- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- 1S-302-485/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06740-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- L. V.
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 15 d. Komisijos posėdžio dieną (2023 m. balandžio 20 d.), likusi neatlikta bausmės dalis buvo 9 mėnesiai 25 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laiką skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kas manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalstų.
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nuteistąjį L. V. charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nuteistasis jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Būtent Komisija tinkamai įvertino L. V. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu teismo nutartyje paminėtos ir dar kartą perrašytos aplinkybės buvo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.
5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistojo elgesyje stebimas ypatingai didelis pokytis – nuteistasis nuo 2019 m. įgijo vidurinį išsilavinimą (išsilaikė valstybinius lietuvių ir anglų kalbos egzaminus), 2021 m. papildomai išsilaikė valstybinį biologijos egzaminą, siekiu įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos sporto universitete pagal treniravimo sistemų programą, 2020 m. įgijo siuvėjo kvalifikaciją, nuo 2022 m. balandžio 4 d. pradėjo nepertraukiamai dirbti, 2022 m. liepos 21 d. įgijo suvirintojo specialybę, turi partnerę, kuri jam daro teigiamą įgytą ir ateityje su ja planuoja sukurti šeimą. 2023 m. gegužės 30 d. nuteistasis sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis yra įdarbintas pagalbinio darbininko pozicijoje. L. V. taip pat siekdamas įgyti teisę vairuoti, sudarė sutartį su vairavimo mokykla, o vairavimo mokymai prasideda 2023 m. birželio 5 d. Patvirtinus Komisijos nutarimą, nuteistasis taip pat nedelsiant teiktų paraišką dėl stojimo į aukštąją mokyklą Be to, patvirtinus nutarimą, nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, savo teigiamu elgesiu įgijo įkalinimo įstaigos pasitikėjimą – pirmą kartą Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. gruodžio mėn. įsakymu jam buvo leista laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. imtinai išvykti iš įkalinimo įstaigos. Vėliau šioje įstaigoje nuteistasis buvo išleidžiamas išvykti trumpalaikėms išvykoms po 3 dienas kas dvi savaites. Po perkėlimo bausmės atlikimą tęsti į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, nuteistajam nustatytos nuolatinės trumpalaikės išvykos kiekvieną savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio.
5.4. Skunde pažymima, kad teismas taip pat pernelyg sureikšmino aplinkybes susijusias su nuteistojo padarytais vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimais ir nepakankamai atsižvelgė į tai, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2020 m., o nuo 2018 m. sausio 19 d. nuteistasis buvo skatintas net 5 kartus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė priklausomybių prevencijos grupę. Be to, bausmės atlikimo metu nebuvo užfiksuota, kad L. V. vartojo alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu savo dalyvavimu tikslingose prevencinėse ir intervencinėse priemonėse suvaldė visas jam priskirtus kriminogeninius veiksnius, kas lėmė ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytį teigiama mažėjimo linkme, Todėl nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos negali sudaryti pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama ir užkirsti kelio lygtinio paleidimo instituto taikymui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Teismas susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei įvertinęs visą nuteistojo charakterizuojančią medžiagą, padarė išvadą, jog nuteistasis L. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
6.2. Atsiliepime teigiama, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžių L. V. pažangos veiksnių buvimo, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma suteiks galimybę pasiekti paskirtos bausmės tikslų, teisingumo principo ir visuomenės intereso gyventi saugioje aplinkoje ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
10. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis L. V. pripažįsta, jog iki įkalinimo neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, neslepia, kad iš dalies pragyvendavo ir iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, iš bylos duomenų ir ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistasis dalį lėšų gaudavo darydamas nusikaltimus. Nuteistasis už dabartinę nusikalstamą veiką turi priteistą civilinį ieškinį 8000,00 Eur sumai, kurio atlygino tik dalį. Nuteistasis L. V. pokalbio metu pripažįsta, kad praeityje įvykdė nusižengimus negalvodamas apie pasekmes. Taip pat kalba apie tai, jog nepasimokė iš ankstesnio patyrimo. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas bei impulsyvus elgesys.
11. L. V. nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios yra vidutinė, jam yra nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių du priskiriami statiniams veiksniams: teisės pažeidimai; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; ir du dinaminiai: lėšų tvarkymas ir pajamos; mąstymas ir elgesys. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek L. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nuteistajam, jį vertinant jau 4 kartą, vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat vis dar išlieka ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis net 10 kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 6 kartus buvo baustas drausmine tvarka, ir skatintas buvo tik 5 kartus. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai taip pat nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis teistumas L. V. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo 7 kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistajam anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde nurodoma, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios vertinant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvus elgesys, neapgalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Pažymėtina, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolo, vienas iš keturių balsavusių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
14. Apygardos teismas pažymi, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs virš 6 metų iš jam skirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.
15. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisijos išvada yra objektyvesnė, nei teismo, o teismas aplinkybes vertino tik formaliai ir šabloniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.
16. Apygardos teismas pažymi, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu yra privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Tai yra nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. V. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.