Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-719/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
1S-21-719/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-719/2016

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. sausio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, išnagrinėjęs įtariamojo S. R. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 10 d. apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir leisti jam gyventi gyvenamojoje vietoje. Teigia, kad skundžiama nutartis yra šališka, nes teisėjas atsižvelgė į jo žmonos, bet ne į vaikų interesus. Nurodo, kad jis niekada nesmurtavo prieš šeimos narius ir yra nekonfliktiška asmenybė. Jo žmona dėl darbo specifikos į namus grįžta vėliau, todėl jo nebuvimas namuose gali pakenkti vaikų interesams. Įtariamasis pasižada prižiūrėti vaikus kol žmona grįš iš darbo ir vengti bendravimo su žmona.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusiąja pripažinta įtariamojo žmona pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl to, kad įtarime nurodytu įtariamasis buvo namuose neblaivus ir gėrė alų. Ji paprašė jo nebegerti alaus, paėmė alų iš įtariamojo ir išpylė jį į kriauklę. Po to įtariamasis išėjo iš namų ir netrukus grįžo su alumi, todėl ji pamėgino atimti iš įtariamojo alų, o pastarasis, bandydamas atsiimti alų, sugriebė ją už abiejų rankų, purtė ją, apipylė ją alumi, sakė jai necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius.

Įtariamasis iš esmės nurodė tokias pačias konflikto aplinkybes, tačiau neigė tyčia aplaistęs žmoną alumi, nes šis iš skardinės išsiliejo po to, kai konflikto metu skardinė nukrito virtuvėje ant grindų. Taip pat įtariamasis neigė sakęs žmonai necenzūrinius žodžius ir tvirtino, kad nenorėjo sukelti žmonai fizinį skausmą, kad anksčiau smurto nenaudojo, kad konflikto metu vaikai buvo namuose ir jie konflikto nematė.

Įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas apie sutuoktinių konfliktą ikiteisminio tyrimo institucijoje buvo gautas dar 2015 m. gruodžio 10 d., tačiau teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nukentėjusiajai reikšmingi duomenys apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą iš esmės yra užfiksuoti tik pačios nukentėjusiosios pareiškime ir jos apklausų protokoluose. Medžiagoje iki šiol nėra specialisto išvados, kurioje būtų užfiksuotas koks nors nukentėjusiosios kūno sužalojimas ir nustatytas jo mastas, o iš medžiagoje esančio medicininių dokumentų išrašo matyti, kad praėjus apie 1 valandai po konflikto nukentėjusiajai gydymo įstaigoje buvo nustatyti odos paraudimai kairiajame ir dešiniajame dilbiuose be nubrozdinimų ir žaizdų. Kitų nukentėjusiosios sužalojimų nebuvo nustatyta. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į smurto, kurio naudojimu įtariamas S. R., pobūdį ir priežastis; įtariamojo asmenybę; aplinkybę, kad įtariamasis neteistas; tai, jog nukentėjusioji, su kuria įtariamasis gyvena santuokoje, yra nusiteikusi nutraukti santuoką ir dėl to vyksta jų tarpusavio konfliktai; kad medžiagoje nėra jokių duomenų apie ankstesnius nukentėjusiosios pranešimus teisėsaugos institucijoms dėl įtariamojo smurto; į tai, kad šįkart konfliktą galimai išprovokavo pati nukentėjusioji; į pačios nukentėjusiosios deklaruotą kreipimosi į teisėsaugos institucijas tikslą – apylinkės inspektoriaus apsilankymą namuose ir prevencinio pokalbio pravedimą su jos sutuoktiniu; į nukentėjusiosios darbo pobūdį ir vaikų interesus; į tai, kad į teismą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo buvo kreiptasi praėjus 10 dienų ir per šį laikotarpį agresyvaus, smurtinio ar kitokio netinkamo įtariamojo elgesio užfiksuota nebuvo ir kitas svarbias aplinkybes.

Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo tyrėja į žemesnįjį teismą dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių kreipėsi nesant tam pakankamo pagrindo ir įpareigojimai įtariamajam skundžiama nutartimi buvo paskirti nepagrįstai. Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones skundžiama nutartimi apylinkės teismas skyrė nepakankamai įsigilinęs ir neįvertinęs medžiagoje esančių duomenų visumos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 straipsnyje įtvirtintą procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo bei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, teisingumo, veiksmingumo, objektyvumo, efektyvumo ir kitus principus, todėl skundžiama nutartis negali būti palikta galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netenkinti ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2015 m. gruodžio 21 d. prašymo dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas