Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija, nebuvo įrengtas atsarginis evakuacinis išėjimas, dėl to pareiškėjas jautėsi labai nesaugiai, patyrė didelį stresą, negalėjo ramiai miegoti, todėl nuolat jautė nuovargį. Nebuvo įrengtos drabužių džiovyklos, išskalbus drabužius, juos reikėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje pakabinus ant lovos, tai sukėlė labai didelius nepatogumus, diskomfortą. Dirbtinis dieninis apšvietimas neatitiko reikalavimų, todėl pareiškėjas negalėjo skaityti, negalėjo prasmigai leisti laisvalaikio, tai sukėlė didelį diskomfortą. Gyvenamųjų patalpų temperatūra bei santykinė oro drėgmė neatitiko higienos normų reikalavimų, ant sienų ir lubų buvo pelėsio ir grybelio. Gyvenamosios patalpos kai kuriuo dienos metu ir visą naktį būdavo užrakinamos, tačiau nebuvo įrengtos rūkymo vietos (rūkymo kambariai), todėl rūkantys asmenys rūkydavo kur pakliuvo, nebuvo nei vieno ženklo draudžiančio rūkyti, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, dėl to patyrė labai didelius nepatogumus. Sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta pakankamai pisuarų ir unitazų, todėl reikėdavo laukti eilėje, prausykloje taip pat buvo per mažai praustuvių, tai sukėlė didelius nepatogumus. Dušai vienas nuo kito nebuvo atitverti jokiomis pertvaromis, vanduo tekėjo tiesiai iš vamzdžių, nebuvo dušo galvučių. Dėl mažo dušų skaičiaus pareiškėjas negalėjo normaliai išsimaudyti, dėl to patyrė labai didelių fizinių bei dvasinių išgyvenimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Dušo patalpoje nebuvo veidrodžių bei lentynėlių susidėti higienos reikmenims, todėl higienos reikmenis reikėjo statyti ant grindų, kas sukėlė labai didelius nepatogumus ir diskomfortą. Patikrinimai visada vykdavo lauke, net ir esant nepalankioms oro sąlygoms (lyjant). Kiemelio, kuriame vykdavo patikrinimai, danga buvo labai prastos būklės, duobėta, vietomis neasfaltuota, nebetonuota, nebuvo įrengtas nutekamasis drenažas, todėl esant nepalankioms oro sąlygoms tekdavo stovėti vandenyje, peršlapdavo avalynė, sušaldavo kojos, pareiškėjas ne kartą dėl to buvo susirgęs, tai sukėlė labai didelius fizinius bei dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortą, didelius nepatogumus, stresą pažeminimą, pablogėjo savijauta, sutriko sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės.

Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaigos pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Bendrabučio tipo patalpose yra centralizuotas šildymas. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Įstaigos Pirmojo sektoriaus 6 būryje sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai ir 7 praustuvės. Įstaiga užtikrina tinkamą inventoriaus būklę nuteistųjų sanitariniuose mazguose. Esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Inventorius gadinamas nuolat, o jo remontas užtrunka kurį laiką, dėl to nėra galimybės suremontuoti visus gedimus vienu metu. Pravieniškių PN-AK įrengti veidrodžiai bei lentynėlės higienos priemonėms laikyti, tačiau nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Visi gedimai nebūna nuolatiniai. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimo kiemeliuose užtikrina tinkamą grindų būklę. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Bendrabučio tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema.

Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK l-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu, į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, neigiamų išgyvenimų, dvasinio diskomforto, nepatogumų, pažeminimo, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, bendravimo galimybių sumažėjimo ar kitu psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 17 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose apšvietimas, santykinė oro drėgmė ir temperatūra neatitiko reikalavimų, patalpose buvo pelėsis ir grybelis, elektros instaliacija buvo netinkama.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punktą nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-47115 (toliau – Raštas), iš kurio matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai, pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundą atliko valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ir prausykloje buvo ant lubų buvo rastas pelėsis. Minėtame Rašte taip pat nurodyta, kad Gyvenamosios patalpos turi būti valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (b .l. 49) ir pagal patvirtintą bei iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį. Ši patalpų valymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir valymą turi atlikti visi toje patalpoje esantys nuteistieji. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti patalpas, nevykdė savo pareigų (b. l. 13). Atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų laikymosi, kadangi gyvenamųjų patalpų tvarkymas (įskaitant ir pelėsio nuvalymą) yra patalpoje gyvenančių nuteistųjų pareiga.

2018 m. spalio 24 d. atliktos valstybinės operatyviosios kontrolės metu taip pat nustatyta, kad virtuvėlėje yra netvarkingos elektros rozetės, o prausykloje techniškai netvarkingas šildytuvas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė buvo 66 lx, oro temperatūra buvo 18,5/18,7 oC, santykinė oro drėgmė buvo 47,6/49,5 procentų (b. l. 13). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos elektros instaliacijos ir netinkamos apšvietos laiko pagrįstais. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros, drėgmės patalpose, pelėsio buvimo atmestini.

Pareiškėjo teigimu, nebuvo įrengtos patalpos rūkymui, nebuvo ženklų, draudžiančių rūkyti, todėl teko kvėpuoti dūmais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Atsakovo atstovas 2019 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. 77-498 nurodo, jog lokalinių sektorių kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos (b. l. 30–32). Tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Rašto matyti, jog 2018 m. spalio 24 d. pagal pareiškėjo skundą atliktos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, jog koridoriaus gale nuteistieji yra įsirengę rūkymui vietą, kuri nėra izoliuota nuo bendrojo naudojimo patalpų (koridoriaus), todėl yra tikimybė dūmams patekti ir į gyvenamąsias patalpas (b. l. 12–13).

Pareiškėjas teigia, kad gyvenamojoje patalpoje buvo pelių ir tarakonų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 51–54). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš į bylą pateikto 2018 m. birželio 18 d. atliktų darbų akto matyti, kad kenkėjų kontrolės naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK yra atliekami. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentai dėl patalpoje buvusių parazitų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tvirtino, kad 6 būryje nebuvo priešgaisrinės signalizacijos bei avarinio išėjimo, dėl to jautėsi nesaugiai, patyrė stresą, negalėjo ramiai miegoti.

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje (b. l. 30–32).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo įrengtos drabužių džiovyklos, išskalbus drabužius, juos reikėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje pakabinus ant lovos. Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 2 d. pažymoje Nr. 77-498 nurodė, jog įstaigos pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme (b. l. 30–32). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. 7-2780 atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 24 d. skundą ir nurodė, jog skalbinių džiovyklės 6 būriui bus išduotos kitą savaitę. Taip pat nurodyta, jog nuteistieji turi jas saugoti ir tausoti (b. l. 8). Tačiau minėtas raštas nepaneigia atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK pirmame sektoriuje buvo galimybė džiovintis rūbus specialiai tam skirtoje patalpoje, taip pat ir būrio kieme, be to, Pravieniškių PN-AK raštas patvirtina, jog įstaigos administracija, siekdama pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, atsižvelgia į nuteistųjų reiškiamus skundus bei pageidavimus, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjo teigimu sanitariniuose mazguose nebuvo įrengta pakankamai pisuarų ir unitazų, prausykloje buvo per mažai praustuvių, todėl reikėjo laukti eilėse. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Iš atsakovo pateiktos 2019 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 41-3979 (b. l. 33) matyti, kad 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 7 klozetai ir 7 praustuvės, 6 būryje buvo 72 nuteistieji. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas sanitarinių įrenginių (unitazų ir praustuvių) reikiamas skaičius.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dušai vienas nuo kito nebuvo atitverti jokiomis pertvaromis, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie pertvarų duše buvimą, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos ypač prastos pareiškėjo kalinimo sąlygos, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl to, kad buvo per mažai dušų, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai išsimaudyti, nebuvo dušo galvučių – vanduo tekėjo tiesiai iš vamzdžių. Šie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais, todėl atmestini, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, jog nebuvo dušo galvučių, be to, pareiškėjo teiginys, jog jis negalėjo „normaliai“ nusimaudyti“ nekonkretus, pagrįstas pareiškėjo subjektyvia nuomone, pareiškėjas neteigia, jog jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, kaip numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas (laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.