- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-184-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14189-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- L. B., K. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovams L. B., K. B. dėl neteisėtai ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo įrengto kondicionieriaus pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, daugiabučių namų savininkų bendrija „Forto mūras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. B. ir L. B. dėl neteisėtai ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo įrengto kondicionieriaus pašalinimo. Ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (kamino) įrengtą kondicionieriaus „NORDIS“ išorinį bloką su visomis jo dalimis ir ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. N. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė DNSB „Forto mūras“ 2022 m. birželio 1 d. vykusio pakartotinio susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, jog kondicionierių įrengimo ant namo stogo klausimas svarstytas ir nutarta leisti bendrijos nariams įsirengti kondicionierius ant namo stogo, tačiau tik įvykdžius kitus protokole nurodytus reikalavimus (pasirašius civilinės ir materialinės atsakomybės sutartį su bendrija DNSB „Forto mūras“, gavus bendrijos valdybos sutikimą, gavus būtinus leidimus tokio kondicionieriaus įrengimui ir kt.). Be to, pateikė ir bendrijos valdybos 2022 m. liepos 5 d. balsavimo protokolą su leidimu „K. B. įsirengti kondicionierių ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, pilnai tenkinant visus 2022 m. birželio 1 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus“ bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 8 d. raštą „Dėl kondicionieriaus įrengimo (duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad ieškovė savo iniciatyva taip pat kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris atlikęs kondicionieriaus įrengimo vietos patikrinimą, nenustatė pažeidimų, todėl atsakovų neįpareigojo pašalinti kokius nors statybos pažeidimus. Savavališkos statybos aktas atsakovams nebuvo surašytas, todėl teismas sprendė, kad teisė kreiptis į teismą, reikalaujant pašalinti savavališkos statybos padarinius, neatsirado.
5. Be to, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, t. y.: 1) bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017). Teismas, nustatęs, kad daugiabučiame name, kuriame gyvena šalys, yra įsteigta bendrija, padarė išvadą, kad bendro pobūdžio turto administravimas yra priskirtas jos kompetencijai ir tik bendrijos narių išrinktas pirmininkas gali nuspręsti imtis priemonių ginti bendrąją nuosavybę, nuo asmenų daromų teisės pažeidimų, taip pat ir kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama bendrijos narė, turi teisę kreiptis į bendrijos pirmininką ir pranešti apie padarytą bendrosios nuosavybės savininkų teisių pažeidimą. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nenustatyta teisė ieškovei kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
6.1. Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, nuspręsdamas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą dėl jos pažeidžiamų teisių. Ieškovė pateikė argumentus, kad atsakovų atliktiems darbams yra reikalingas statybos leidimas ir bendrijos visuotinio susirinkimo pritarimas. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, o bendrijoje nustatyta leidimo išdavimo tvarka tokiems darbams atlikti iš visuotinio bendrijos narių susirinkimo yra deleguota valdybai, kas yra neteisėta. Todėl, ieškovės įsitikinimu, inžinerinės sistemos ant namo stogo yra sumontuotos neturint statybos leidimo ir tinkamo bendrijos visuotinio susirinkimo pritarimo, todėl laikytinos savavališka statyba.
6.2. Ieškovė nekvestionuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos paskirties administruoti, įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrija neabejotinai turėtų teisę kreiptis su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Tačiau Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme niekur nenumatyta, kad įsteigus bendriją bendrasavininkai asmeniškai nebegali ginti savo pažeidžiamų teisių dėl savavališkos statybos ant bendrosios nuosavybės teise priklausančių daugiabučio namo konstrukcijų. Kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo yra numatyta tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Kondicionierius yra įrengtas šalia ieškovės miegamojo kambario lango ir jo karštuoju metu skleidžiamas triukšmas trukdo ieškovės ramybę ir poilsį, kondicionieriaus išorinis blokas ties ieškovės langais sudaro vizualinę taršą, todėl dėl galimai savavališkos statybos – kondicionieriaus išorinio bloko įrengimo ant stogo – yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Todėl ieškovė turi teisę šias įstatymų nustatytas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka.
6.3. Teismo pateikiamas aiškinimas dėl išimtinės bendrijos teisės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos ant bendrosios nuosavybės teisę priklausančių namo konstrukcijų sukurtų prielaidas bendrasavininkų teisių pažeidimams be galimybės nuo jų gintis, jeigu bendrijos valdymo organai netinkamai įgyvendintų jiems pavestas funkcijas, piktnaudžiautų savo įgaliojimais ar veiktų atskirų bendrijos narių interesais. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad jis nenagrinėtas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovams kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo (kamino) įrengtą kondicionieriaus „NORDIS“ išorinį bloką su visomis jo dalimis, kadangi yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina savavališkos statybos fakto, todėl ieškovei neatsirado teisė kreiptis į teismą, reikalaujant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, teismas, nustatęs, kad daugiabučiame name, kuriame gyvena šalys, yra įsteigta bendrija, padarė išvadą, kad tik bendrijos narių išrinktas pirmininkas gali nuspręsti imtis priemonių ginti bendrąją nuosavybę nuo asmenų daromų teisės pažeidimų, taip pat ir kreiptis į teismą. Teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės savarankiškai kreiptis į teismą (netinkamas ieškovas).
11. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nurodo, kad ji turi teisę asmeniškai ginti savo pažeistas teises teisme, o ne per bendriją. Be to, ieškovės įsitikinimu, inžinerinės sistemos ant namo stogo yra sumontuotos neturint statybos leidimo ir tinkamo bendrijos visuotinio susirinkimo pritarimo, todėl laikytinos savavališka statyba.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
13. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, susipažinęs kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais, konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pažeidimų, reglamentuojančių statybos darbus, nenustatyta, savavališkos statybos aktas atsakovams nebuvo surašytas, todėl padarė išvadą, kad ieškovei neatsirado teisė kreiptis į teismą, reikalaujant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
16. Ieškovė pareiškė ieškinį, suformulavo ieškinio dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais ieškinio reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu ieškovės ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti ieškovės suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę (interesą).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje nurodytos savavališkos statybos aplinkybės, jos buvimas ar nebuvimas, yra fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas tik ištyrus įrodymus, esančius byloje, o tai galima atlikti tik ieškinį priėmus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o ne pradinėje ieškinio priėmimo stadijoje. Todėl ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir teisme nenagrinėtinas, nėra pagrindo.
18. Kaip minėta nutarties 10 punkte, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes nustatė, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik bendrijos narių išrinktas pirmininkas gali imtis priemonių ginti bendrąją nuosavybę nuo asmenų daromų pažeidimų, taip pat ir kreiptis į teismą. Taigi, šiuo atveju kilo ir ieškovo tinkamumo klausimas.
19. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
21. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Taigi, galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis). Reikalavimo teisės neturėjimas gali būti pagrindas ieškinį atmesti jį išnagrinėjus iš esmės teismo posėdyje, priimant galutinį teismo procesinį sprendimą byloje (CPK 259–289 straipsniai).
Dėl bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.