Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, atsakovei I. S., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovo pusėje A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. (toliau ir – ieškovo) ieškinį atsakovams I. S. ir A. P. (toliau ir – atsakovams), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovo pusėje A. Č. (toliau ir – trečiajam asmeniui) dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

2. Procesiniuose dokumentuose ir papildomai teismo posėdyje ieškovas A. Š. paaiškino, kad jo ir trečiojo asmens motina B. Š. su atsakovų seneliu A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), šeimoje susilaukė vieno vaiko (ieškovo), abiem buvusiems sutuoktiniams (našliams) tai buvo antroji santuoka, iš pirmosios jie abu turėjo vaikų, tame tarpe B. Š. – trečiąjį asmenį A. Č., su kuriuo jie yra priėmę jos, B. Š., palikimą, o A. Š. – jo palikimą priėmusią atsakovų motiną I. T. T., kurios palikimą savo ruožtu yra priėmę atsakovai. Sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį maždaug trejus metus, jokio turto neužgyveno, tuomet (maždaug 1964 m. pabaigoje) bendrą gyvenimą abiejų sutarimu nutraukė – A. Š. paliko šeimą ir išsikėlė gyventi atskirai į savo sodybą kaime, nuo to laiko santuokinių ryšių nebepalaikė, nebebendravo, tačiau nė vienas iš sutuoktinių santuokos nenutraukė. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios jo, ieškovo, motina, su juo ir dar trimis vaikais visą laiką iki savo mirties gyveno viena, su A. Š. jokio bendro ūkio nebevedė, jis neteikė nei materialinės, nei jokios kitokios pagalbos jos, B. Š., namų ūkiui iki pat savo mirties, B. Š. visą laiką iki senatvės pensijos dirbo (duomenys neskelbtini), 1969 m. gruodžio mėnesį jos, B. Š., šeimai buvo paskirtas gyventi (išnuomotas) ginčo butas su priklausiniu, kurį B. Š. privatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą, sumokėdama už jį grynaisiais pinigais iš savo santaupų, jos vienos susitaupytų iš darbo užmokesčio gyvenant skyriumi, bei investiciniais čekiais, jai asmeniškai paskirtais vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, šiuose namuose ir gyveno iki pat savo mirties. A. Š. nei pats asmeniškai, nei per savo giminaičius ar kt. asmenis, prie ginčo buto su priklausiniu įsigijimo, išlaikymo, valdymo ir naudojimo nė kiek neprisidėjo nei pinigais, nei asmeniniu darbu ar kokiomis tai kitokiomis formomis (pvz., medžiagomis), šiuose namuose niekuomet negyveno, todėl, ieškovo nuomone, neįgijo ir neturėjo į ginčo turtą jokių teisių, dėl ko šis ir turėtų būti pripažintas jo sutuoktinės, ieškovo motinos, asmenine nuosavybe, - jokių ginčų dėl to nei su pačiu A. Š. (kol buvo gyvas) ar jo vaikais iš jo pirmosios santuokos, nei pastarųjų įpėdiniais (atsakovais), kurie žinojo ginčo buto su priklausiniu įsigijimo (privatizavimo) ir registravimo B. Š. nuosavybe faktus bei to šaltinius, nei su kita A. Š. gimine nebuvo ir nėra. Kadangi ginčo butas su priklausiniu buvo jos įgytas ieškovo motinai nenutraukus santuokos, notaras atsisakė ieškovui ir trečiajam asmeniui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, kol nėra nuginčyta bendros sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

3. Atsakovė I. S. ieškinį visiškai pripažįsta ir prašo jį patenkinti, taip pat pareiškė, jog tapačią poziciją dėl ieškinio per ją perduoda teismui ir užsienyje šiuo metu gyvenantis jos brolis, atsakovas A. P.. Teisme atsakovė papildomai pareiškė visiškai patvirtinanti savo velionės motinos įbrolio (ieškovo) byloje nurodytas ginčo buto su priklausiniu įgijimo, valdymo ir naudojimo aplinkybes, kurias pati asmeniškai prisimenanti arba žinanti iš velionės motinos ir kt. vyresnių giminaičių pasakojimų, tame tarpe ir tai, kad jos senelis A. Š. niekaip ir niekada neprisidėjo prie ginčo buto su priklausiniu įsigijimo ir (ar) jo išlaikymo, su ieškovu ir jo motina šeimos gyvenimą gyveno ir vedė bendrą ūkį labai neilgai, po to išsikėlė gyventi atskirai (grįžo) į savo sodybą kaime ir su ieškovo motina daugiau niekuomet ir nė kiek nebegyveno, - atskirai vedė savo asmeninį ūkį. Jai taip pat žinoma, kad ginčo butas su priklausiniu ieškovo motinos buvo nusipirktas (privatizuotas) už jos gyvenimo skyriumi nuo jos, atsakovės, senelio metu sukauptas santaupas (pinigines lėšas grynaisiais pinigais), taip pat valstybės (savivaldybių) butų ūkio ir kt. turto privatizavimo metu asmeniškai jai, ieškovo motinai, paskirtas vienkartines išmokas (investicinius čekius), ji taip pat mananti, jog velionis jos senelis jokių teisių į šį turtą neįgijo ir neturėjo.

4. Atsakovas A. P. savarankiško atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, prieštaravimų ieškovo reikalavimui jokia forma nepareiškė.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės :

6. Ieškovo ir trečiojo asmens motina B. Š. ir A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (ieškovas) A. Š. (b. l. 8, 10). Ši santuoka nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia, todėl pasibaigė pirma mirusios A. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis).

7. B. Š. ir A. Š. gyveno šeimos gyvenimą ir vedė bendrą ūkį Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. nuo jų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki maždaug 1964 m. pabaigos-1965 m. pradžios. Tuo laiku sutuoktiniai bendrą gyvenimą abiejų sutarimu nutraukė, A. Š. paliko ieškovo motiną ir išsikėlė (grįžo) gyventi į jam nuosavybės teise priklausiusią sodybą (duomenys neskelbtini), kur vedė atskirą asmeninį namų ūkį iki pat savo mirties. Nuo nurodyto aukščiau laiko (1964 m. pabaiga – 1965 m. pradžia) ieškovo motina B. Š. su A. Š. bendro ūkio nebeturėjo ir tokio netvarkė (ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai).

8. 1969 m. gruodžio 1 d. ieškovo motinos šeimai savivaldybės sprendimu buvo paskirtas gyventi (išnuomotas) ginčo butas su priklausiniu (b. l. 31-33), šiame bute B. Š. kartu su vaikais, įskaitant ieškovą ir trečiąjį asmenį, nepertraukiamai deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą ir faktiškai gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-30, 34-37). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374, ieškovė už savo santaupas, sukauptas iš darbo užmokesčio gyvenant skyriumi nuo A. Š. (867 rub.), taip pat vykdant valstybės (savivaldybių) butų ūkių ir kt. turto privatizavimą jai asmeniškai paskirtus 7111 rub. vertės investicinius čekius (valstybės vienkartines išmokas bei tikslines kompensacijas) (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei notarinė sutartis (b. l. 34-35), nupirko ginčo butą su priklausiniu, kurį bei savo nuosavybės teisę į jį (duomenys neskelbtini) įregistravo viešajame Nekilnojamo turto registre (b. l. 17-18, 19). A. Š. nei prie ginčo buto su priklausiniu įsigijimo nuosavybėn, nei prie jo išlaikymo nei piniginėmis lėšomis, nei savo darbu ar kt. forma nei pats, nei padedamas savo giminaičių ar kt. asmenų, neprisidėjo, šio turto niekuomet nevaldė ir nenaudojo (ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo ginčo butui, jo, buto, techninės apskaitos (inventorinės) bylos duomenys, išrašai iš Nekilnojamo turto registro) (b. l. 17-19, 20-30, 36-37).

9. A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o B. Š. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12), vedybų sutarties jie sudarę nebuvo, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (CK 3.87-3.100 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai :

10. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje bei 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu ir tokį statusą išlaiko iki pat jo padalinimo arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimo kitu įstatymuose nustatytu būdu. Teismas byloje nustatė, jog ieškovo motinos B. Š. ir A. Š. santuoka pasibaigė pirmiau mirusio A. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) (punktas 6). Tai reiškia, jog pagal aukščiau nurodytą teisinio reguliavimo taisyklę, galiojusią ir ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, visas ieškovo motinos B. Š. ir A. Š. turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki jos pasibaigimo (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažįstamas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad jis įregistruotas (duomenys neskelbtini) vienos ieškovės vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo motinos ir A. Š. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ir jai nepasibaigus ieškovo motinos B. Š. vardu (duomenys neskelbtini) įgytas ir (duomenys neskelbtini) įregistruotas ginčo butas su priklausiniu turi būti laikomas jų abiejų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad šis turtas pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vienos ieškovo motinos B. Š. turtu. Šiuo atveju ieškovas, kaip B. Š. palikimą priėmęs jos teisų ir pareigų perėmėjas, kaip tik ir siekia aptariamą prezumpciją nuginčyti.

11. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs specialiąją normą, kaip santuokos metu įgyto turto ir gautų pajamų bendrumo taisyklės, numatytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktų, išimtį. Aptariama norma yra nustatyta vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju ieškovo motinai ar jos teisių perėmėjui) teisė reikalauti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos nutraukimo teisme atveju - dalinti, tik tą turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas bendrai ir įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi. Minimoje CK 3.127 straipsnio 2 dalies normoje vartojama sąvoka „gyvenimas skyriumi“ teisės doktrinoje suprantamas plačiai - šiuo atveju jis reiškia faktinį sutuoktinių gyvenimą atskirai ir nesutampa su terminu „separacija“ (teismo patvirtintu gyvenimo skyrium). Gyvenimo skyriumi pradžią turi įrodyti CK 3.127 straipsnio 2 dalies išimties taikymo prašantis sutuoktinis, nagrinėjamu atveju jo teisių perėmėjas ieškovas, apribojimų įrodinėjimo priemonėms pastarajai aplinkybei pagrįsti šiuo atveju įstatymu nenustatyta, iš ko teismo sprendžiama, kad tokia aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis civilinio proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, įskaitant ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 178 straipsnis, 177 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovas ne tik savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, tačiau ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimais, dėl kurių teisingumo ir patikimumo abejonių teismui nekyla, atsakovų visišku sutikimu su ieškiniu taip pat iš dalies ir oficialiais rašytiniais įrodymais (punktas 8) byloje įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad jo velionė motina B. Š. nuo maždaug 1964 m. pabaigos – 1965 m. pradžios iki pat A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno skyriumi, neturėjo ir nevedė (netvarkė) bendro ūkio, o (duomenys neskelbtini) ginčo butas su priklausiniu pirkimo-pardavimo sandorio būdu buvo įgytas už pripažįstamas asmeninėmis (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 3.127 straipsnio 2 dalis) vienos ieškovo motinos B. Š. pinigines lėšas, taip pat jai asmeniškai bei tame tarpe ir būtent su tokia tiksline paskirtimi valstybės (savivaldybių) turto privatizavimo metu paskirtais investiciniais čekiais (vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis), kurie sudarė absoliučiai didžiąją dalį sandorio kainos ir kurie teismų praktikoje nuosekliai pripažįstami ne bendromis, bet asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (2009 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.) (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vėliau valdomas, naudojamas, gerinamas ir išlaikomas vienos ieškovo motinos B. Š. darbu ir naudojant gyvenimo skyriumi nuo A. Š. laikotarpiu iš darbo santykių ir asmeninio ūkio gaunamas pajamas. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra ir juridinis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis kartu su 3.127 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-17-18, Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis), ir faktinis (nekilnojamo turto įgijimo, naudojimo ir valdymo sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyriumi aplinkybė) pagrindas ieškovo, kaip vieno iš buvusių sutuoktinių (B. Š.) teisių perėmėjo, reikalavimu nustatyti, kad ginčo turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio – ieškovo motinos B. Š., nuosavybė. Dėl aukščiau padarytų išvadų A. Š. ieškinys patenkintinas visiškai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas :

12. Nei pats ieškovas, nei atsakovai ar trečiasis asmuo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vienas iš kito pagal civilinio proceso įstatymo taisykles byloje nėra pareiškę, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Bylos procese valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro : a) 26,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, b) nesumokėta 44,50 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovas yra atleistas įstatymu, tačiau nėra atleisti atsakovai, bei c) 158,30 Eur dalis byloje ieškovui suteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. gegužės 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-4187), nuo kurios mokėjimo jis taip pat yra atleistas įstatymu, tačiau nėra atleisti atsakovai. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, prievolė šias išlaidas visiškai atlyginti tenka atsakovams, kuriems jos paskirstytinos lygiomis dalimis po 1/2 (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojami daiktai (duomenys neskelbtini) yra vienos B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovų : a) I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir b) A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei - po trylika eurų 44 ct. (13,44 Eur) iš kiekvieno, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovų : a) I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir b) A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei - po dvidešimt du eurus 25 ct. (22,25 Eur) iš kiekvieno, žyminio mokesčio (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovų : a) I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir b) A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei - po septyniasdešimt devynis eurus 15 ct. (79,15 Eur) iš kiekvieno, ieškovui byloje suteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokama/išieškoma - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – už antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.