- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-04
- Bylos Nr.
- N-261-1356-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarimo R. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus vyr. patrulis 2008 m. kovo 19 d. R. J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. kovo 19 d. 10 val. 30 min. Klaipėdoje, Liepojos – P.Lideikio g., vairuodamas automobilį VW Polo, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė eismo juostos ženklinimo ribų, išvažiavo į šalia esančią eismo juostą ir susidūrė su ja važiuojančiu automobiliu ir apgadino dvi transporto priemonės. Savo veiksmais R. J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punktų reikalavimus.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu R. J. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt. dydžio bauda.
II.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. V. su nutarimu nesutiko. Kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Paaiškino, kad nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė, byloje netinkamai nustatytos faktinės eismo įvykio aplinkybės, jos netinkamai kvalifikuotos ir netinkamai taikytos ATPK nuostatos. Nurodė, kad 2008 m. kovo 19 d. 10 val. 30 min. vairuodamas automobilį VW Polo važiavo Liepojos gatve pirma juosta tiesiai link Liepojos g. – P.Lideikio g – H.Manto g. – Šiaurės pr. iki kelio ženklo, nurodančio eismo kryptis sankryžoje, už jo tęsė judėjimą link sankryžos pagal ženkle nurodytą kryptį, t. y. trečia juosta, kai iš karto už ženklo dideliu greičiu ta pačia kryptimi antra juosta atlėkęs automobilis Crysler padarė manevrą į dešinę ir trenkėsi į R. J. V. vairuojamo VW Polo kairio šono priekines dureles. Automobiliai susidūrė jau už kelio ženklo ir už ženklinimo ribos, kai R. J. V. vairuojamas automobilis buvo pilnai įvažiavęs į trečią juostą, todėl automobilis Crysler, atlikdamas manevrą į dešinę, privalėjo praleisti kliūtį iš dešinės (b.l. 4-5).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. V. atstovas paaiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio Crysler vairuotojas nesilaikė eismo taisyklių, reikalaujančių, kad persirikiuojant į kitą eismo juostą reikia praleisti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir jeigu nereglamentuota ženklais, tai bet kuriuo atveju reikia laikytis dešinės rankos taisyklės. Mano, kad R. J. V. buvo neteisingai nubaustas, nes eismo įvykis įvyko už kelio ženklo, nustatančio juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta, R. J. V. buvo persirikiavęs į trečia kelio juostą, jis važiavo tiesiai, nemanevruodamas, o automobilio Crysler vairuotojas, pastebėjęs, kad jo kelio juosta už ženklo suka į kairę, o jis norėjo važiuoti tiesiai, metėsi į dešinę kelio juostą, taip atsitrenkdamas į R. J. V. automobilį ir jį apgadindamas.
Atsiliepimas
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad šioje byloje surinkti įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kuriais remdamasis pareigūnas, įstatymo tvarka nustatė, kad R. J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą ir yra kaltas dėl jo padarymo ( b.l. 17 ).
Institucijos atstovas paaiškino, kad visos aplinkybės nebuvo tirtos, nes R. J. V. su pažeidimu sutiko, pasirašė protokole, todėl buvo pakankamai duomenų patraukti administracinėn atsakomybėn R. J. V..
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. nutarimu R. J. V. skundą patenkino – Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. E 768905 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. J. V. atžvilgiu nutraukė.
Teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 2591 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad R. J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, kad jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Teismas pažymėjo, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra.
Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 19 d. 10 val. 30 min. Liepojos g. – P.Lideikio g., Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas, VW Polo automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs R. J. V.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pažeidimo padarymo faktą motyvuodamas tuo, kad jis su pirminiais duomenimis, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą sutiko, nes policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, įtikino, kad jis esąs kaltas. Kitą dieną po įvykio supratęs, kad jis apkaltintas nepagrįstai, nuvyko į policiją ir paaiškino kokia buvo situacija, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nieko jie pakeisti negali, nes su protokolu sutiko, todėl įvykio netyrė. Iš eismo įvykio protokolo Nr. E 768905 matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Teismas nurodė, kad transporto priemonių sugadinimų žymėjimo pavyzdyje padarytos atžymos, kad R. J. V. vairuojamo automobilio VW Polo padaryti apgadinimai dešinėje automobilio pusėje, o automobilio Chrysler, kurį vairavo J. B. apgadinimai padaryti kairėje automobilio pusėje, todėl tikėtina, kad automobilio Chrysler vairuotojas persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nepraleido iš dešinės tiesiai važiuojančio automobilio VW Plolo (b.l.12-14, 7-8 ). Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn skunde nurodytų motyvų ir jo atstovo teisme nurodytų argumentų institucijos atstovas nepaneigė, nes kaip pripažino, įvykio netyrė, o R. J. V. patraukė administracinėn atsakomybėn tik dėl to, kad jis sutiko su protokole nurodytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad Institucija, priėmusi nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, nepateikė pakankamai įrodymų ar kitų dokumentų, įrodančių, kad R. J. V. kaltas dėl eismo įvykio ir jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes įvykio netyrė, eismo įvykio liudininkų neapklausė, eismo įvykio dalyvių paaiškinimų taip pat nėra, eismo įvykio vietos schema, kaip paaiškino asmens patraukto administracinėn atsakomybėn atstovas, neatitinka faktinių aplinkybių.
Teismas padarė išvadą, kad surinkti byloje faktiniai duomenys neįrodo, jog R. J. V. būtų kaltas dėl 2008 m. kovo 19 d. įvykusio eismo įvykio. Nustatyta, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn R. J. V. kaltė grindžiama neišsamiai surinkta ir įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje medžiaga, kurios nepakanka kategoriškai išvadai, jog būtent jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti, kitų papildomų įrodymų byloje surinkti neįmanoma. Asmens kaltė prielaidomis, paties pažeidėjo sutikimu ar prisipažinimu negali būti grindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog R. J. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.
R. J. V. eismo įvykio vietoje su padarytu pažeidimu sutiko, todėl buvo surašytas tik eismo įvykio protokolas, po kuriuo abu vairuotojai pasirašė.
Jei eismo įvykio kaltininkas pripažįsta, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, eismo įvykio įforminimo procedūra yra supaprastinta.
Eismo įvykio įforminimas, kai vairuotojas sutinka pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vėliau užkerta kelią išsamiam eismo įvykio tyrimui, nes neįmanoma tiksliai atkurti eismo įvykio vietos.
Įvykio schema atitinka faktines aplinkybes, tai patvirtina ir R. J. V. padarytos fotolentelės. Transporto priemonių sugadinimų žymėjimų pavyzdyje padarytos atžymos atitinka automobilių apgadinimus, t. y. automobilio VW Polo apgadinimai padaryti kairėje pusėje, o Chrysler automobilio dešinėje.
R. J. V. privalėjo atižvelgti į visas aplinkybes, norėdamas išvengti eismo įvykio, bet to nepadarė.
ATPK 20 straipsnyje pabrėžiama, kad administracinė nuobauda tai atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 6 d. nutarimu R. J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje padarė išvadą, kad surinkti byloje faktiniai duomenys neįrodo, jog R. J. V. būtų kaltas dėl 2008 m. kovo 19 d. įvykusio eismo įvykio ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o 285 straipsnyje – organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 256 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pareigūnai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą.
Taigi, faktines administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes privalo nustatyti ir teismas, nagrinėjantis pažeidimo bylą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. V. kaltė grindžiama neišsamiai surinkta ir įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje medžiaga, kurios nepakanka kategoriškai išvadai, jog būtent jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje eismo įvykiui kilti, kitų papildomų įrodymų byloje surinkti neįmanoma.
Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Patikrinusi administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neišnaudotos visos įrodymų galimybės. Tik išnaudojus visas įrodymų galimybes, bus galima daryti išvadą, ar R. J. V. kaltas dėl eismo įvykio.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 273 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Šiame straipsnyje nustatytos ir nukentėjusiojo teisės: susipažinti su bylos medžiaga, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba, apskųsti nutarimą. Jei nukentėjusiajam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės, jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Pagal ATPK 256 straipsnį nukentėjusiojo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonės, kuriomis remiantis įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodomas administracinio teisės pažeidimo padarymas. Eismo įvykio protokolas (b.l. 13) patvirtina, kad 2008 m. kovo 19 d. eismo įvykio, dėl kurio padarymo R. J. V. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo apgadintas J. B. priklausantis automobilis Chrysler Pacifica, v/n (duomenys neskelbtini) Todėl nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju.
Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl transporto priemonių apgadinimų mechanizmo, galėjo skirti ekspertizę.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad R. J. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeisimo sudėties.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, todėl priimtas nutarimas vertinamas kaip neteisėtas ir tai yra pagrindas jį panaikinti. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, bylą grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.