Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės atstovėms Astai Veisienei, Aldonai Venckaitienei, atsakovams I. V., A. A., trečiojo asmens atstovei Linai Martinkutei, civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. V., A. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. V. ir A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai I. V. ir A. A. yra nepilnametės K. A. (K. pavardė iš V. pakeista į A.), gim. 2010-05-26, tėvai (b.l. 7,13,14). 2010-06-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1024 K. A. nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b.l. 8). 2010-06-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1092 I. V. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 9). 2011-01-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-34 A. A. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 16).

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog atsakovė I. V. nuo 2010 m. rudens, o atsakovas A. A. nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2010-05-26, nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo vaiką K. A., gim. 2010-05-26, nesudaro palankių sąlygų vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2010-06-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-1024 (b.l. 8), 2010-06-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-1092 (b.l. 9), 2011-01-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-34 (b.l. 16), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-01-31 raštas Nr. VS-508 (b.l. 20), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimas (b.l. 21-22), BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2011-09-16 raštas Nr. S-16-1598 (b.l. 30), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-03 raštas Nr. VS-4484 (b.l. 31) bei bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duoti paaiškinimai. Nustatyta, jog atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas, dėl nenoro ir abejingumo nesirūpina dukra, nesistengia jos susigrąžinti į šeimą, nepriima teikiamos specialistų pagalbos. Abu tėvai dukrą lanko epizodiškai, nesidomi vaiku. Pažymėtina, jog atsakovai I. V. ir A. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šiuo metu negali tinkamai prižiūrėti savo dukros, nes neturi tam sąlygų. Minėti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog šiuo metu I. V. ir A. A. negali tinkamai pasirūpinti savo dukra, sudaryti jai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), be to, dėl susidariusios situacijos, atsakovai nesugeba užtikrinti dukrai saugios ir sveikos aplinkos, todėl ieškovė pagrįstai prašo apriboti atsakovams motinos bei tėvo valdžią.

Atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu proceso dalyviai paaiškino, jog 2010 m. birželio –liepos mėnesiais atsakovė I. V. noriai rūpinosi dukra Kotryna, lankė ją beveik kasdien, atnešdavo sauskelnių. Siekiant išlaikyti motinos ryšį su vaiku, moteris buvo skatinta kuo daugiau laiko praleisti su dukra, mokytis savarankiškai pasirūpinti vaiku. Atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių. CK 3.183 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovams motinos bei tėvo valdžia į dukrą apribotina terminuotai – dviejų metų laikotarpiui.

K. A. liko be tėvų globos, jos auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje ji galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti buvo užtikrinti 2010-06-01 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1024. Vaikas nuolat gyvena Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur jam yra užtikrinta priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas. Kadangi vaiko laikinoji globa savo tikslų nepasiekė, vaikas į savo šeimą nebuvo grąžintas ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra galimybės nustatyti šeimoje arba šeimynoje, nustatoma nuolatinė globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, (CK 3.251 str. 2 d., 3.261 str.), paskiriant Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus vaiko globėju (CK 3.264 str. 3 d.).

Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiui vaikui (CK 3.192 str. l d., 3.194 str. l, 3 d., 3.195 str.). Nustatyta, jog atsakovės turtinė padėtis yra ypač sunki, šiuo metu atsakovė nedirba, gaunamos pajamos (našlaičių pensija) yra 261,43 Lt (b.l. 12).. Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti motiną nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Todėl įvertinus tai, kad dėl infliacijos ir kitų faktorių pasikeitė pragyvenimo lygis, padidėjo minimali alga, dėl amžiaus pasikeitė vaiko poreikiai, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, kitas aplinkybes, iš atsakovės priteistinas išlaikymas K. A. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011-10-07 iki vaiko pilnametystės.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė byloje pareiškė neturtinius bei turtinius reikalavimus. CPK 80 str. 1 d. 2 p. numato, kad neturtiniuose ginčuose ieškiniai yra apmokami 100 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamą procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 str. 1 d.). Vyriausybės įgaliota institucija - Statistikos departamentas, vadovaudamasis CPK 82 str. 2 d. ir LR Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu, paskelbė, kad 2011 m. birželio mėn. vartotojų kainų indeksas, palyginant su 2003 m. sausio mėn., sudarė 139,1, tai yra vartotojų kainos padidėjo 39,1 procento. Paskelbtas indeksas taikytinas nuo 2011-07-16, todėl ir už ieškinio neturtinį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis. Minėtas žyminis mokestis priteistinas iš abiejų atsakovų. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas tik atsakovei I. V., jis tenkintas visiškai, todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą priteistinas tik iš atsakovės I. V.. Ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Todėl už turtinį ieškinio reikalavimą turėjo būti sumokėtas 72 Lt (200 Lt × 12 mėnesių = 2400) × 3% = 72 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.) žyminis mokestis, iš viso turėjo būti sumokėtas 211 Lt žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės I. V. priteistinas 142 Lt, o iš A. A. – 70 Lt žyminis mokestis valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Terminuotai – dviejų metų laikotarpiui - apriboti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą K. A., gim. 2010-05-26.

Terminuotai – dviejų metų laikotarpiui - apriboti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą K. A., gim. 2010-05-26.

Nustatyti K. A. nuolatinę globą vaikų globos institucijoje – Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose adresu Turistų g. 18, Klaipėdoje, ir paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus nepilnametės K. A. globėju.

K. A. gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Priteisti iš atsakovės I. V. išlaikymą K. A., gim. 2010-05-26, periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvieną mėnesį, lėšas pervedant į asmeninę vaiko sąskaitą, nuo 2011-10-07 iki K. A. pilnametystės.

Iš atsakovės I. V. priteisti valstybei 142 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo A. A. priteisti valstybei 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.