- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-533-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14352-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- P. K.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. K. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria, patenkinus prokurorės skundą, pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2021 m. birželio 10 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir nuteistajam P. K. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. K. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausme, kuri subendrinta su 2016 m. spalio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė.
- Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 9 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 81/04-1044 nutarta nuteistajam P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, asmuo nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, skatintas, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę taip pat turės kur dirbti ir gyventi, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (47 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir pakeitęs Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nutarė nuteistajam P. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau balų skaičius vis tiek išlieka reikšmingas ir nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai sumažinti nusikalstamo elgesio riziką ir net pasiekti žemą vertinimą, juolab, kad P. K. du kartus teistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, paskutinis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo P. K. gynėjas Vaidotas Sviderskis skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą– atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą, o Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 81/04-1044 taikyti P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra palikti nepakeistą.
5.1. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis P. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, o laisvės atėmimo vietoje nebuvusiam asmeniui bene didžiausią poveikį daro būtent pirmasis ir trumpalaikis laisvės atėmimas, o nei kaip nurodyta prokurorės skunde ir nutartyje, kuo ilgesnis asmens izoliavimas nuo visuomenės.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. K. nusikalstamo elgesio vertinimus skiria nepilnas pusmetis (pirmasis atliktas 2020 m. lapkričio 30 d., o antrasis 2021 m. gegužės 19 d.). Per šį laikotarpį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 68 balų iki 47 balų, tačiau teismui toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas vis tiek neatrodė pakankamas. Skundo autorius nesupranta, ką nuteistasis dar galėjo padaryti, kad jo elgesio rizika būtų dar labiau sumažėjusi. To nenurodo nei prokurorė skunde, nei teismas. Sutiktina, kad išėjus iš laisvės atėmimo vietos ir pasikeitus aplinkai gali kilti klausimų dėl nuteistojo elgesio, tačiau reikšminga, kad P. K. sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra. Tokiu būdu būtų ir namų sąlygomis užtikrintas P. K. elgesio ribojimas, priežiūra ir vertinimas. Jei P. K. nesilaikytų bet kokių apribojimų ar reikalavimų – jis vėl būtų sugrąžintas į laisvės atėmimo vietą, tad toks apribojimas jį turėtų net labai skatinti nenusikalsti, o savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju prokurorė, o ją palaikydamas ir teismas tokią galimybę eliminuoja, kas, anot skundo autoriaus, yra nepateisinama. Skundžiama nutartimi teismas pasiekia iš esmės vieno – asmens laikymo izoliuotomis sąlygomis kuo ilgesnį laiką, o pasibaigus laisvės atėmimo bausmei – jį paleisti be visiškai jokios priežiūros, o jei vėliau asmuo ir nusikaltų – visą atsakomybę perkelti jam pačiam, nors būtent teismas perauklėjimo procesui ir sukliudė, nesudarė sąlygų, kad bausmių vykdymo sistema ir nuteistojo pozityvi socialinė aplinka jam galėtų padėti mokytis gyventi visuomenėje taip, kad jis nenusikalstų. Skundžiamos nutarties argumentai yra ženkliai pasenę ir visiškai neatitinka nuteistųjų resocializacijos ir modernios bausmių vykdymo sistemos tikslų.
5.3. Skunde nurodoma, kad socialinio tyrimo išvadoje išskirti pagrindiniai P. K. kriminogeniniai veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai, narkotinių medžiagų vartojimas bei disponavimas jomis, o apsauginiai veiksniai – darbinės motyvacijos ir gyvenamosios vietos turėjimas bei stiprūs ryšiai su artimaisiais. Skunde teigiama, kad asmens fizinis izoliavimas apsauginius veiksnius silpnina, taigi – kaip tik tokiu atveju būtina koreguoti poveikio priemonę ir vieną ją pakeisti kita, ką ir padarė Komisija skundžiamu nutarimu, nutarusi nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kas reiškia kad yra stiprinami apsauginiai veiksmai. Laisvės atėmimo sąlygomis rizikos veiksnių, anot gynėjo, įtakoti neįmanoma, o taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir P. K. esant namuose – rizikos veiksnius tampa galima stebėti ir juos, o taip pat ir patį nuteistąjį įtakoti, kadangi jam esant įprastinėje namų aplinkoje kaip tik ir galima vertinti bei daryti įtaką P. K. pasirenkamam gyvenimo stiliui ir draugams, pagaliau stebėti ar neprasidėjo narkotinių medžiagų vartojimas. Tačiau teismas skundžiama nutartimi dėl to visiškai nepasisakė.
5.4. Skunde teigiama, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė P. K. padarė itin didelį poveikį, paskatino jį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir metodais. Šiuo metu P. K. deda itin dideles pastangas tai įrodyti, tačiau tokios jo pastangos gali nueiti perniek, jei jis pamatys, kad jo pastangos nevertinamos, o tikslas jį tik laikyti izoliuotą, jam kelti tik deklaratyvius tikslus. Akivaizdu, kad baudžiamojoje politikoje itin svarbus proporcingumo principas, reiškiantis itin jautrų balansą tarp paskirtų poveikio priemonių ir apribojimų, suteikiamų laisvių ir pasitikėjimo nuteistuoju. Tik pasiekus proporcingą balansą ir asmeniui išmokus gyventi laisvėje ir teisėtomis priemonėmis ir būdais galima tikėtis efektyvios resocializacijos.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo P. K. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime tvirtinama, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau balų skaičius vis tiek išlieka reikšmingas, nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pažanga nėra pakankama, kad jam galėtų būti pareikštas pasitikėjimas, ir kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad lygtinio paleidimo taikymo kontekste svarbios ir tos aplinkybės, kad nuteistajam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, tačiau jis nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir padarė analogišką nusikaltimą. Šios aplinkybės, anot prokurorės, rodo, kad P. K. nėra lengva pakeisti savo elgesį ir paklusti nustatytoms taisyklėms bei padaryti atitinkamas išvadas dėl netinkamo elgesio. Šių aplinkybių negalima ignoruoti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, kurie nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, jog jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
8. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
10. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju P. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, mokėsi 12 klasėje, dirba, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir dalyvavimą rašinio konkurse kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą pas savo tėvus, jam būtų suteiktas darbas buvusioje darbovietėje. Bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimas nenustatytas, asmuo sugeba išlaikyti savitvardą, atpažinti problemas, suvokia pasekmes. Paminėtų aplinkybių įvertinimas lėmė P. K. pirminio vertinimu metu pagal „OASys“ metodiką nustatytų 68 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimą iki 47 balų. Vis dėl to minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi P. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi ir pataisos namų administracija jokių išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančių veiksnių nėra nustačiusi.
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį P. K. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kad jo atžvilgiu jau šiuo metu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. P. K. bausmę atlieka dvejais nuosprendžiais paskirtą subendrintą bausmę. Minėtais nuosprendžiais jis buvo nuteistas už analogiškų sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą. Pastebėtina, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuteistasis teismo jam suteikto pasitikėjimo nepateisino ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas, kiekis, pobūdis, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas, juolab, kad su minėtomis aplinkybėmis yra susiję ir nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumą, leidžia spręsti būtent Socialinio tyrimo išvadoje nuodyti duomenys apie nuteistajam P. K. išskiriamus kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam P. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; narkotinių medžiagų vartojimas bei disponavimas jomis. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, jog asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Pripažįsta, kad laisvėje linkęs vartoti narkotines medžiagas, siekęs pasipelnyti iš jų pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kad abu jo padaryti nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bendrininkų grupėje, galima teigti, kad dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis teigia suprantantis įstatymų svarbą visuomenės gyvenime, tačiau jam kyla sunkumų visuotinai vadovautis šiomis nuostatomis. Pastebėtina, kad nuteistasis, jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, gali bent iš dalies eliminuoti.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 47 balai pagal „OASys“ metodiką, iš jų 20 balų yra nekintantys, o likę 27 balai dinaminiai, kuriuos nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo gynėjo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme P. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų patvarkymų ieškinių išieškojimui 525,63 eurų sumai., atlyginta suma 28,45 eurų, likusi mokėti suma 497,18 eurų. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba, be to, kaip pats teigia, iš artimųjų gauna pinigines perlaidas, bet turimą įsiskolinimą sumažino tik simboliškai, tad jis turėtų imtis veiksmų, kurie padėtų ženkliai sumažinti turimas skolas.
16. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, P. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. K. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.