Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., spręsdama pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimo suinteresuotiems asmenims R. V., V. V. dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. V., V. V. dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju turi pareigą ex officio patikrinti, ar pareiškimas yra teismingas teismui, kuriam jis pateiktas (CPK 137 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 462 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str.). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai fizinio asmens pagrindine gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai (CK 2.16 str. 2 d.)). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, kt. (CK 2.17 str. 1 d.). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, R. V., gyvenamoji vieta nuo 2014 metų pabaigos yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis yra tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

CPK 462 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato išimtinio teismingumo taisyklę. Išimtinis teismingumas reiškia, kad yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą. Šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.). Esant imperatyvioms išimtinio teismingumo taisyklėms, ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą kreiptis. Jos privalo kreiptis į tą teismą, kuriam byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatymines nuostatas dėl išimtinio teismingumo ir vadovaujantis aukščiau nurodytais fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais, pareiškimas dėl fizinio asmens R. V. pripažinimo neveiksniu atsisakytinas priimti kaip neteismingas Alytaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 462 str. 1 d.).

Pareiškėjui nurodytina su šiuo pareiškimu kreiptis į apylinkės teismą pagal suinteresuoto asmens R. V. (fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu) gyvenamąją vietą (CPK 137 str. 3 d.).

Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 4 d., 5 d., 290-291 str., 462 str. 1 d.,

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., V. V. dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nurodyti pareiškėjui su šiuo pareiškimu kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.