Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, nenustačius jos veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties;

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdama UAB „Erelio akis“, į. k. 124581383, darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., kadangi, esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su J. N. darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2012 m. lapkričio 14 d. leido dirbti taksi vairuotojui J. N., nes 2012 m. lapkričio 14 d., apie 19.20 val., sustabdžius taksi transporto priemonę patikrinimui adresu Rudnios kelias 2, Vilniuje, kurią vairavo J. N., buvo nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso UAB „Erelio akis“, o su J. N. nebuvo pasirašyta darbo sutartis.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą už J. N. nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek J. G., tiek J. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog J. N. į taksi įmonę UAB „Erelio akis“ atėjo darbintis 2012 m. lapkričio 14 d. Pasak J. G., darbo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kurioje nurodoma, kad J. N. pradėti dirbti turėjo nuo 2013 m. lapkričio 15 d. J. G. neneigė, kad duomenis apie naujai priimtą darbuotoją perdavė buhalterei tik 2013 m. lapkričio 15 d., kas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p. jau yra administracinis teisės pažeidimas, nes apie J. N. įdarbinimą „Sodrai“ buvo pranešta tik 2013 m. lapkričio 16 d.

Pažymima, jog tai, kad J. N. niekam nepranešęs pradėjo dirbti 2013 m. lapkričio 14 d. vakare parodo, jog įmonėje nėra tinkamos vadovės vidaus kontrolės.

Teigiama, kad pats J. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog automobilis priklauso jam, o UAB „Erelio akis“ yra tik šio automobilio nuomotojas, tačiau J. G. kaip įmonės vadovė privalėjo imtis visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią nelegaliam J. N. darbui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama J. G., parodė, kad 2012 m. lapkričio 14 d. J. N. atvažiavo į UAB „Erelio akis“ norėdamas įsidarbinti. Tą pačia dieną buvo surašyta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad J. N. dirbti pradės nuo 2013 m. lapkričio 15 d. Tačiau, kažkodėl pastarasis dirbti išvažiavo ankščiau, t.y. 2013 m. lapkričio 14 d., nors neturėjo teisės to daryti. Automobilio raktai buvo pas J. N., nes jis yra automobilio savininkas, tuo tarpu UAB „Erelio akis“ šį automobilį iš jo nuomoja. J. G. 2013 m. lapkričio 15 d. J. N. duomenis perdavė buhalterei, tačiau buvo padaryta klaida asmens kode, todėl kol buhalterė ištaisė šią klaidą, „Sodrai“ apie jo įdarbinimą buvo pranešta tik 2013 m. lapkričio 16 d.

J. N., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Jis paaiškino, kad į darbą taksi įmonėje UAB „Erelio akis“ jį priėmė J. G.. Su ja dėl darbo tarėsi ir darbo sutartis buvo pasirašyta 2012 m. lapkričio 14 d. Darbo sutartyje buvo sutarta, kad pastarasis pradės dirbti nuo 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau 2013 m. lapkričio 14 d. jis išvažiavo dirbti, pasėdėjo automobilyje, pažiūrėjo, kaip sekasi dirbti, nuvežė klientus nuo prekybos centro „Panorama“ iki oro uosto. Apie tai, kad eina dirbti 2013 m. lapkričio 14 d., jis niekam nepranešė. Nurodė, kad automobilis priklauso jam, o UAB „Erelio akis“ yra tik šio automobilio nuomotojas, skaitiklį, raciją ir plafoną turėjo jis pats. Analogiškas įvykio aplinkybes J. N. parodė ir 2013 m. sausio 9 d. surašytame paaiškinime.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tokius byloje apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, jog J. N., neatsižvelgdamas į darbo sutarties reikalavimus, 2013 m. lapkričio 14 d. išvažiavo dirbti savo iniciatyva. Tai J. N. padarė neturėdamas darbdavio, t. y. J. G. leidimo. Tokiu būdu byloje nenustatytas administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant veiką nurodytas veikos požymis, jog J. G. 2012 m. lapkričio 14 d. leido dirbti taksi vairuotojui J. N.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties J. N. veiksmų negalima laikyti pagrindu J. G. administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. kilti.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog įmonėje nėra tinkamos vadovės vidaus kontrolės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakomybei pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. kilti būtini objektyvieji šios veikos požymiai, apie ką buvo pasisakyta anksčiau.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Tuo tarpu visi neaiškumai, kurių nepavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. J. N. dirbo su UAB „Erelio akis“ direktorės žinia. Nepašalinus šių abejonių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tai traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamos J. G. naudai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jos veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.