eismo įvykiui yra numatytos Kelių eismo taisyklių 219 punkte. Taisyklių 222 punkte yra nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis susijęs su eismo įvykiu, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos fiksavimo protokolo ir foto lentelių, kad sugadinimai padaryti automobiliui CHRYSLER 300C, v/n (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT 406, v/n (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdūs, pats pažeidėjas girdėjo transporto priemonių susilietimo garsą ir padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio, jis nevykdė pareigos, kuri yra numatyta KET 222 punkte.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad K. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį teisingai, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas transporto priemonę, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, padarydamas žalą, viršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. pažeidė kelių eismo taisykles, nulėmusias kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Be to, administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį. Kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatyti KET pažeidimai asmeniui yra inkriminuojami, jeigu jis padarė KET pažeidimą, už kurio padarymą nenumatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad K. V. padaryta veika yra kvalifikuojama pagal Kodekso 426 straipsnio 2 dalį, kurios būtinas kvalifikuojantis požymis yra padaryta žala ir už tai atsakovo asmenys, kurie neturi teisės vairuoti, todėl padarytos veikos papildomai kvalifikuoti pagal Kodekso 417 straipsnio 8 dalį nėra pagrindo. K. V. padaryta veika yra kvalifikuota pagal Kodekso 426 straipsnio 2 dalį, jis padarė KET pažeidimą, kuris numatytas kodekse, todėl byla dalyje dėl Kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, nes K. V. nepadarė veikos, turinčios šios veikos požymių.

Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnis). K. V. praeityje administracine tvarka baustas 2 kartus, iš jų 1 kartą už KET pažeidimą, jis yra nepilnametis, išlaikomas tėvų, mokosi profesinėje mokykloje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą baudą, artimą minimumui.

Netaikytinas transporto priemonės konfiskavimas, kadangi nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 44 straipsniu, 635 straipsniu ir 636 straipsniu teismas

nutarė:

K. V. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį 425 (keturių šimtų dvidešimt penkių) Eur bauda.

Bylą dalyje dėl 417 straipsnio 8 dalies nutraukti nesant K. V. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Valdas Alška