- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-281-1020/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00666-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.8Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas (BPK 127 str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2
2025 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. J. ir R. M. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 19 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį:
1.1. pagal 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį jis kaltinamas tuo, kad veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su R. K. (R. K.), nepateikdamas muitinės kontrolei neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis, turėdamas tikslą į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos, įgytų iš tyrimo metu nenustatyto asmens, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. bendraudamas tiesiogiai bei mobiliojo ryšio telefonu su R. K., nurodė jam nurodytoje vietoje Lenkijos Respublikoje neteisėtai paimti labai didelį kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų narkotinių medžiagų ir neteisėtai jas atgabenti į Lietuvos Respubliką. A. B. perdavė R. K. automobilį Mercedes Benz ir R. K., veikdamas pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. lapkričio 21 d. šiuo automobiliu nuvykęs į Lenkijos Respubliką ir apie 15.39 val. Lenkijos Respublikoje nurodytoje vietoje paėmęs A. B. nurodytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos, bei jas paslėpęs automobilyje Mercedes Benz, šiuo automobiliu neteisėtai jas gabeno bei nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo tą pačią dieną neteisėtai pergabenęs šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 21 d. 16.00 val., (duomenys neskelbtini), apie 500 m nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, R. K. vairuojamą automobilį sustabdžius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams bei 2024 m. lapkričio 21 d. 16.35 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams atlikus jame kratą, automobilio bagažinėje ir salone buvo rastas ir paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos;
1.2. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2025 m. vasario 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įvairiose namo ir garažo stoginės vietose laikė narkotines medžiagas – bendrai 56,807 g kanapių (antžeminių dalių), 8,7543 g kanapių dervos bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0208 g grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose), kurias 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai;
1.3. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro ‚,LUGER“ (9x19 mm) šovinį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, iki 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val., kol kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 19 d. 16.10 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 19 d. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 19 d., nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
II. Skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Kaltinamojo A. B. gynėjai advokatai R. J. ir R. M. skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgdama į tai, kad abiejų gynėjų skundai savo motyvais iš esmės yra tapatūs ir siekdama išvengti bereikalingų pasikartojimų nutartyje, abiejų kaltinamojo gynėjų skundų motyvus teisėjų kolegija aptars bendrai.
3.1. Skunduose analizuojant nacionalinę ir tarptautinę teismų praktiką nurodoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsus suėmimą, anot gynėjų, buvo pažeistas proporcingumo principas ir kiti imperatyvūs kardomosios priemonės taikymo reikalavimai. Suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami. Tęsiant suėmimo taikymo terminą, privalu išsamiai įvertinti tiek taikomo suėmimo trukmės pagrįstumą, tiek kruopščiai patikrinti ne tik duomenis, pagrindžiančius asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkrečius faktus, įrodančius būtinybę konkretų asmenį laikyti suimtą. Jeigu tokių faktinių duomenų nesurenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suimtą, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę, saugumą, būti paleistam proceso metu. Aptariant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– EŽTT) praktiką šiuo klausimu skunduose nurodoma, kad EŽTT yra nustatęs besitęsiančio suėmimo pagrindimui būtinus reikalavimus: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Gynėjų vertinimu, šių reikalavimų apygardos teismas nesilaikė.
3.2. Pratęsdamas kaltinamajam A. B. taikomą suėmimą, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas po kitų kaltinamųjų, taip pat ir R. K., sulaikymo buvo pradėtas 2024 m. spalio 7 d., tačiau A. B. buvo sulaikytas tik 2025 m. vasario 19 d. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. bandė susisiekti su laisvėje buvusiu A. B. ir jį paveikti, tačiau net ir po to A. B. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad jis ketino bėgti iš Lietuvos Respublikos ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Tiek jis, tiek jo šeima ir toliau gyveno Lietuvoje, niekur nesislapstė ir užsiėmė jiems įprasta veikla, o į (duomenys neskelbtini) kaltinamasis vykdavo tik asmeniniais tikslais, užsiimant mėgstama kūrybine veikla ir tik tuo metu, kai jokie procesiniai suvaržymai jam taikomi nebuvo. Šiuo metu su (duomenys neskelbtini) kaltinamasis jokių ryšių nepalaiko, o priešingos išvados darymas vien tik dėl jo pilietybės prieštarauja pamatiniams žmogaus teisių apsaugos principams, diskriminuoja kaltinamąjį dėl jo pilietybės.
3.3. Nors apygardos teismas sprendė, kad kaltinamojo A. B. su Lietuvos Respublika nesieja jokie tvirti ekonominiai ir socialiniai ryšiai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis su sutuoktine, dviem nepilnamečiais vaikais ir abiem savo tėvais – V. B. ir M. B., Lietuvos Respublikoje gyvena jau apie šešerius metus. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, jo vaikai jau keletą metų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, čia kuriama vaikų socialinė aplinka. Tokiu atveju tiek kaltinamojo, tiek jo šeimos narių pilietybė negali turėti esminės reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą. Kaltinamasis kartu su savo tėvais Lietuvoje vykdo komercinę veiklą, dirba savo sesers A. B. įkurtoje kaimo turizmo sodyboje ir dėl šios veiklos iš savo sesers gauna pinigines lėšas, būtinas jo ir jo šeimos gyvenimui Lietuvoje. Be to, išėjęs į laisvę jis turėtų galimybę įsidabinti UAB „J.“ transporto vadybininku bei UAB „C.“ biuro vadybininku. Tokiu būdu, skundžiamos nutarties motyvai, kad kaltinamasis neturi pajamų, yra deklaratyvūs. Juo labiau, jog byloje atliktas turto tyrimas nenustatė, kad kaltinamojo sesers turtas ar turimos piniginės lėšos yra gautos iš neteisėtos veiklos, todėl galimybė, jog būtent ji finansiškai padeda kaltinamajam ir jo šeimai, nepaneigta. Taigi matyti, kad kaltinamasis ir jo šeima per beveik šešerių metų gyvenimo Lietuvos Respublikoje laiką sugebėjo įsitvirtinti šioje valstybėje, įkurti verslus, gauti legalias pajamas, tokiu būdu, kurdami stiprius ekonominius bei socialinius ryšius Lietuvoje. Esant šiems duomenims, vien tai, jog kaltinamasis su šeima Lietuvos Respublikoje neturi registruotino turto, savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
3.4. Nesutinkant su skundžiamos nutarties išvadomis skunduose taip pat nurodoma, kad praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jokie kiti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra ir niekada nebuvo pradėti, jis nėra kriminogeninė asmenybė. Tuo tarpu apygardos teismo motyvai, jog A. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas, nėra pakankami konstatuoti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tik tinkamas ir pakankamas teismo sprendimų motyvavimas yra būtina sąlyga užtikrinti teisingą baudžiamąjį procesą, todėl negali būti toleruojamos tokios situacijos, kai teismas nepateikia aiškių, motyvų dėl sprendžiamų klausimų, susijusių su asmens pagrindinių teisių suvaržymu.
3.5. Skunduose taip pat pažymima, kad apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam kitas kardomąsias priemones ir formaliai pratęsė ir taip neproporcingai ilgą laiką taikomo suėmimo terminą. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Už A. B. sumokėta užstato suma, siekianti 80 000 Eur, yra didelė, todėl pakankama užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą tolesniame baudžiamajame procese bei naujų nusikalstamų veikų padarymo galimybės užkardymą. Įmokėtos užstato sumos netekimo galimybė paprastai kaltinamąjį motyvuoja stipriau nei kitos kardomosios priemonės, kurių sąlygų pažeidimo pasekmės nėra tokios akivaizdžios ir konkretizuotos. Be to, kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri sėkmingai taikoma teismų analogiškose bylose.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. J. ir R. M. skundai atmetami.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. B. gynėjų skundų argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Kauno apygardos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu apygardos teismo nutartis nėra ginčijama, o duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija neabejoja (tokie duomenys: paties kaltinamojo A. B. parodymai (pripažįsta kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jų platinti), 2024 m. lapkričio 21 d. automobilio kratos protokolas, 2024 m. gruodžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3260(24), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kitų objektų apžiūros, kratos protokolai (tarp jų yra ir duomenys apie kaltinamojo bendravimą su kitu bendrininku dėl galimai paimtų narkotinių medžiagų) ir kt.). Vertindamas baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakankamumą, apygardos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir šiuos duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek jie susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
7. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
8. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje). Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjai, šio suėmimo taikymo pagrindo konstatavimui nėra privaloma nustatyti faktus, patvirtinančius kaltinamojo polinkį bėgti (slėptis) ar praeityje buvusius jo bandymus vengti dalyvavimo baudžiamajame procese. Pagal EŽTT jurisprudenciją, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz. EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją Nr. 2).
9. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, apygardos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino visumą reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai sprendė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. B. gali pasislėpti nuo teismo ir vengti baudžiamojo proceso. Sutinkant su tokiomis apygardos teismo išvadomis ir jų kontekste vertinant galimą kaltinamojo A. B. pasislėpimo riziką, pirmiausia paminėtina, kad jis yra kaltinamas padaręs ne tik vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, bet ir dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurias įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ar nuo 10 (dešimties) iki 18 (aštuoniolikos) metų (BK 260¹ straipsnio 5 dalis) laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamojo gynėjų skunduose teisingai nurodoma, kad vien tik asmeniui gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis), tačiau galimas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali turėti didesnę įtaką asmens slapstymuisi, todėl spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo pagrindo buvimo, kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą apygardos teismas pagrįstai įvertino kartu su jo socialiniais ir ekonominiais ryšiais Lietuvos Respublikoje bei jo gimtojoje (duomenys neskelbtini), taip pat kaltinamojo asmenybe, atsižvelgdamas į tai, kiek jo turimi ryšiai yra svarbūs ir gali atgrasyti nuo galimo slapstymosi arba atvirkščiai.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su savo sutuoktine ir vaikais, be kita ko, Lietuvos Respublikoje lankančiais ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje gyvena ir kiti kaltinamojo šeimos nariai – mama, tėtis ir sesuo. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjų teiginiais, kad tokios aplinkybės iš tiesų patvirtina pakankamai tamprius kaltinamojo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje.
11. Vis dėlto, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis turi ir ne mažiau svarbius ryšius su (duomenys neskelbtini). Visų pirma, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir, priešingai nei teigia gynėjai, šio fakto konstatavimas niekaip nediskriminuoja kaltinamojo, o tik parodo jo ryšį su užsienio valstybe, be kita ko, su tokia, iš kurios, kaltinamojo pasislėpimo atveju, jis nebus išduotas. Lietuvos Respublikoje kaltinamasis su sutuoktine gyvena nuo 2021 metų: leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje kaltinamajam išduotas nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. gegužės 4 d., o jo sutuoktinei – nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 24 d. Nepaisant kaltinamajam išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ryšių su (duomenys neskelbtini) iki jo sulaikymo jis nebuvo nutraukęs. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje asmeniniais tikslais jis nuolat vykdavo tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) sritį, kur, jo teigimu, dėl savo muzikos albumo įrašymo bendradarbiavo su muzikos prodiuseriu, o 2025 m. birželio 4 d. teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo klausimą jis nurodė, kad žinodamas, jog daro nusikaltimą, jis nebūtų grįžęs į Lietuvą. Dar daugiau, kaip matyti iš A. B., kaip įtariamojo, apklausos protokolo, į (duomenys neskelbtini) sritį jis yra vykęs pėsčiomis, ir po to skridęs į (duomenys neskelbtini). Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, prokurorės teigimu, jo išvykimai niekaip neatsispindėjo Lietuvos Respublikos duomenų bazėse apie Lietuvos valstybės sienos kirtimus. Tokie kaltinamojo veiksmai, kuriais, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės buvo siekiama nuslėpti savo vykimus į (duomenys neskelbtini), ir nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjų teiginiais apie silpnus A. B. ryšius su (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš visų šių domenų matyti, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) išlikę pakankamai glaudūs, kad jais kaltinamasis galėtų pasinaudoti siekdamas išvengti Lietuvos Respublikoje jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Juo labiau, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) yra praktiškai neįmanomas, todėl kaltinamajam išvykus į šią valstybę, taptų neįmanomas ir tolesnis jo baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis galimai padarydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pagal aiškiai ir bet kuriam žmogui suprantamą jų pavojingumo pobūdį, suprato, kad darydamas nusikalstamą veiką jis gali netekti ryšių su šeima, tačiau, nepaisant to, galimai veikė nusikalstamai ir labai pavojingai. Tokiu būdu, atsižvelgiant ir į rizikingą paties kaltinamojo elgesį bei iki pat sulaikymo jo buvusius glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini), vien tik faktas, kad dėl kaltinamajam taikomo suėmimo kenčia jo vaikų emocinė gerovė, nėra pakankamas galimo kaltinamojo pabėgimo rizikos užkardymui. Juo labiau, kai tiek kaltinamasis, tiek jo šeimos nariai dėl glaudžių santykių su (duomenys neskelbtini) turi realią galimybę išvykti į šią valstybę.
13. Vertinant kaltinamojo A. B. galimybes pasislėpti aktualu ir tai, kad apžiūrėjus A. B. mobiliojo ryšio telefoną „HMD Global Oy Nokia 3310“, jame buvo rastas galimam jo bendrininkui R. K. parašytas SMS pranešimas „Aš negaliu tau prisiskambinti, dviem savaitėms išskridau į Ispaniją, pinigus teisininkui palikau tavo žmonai 1500, ko tu nori, kad aš dar padaryčiau?“. Įvertinus tokius kaltinamojo teiginius, taip pat ir duomenis apie jam inkriminuojamą narkotinių medžiagų gabenimą iš Lenkijos Respublikos, galima spręsti, kad A. B. gali turėti ryšių ir kitose užsienio valstybėse.
14. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant dėl kaltinamojo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, ne mažiau svarbu ir tai, kad byloje jau buvo užfiksuotas kaltinamojo bandymas išvengti sulaikymo. Kaip matyti iš 2025 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų, A. B. sulaikymo metu jis bandė pasišalinti savo vairuojamu automobiliu, t. y. grįžęs į savo gyvenamąją vietą ir pamatęs joje pareigūnus apsisuko ir didesniu greičiu bandė pasišalinti, dėl ko sulaikymo metu buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Tai paneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kad A. B. jokių veiksmų, siekdamas pabėgti ar pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų, neatliko.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų faktinių aplinkybių visumą, o taip pat ir duomenis apie bylos nagrinėjimą trukdančias priežastis bei kaltinamojo elgesį pirmosios instancijos teisme, nerodantį jokio suinteresuotumo spartesniu bylos išnagrinėjimu (reiškiami prašymai atidėti posėdį, nenagrinėti bylos, taip pat ir dėl ligos, nors medikams siūlant vaistus, jų atsisakoma ir pan.), konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir tai sudarytų prielaidas ne tik kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir sutrukdytų teismui jau perduotos baudžiamosios bylos nagrinėjimą kitų kaltinamųjų atžvilgiu.
16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas skundžiama nutartimi taip pat nustatytas pagrįstai. Šio suėmimo taikymo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kuris kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą ir jo asmenybę, jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas, įtarimų ar kaltinimų pobūdis ir skaičius, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
17. Labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. B., be kita ko, susijęs su narkotinių medžiagų kontrabanda iš Lenkijos Respublikos, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, teisėjų kolegija neįžvelgia. Be to, iš A. B. pareikšto kaltinimo turinio ir jo galimai padarytų itin pavojingų nusikaltimų pobūdžio matyti, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo iš anksto planuojamos, kaltinamojo vaidmuo jose galimai nebuvo antraeilis – pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis, būtent kaltinamasis A. B. galimai organizavo draudžiamų medžiagų – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,589 g kanapių dervos įsigijimą ir gabenimą į Lietuvos Respubliką (galimai nurodė savo bendrininkui iš kur reikia paimti narkotines medžiagas bei perdavė jam gabenimui būtiną transporto priemonę). Tokios faktinės aplinkybės patvirtina galimą kaltinamojo pajamų gavimą ir iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apygardos teismas.
18. Nesutinkant su tokia skundžiamos nutarties išvada skunduose nurodoma, kad A. B. Lietuvos Respublikoje vykdo komercines veiklas – kaimo turizmo veiklą ir iš to gauna pajamas, būtinas jo pragyvenimui, kurias, be kita ko, neoficialiai moka kaltinamojo sesuo. Apie tai teismo posėdžiuose, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, ne kartą yra pasisakęs ir pats kaltinamasis. Kaip matyti iš Sodros duomenų, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo, duomenų apie jo gaunamas oficialias pajamas, taip pat nėra. Nors bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokymo centrą bei įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla, žuvininkyste ir/ar miškininkyste, o nuo 2022 m. balandžio 20 d. jis buvo užregistruotas ūkininko partneriu, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 4 d. jokių mokesčių jis nemokėjo, mokesčių deklaracijų už 2023 metus neteikė, o 2024 m. kovo 31 d. buvo pradėtas ūkio išregistravimas. Esant tokiems duomenims, vien tai, kad kaltinamojo šeimos nariai Lietuvos Respublikoje vykdo nemažas pajamas generuojančias veiklas, mokėjo ženklias sumas už kaltinamojo gyvenamosios vietos nuomą ar jo vaikų mokslą, niekaip nepatvirtina kaltinamojo darbo santykių ar jo gaunamų pajamų, todėl kaltinamojo gynėjų skundų motyvai, kiek jie susiję su kaltinamojo artimųjų turtu ir jų pajamomis, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo, teismo išvadų nekeičia.
19. Paminėtų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors praeityje jis teistas nebuvo, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už pakankamai šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą – vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės. Svarbu ir tai, kad net ir neturėdamas tokios teisės ir būdamas baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą be jos, kaltinamasis įsigijo net kelias transporto priemones savo vardu. Be to, kratos jo gyvenamojoje vietoje atlikimo metu buvo rastos narkotinės medžiagos ir kaltinamasis neneigė jas turėjęs savo asmeniniam vartojimui. Visa tai rodo itin abejingą kaltinamojo požiūrį į Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reguliavimą ir nepaklusimą Lietuvos Respublikoje nustatytoms elgesio taisyklėms. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, vertinant ir nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes bei duomenis apie galimą kaltinamojo vaidmenį disponuojant draudžiamomis medžiagomis, leidžia pagrįstai spręsti ne tik apie jo polinkį daryti teisės pažeidimus, bet ir apie naujų nusikaltimų riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas), todėl vien tai, kad asmuo galėtų įsidarbinti išėjęs į laisvę, apygardos teismo išvadų, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nekeičia ir nesudaro pagrindo kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės švelninimui.
20. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti A. B. taikant intensyvią priežiūrą bei užstatą (80 000 Eur). Atsisakydamas taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, Kauno apygardos teismas įvertino A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jo galimus ryšius užsienyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio klausimo kontekste ypatingą reikšmę turi šiame sprendime jau aptarti duomenys apie galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką. Šios rizikos kontekste, esant kaltinamojo galimybei išvykti į (duomenys neskelbtini), švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas bent jau šioje proceso stadijoje nebūtų pakankamas ir neatitiktų baudžiamojo proceso tikslų. Tokią teismo poziciją atskleidžia ir kaltinamojo gynėjo R. M. skundo 3 pastraipoje minima teismų praktika, kurioje teigiama, kad parenkant kardomąją priemonę „<...> žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamąjį procesą“. Kaip jau minėta šios nutarties 15 pastraipoje, kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo metu rodo jo siekį trukdyti procesą, o tokioje situacijoje švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, paprastai grindžiamas ir tam būtinu pasitikėjimu, kad kaltinamasis laikysis skiriamų įpareigojimų, nebūtų pakankamas.
21. Kaltinamojo A. B. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei 9 (devynis) mėnesius ir tokia trukmė baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant pagrįstoms suėmimo taikymo sąlygoms bei pagrindams ir nustačius pakankamai rimtą tiek paties kaltinamojo, tiek ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą. Tokią kardomosios priemonės taikymo trukmę lemia ir bylos nagrinėjimo eiga, kurią, kiek matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei teismo posėdžių protokolų, iš esmės stabdo ne teismo ar kaltinimo, o kitų proceso dalyvių elgesys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas jau aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. B. laisvės suvaržymas yra pateisinamas, būtinas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimų.
22. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija, bent jau šioje proceso stadijoje, įžvelgia pagrindą tęsti kaltinamajam taikomo suėmimo terminą ir taip užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei viešąjį interesą – apsaugoti visuomenę nuo galimų pavojingų nusikalstamų veikų bei įvykdyti teisingumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. J. ir R. M. skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.