- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-733-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00120-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5949-1126/2024 pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 349,90 Eur skolą, 162,80 Eur (valstybinės žemės nuomos mokestis), 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. M. su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovė R. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama pripažinti jos nuosavybės teises į 22,5 aro žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės R. M. priešieškinį ieškovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
4. Teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, laikė, kad priešieškinis pareikštas atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą pripažinimo, yra tapatus Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 nagrinėtam pareiškimui, taip pat esant priimtai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje e2-15612-584/2021 2021 m. birželio 10 d. nutarčiai, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti atsakovės priešieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismuose nėra priimta jokių tapačių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pateiktam priešieškiniui. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2‑15612‑584/2021 iš viso nėra priimta jokio teismo procesinio sprendimo, nes teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti, o Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1466-720/2011, kurioje priimtas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, taip pat nėra tapati pareikštam priešieškiniui. Skundžiama nutartis yra pagrįsta melu, todėl ji privalo būti panaikinama.
6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Atsakovė (apeliantė) R. M. su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti jos nuosavybės teises į 22,5 aro žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Atsakovė, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti.
10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
11. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑537/2013).
12. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas suklydo tiek nurodydamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį, apskundimo tvarką, tiek ir 2024 m. vasario 26 d. rezoliucija atskirąjį skundą priimdamas bei atsiųsdamas jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nepaisant aplinkybės, kad nurodytoje teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo pasisakyta apie galimybę per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti atskirąjį skundą, toks teismo išspręstas procesinis klausimas įstatymų leidėjo valia nepatenka į atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamų nutarčių kategoriją (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
13. Kadangi teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika paneigia procesinę galimybę skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas. Šią aplinkybę nustačius apeliacinės instancijos teisme, atskirojo skundo argumentai nevertinami, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.