- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-316-174-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-84-1-00226-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Albertas Markavičius, Albertas Markavičiausap, Albertas Markavičiausa
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Baudž. byla Nr. 1A-316-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00226-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuTARTis
2014 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. gynėjo advokato Alberto Markavičiaus apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir suėmime būtas laikas nuo 2013-12-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nuosprendžiu priteista iš E. N. nukentėjusiajai A. A. 700 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs patalpą, t. y. jis 2013 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 01.50 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į A. A. priklausančio buto prieškambarį, kur iš rankinės tyčia, slapta pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 101“, piniginę su 500 litų, priklausančius A. A.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. N. nuo grindų tyčia, slapta pagrobė 200 Lt vertės sportinius batelius „NIKE“, priklausančius R. A.. Iš viso pagrobto turto vertė 800 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo E. N. gynėjas advokatas A. Markavičius prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendį taip, kad kame išdėstytos aplinkybės atitiktų bylos aplinkybes, t. y. nurodyti, kad „kaltinamasis E. N. pateko į butą per pravertas duris, piniginę rado palto kišenėje, o ne rankinuke, kaip ją paliko nukentėjusioji A. A., o tai sudarė galimybę, kad kiti asmenys galėjo paimti piniginę ir 300 Lt iš jos ir kad E. N. pavogė iš piniginės tik 200 Lt“; paskirti E. N. švelnesnę bausmę – areštą, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš E. N. nukentėjusiajai A. A. 400 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo
Nuosprendyje rašoma, kad nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 01.50 val., (duomenys neskelbtini), E. N. pro neužrakintas duris įsibrovė į A. A. priklausančio buto prieškambarį, kur iš rankinės tyčia, slapta pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 101“, piniginę su 500 litų, priklausančius A. A., taip pat tyčia, slapta pagrobė 200 Lt vertės sportinius batelius „Nike“, priklausančius R. A.. Iš viso pagrobto turto vertė 800 Lt.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo E. N. ir nukentėjusiosios A. A. parodymai apie minėtų daiktų vagystės aplinkybes skiriasi.
E. N. nuo pat jo sulaikymo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė vienodus parodymus apie praviras buto duris. Jis parodė, kad 2013 m. lapkričio 17 d. vakare buvo Skuodo mieste ir neturėjo pinigų kelionei atgal į (duomenys neskelbtini), kur jis nuolatos gyvena. Todėl E. N. įėjo į daugiabutį penkiaaukštį gyvenamąjį namą, nes norėjo sušilti, bei užlipo į penktą aukštą, kad jį pastebėtų kuo mažiau žmonių. Ten jis pamatė praviras A. A. buto duris, užėjo į prieškambarį ir supratęs, kad buto šeimininkai miega, tyčia ir slapta pagrobė piniginę, kurią paėmė iš palto vidinės kišenės, taip pat iškratė ant grindų daiktus iš moteriškos rankinės, kurioje rado mobilųjį telefoną. Jis paėmė su savimi telefoną, piniginę ir vieną porą vyriškų sportinių batelių „Nike“ bei išėjo. Lauke E. N. kruopščiai patikrino piniginę, joje rado voką su 200 Lt, taip pat banko korteles, pasą. Voką su pinigais jis pasiėmė, o piniginę su kortelėmis ir pasu nusprendė nunešti atgal ir palikti prie to paties buto, kurį apvogė, tačiau įeiti į namą jam sukliudė prie namo vaikščiojantys žmonės, todėl jis numetė piniginę šalia namo (šią piniginę su kortelėmis ir pasu kitą dieną rado vienas žmogus ir atidavė nukentėjusiajai A. A.).
Nukentėjusioji A. A. parodė, kad ji grįžo iš darbo į namus apie 23.40 val. Kadangi turėjo tik vieną buto raktą ir laukė grįžtančio sūnaus, todėl nerakino buto durų. Nurodė, kad buto durys buvo uždarytos, o ji nuėjo miegoti. Apie 01.00 val. grįžo sūnus Rokas ir rado praviras buto duris. Tik ryte ji pastebėjo, kad pavogtas jos telefonas ir piniginė iš rankinės bei sūnaus Roko batai. Piniginėje buvo 500 Lt, iš jų 300 Lt atskirai (3 kupiūros po 100 Lt) ir 200 Lt voke (viena 100 Lt kupiūra ir penkios kupiūros po 20 Lt), taip pat buvo nuolaidų kortelės. Dieną piniginę jai atnešė žmogus, kuris teigė ją radęs kieme prie daugiabučio namo, kuriame ji gyvena. Taip pat jai policija grąžino telefoną.
Nuteistojo gynėjo nuomone, E. N. parodymai apie tai, kad jis pamatė pravertas buto duris ir dėl to susigundė užeiti į vidų ir pavogti daiktus bei pinigus (tuo labiau, kad neturėjo pinigų kelionei) yra logiški ir įtikinantys, o nukentėjusiosios A. A. parodymai, kad buto durys buvo neužrakintos, tačiau uždarytos, neįtikina. Kaip visiems žinoma, daugiabučiuose namuose butų savininkai ar jų valdytojai butų duris visada užrakina tiek išeidami iš butų, tiek sugrįžę į juos, tiek būdami juose. Taigi kyla klausimas, kaip galėjo E. N., būdamas jam nepažįstamame Skuodo mieste, užeiti į pirmą pasitaikiusį daugiabutį ir to namo penktame aukšte rasti neužrakintas, tačiau uždarytas buto duris, kai visos to daugiabučio namo butų durys buvo užrakintos.
Be to, labai abejotini A. A. ir jos sūnaus R. A. paaiškinimai, kad pastarasis neturi buto rakto jau apie dvejus metus ir jie abu naudojasi vienu raktu. Neįtikėtina, kad beveik pilnametis R. A. (šiuo metu jam 17 metų), kuris mokosi mokykloje, o vasarą uždarbiauja, be to, vaikšto naktimis, neturėtų savo atskiro buto rakto, tuo labiau, kad A. A. dirba ir bute dienos metu nebūna nė vieno buto gyventojo. Galima daryti prielaidą, kad toks A. A. ir R. A. paaiškinimas dėl vieno rakto buvo sukurtas tam, kad pateisintų buto durų neužrakinimą 2013 m. lapkričio 16 d. vakare ir lapkričio 17 d. naktį.
Be to, nukentėjusioji A. A. nenurodė, kodėl ji taip vėlai parėjo iš darbo (apie 23.40 val.), nors, advokato nuomone, taip vėlai iš darbo nepareinama, todėl galima daryti prielaidą, kad A. A. po darbo užėjo pas ką nors į svečius arba buvo kavinėje. Galbūt ji grįžo į savo butą tokios būklės, kad nebepajėgė uždaryti buto durų, o galbūt grįžo anksčiau ir į jos butą buvo užėję pažįstami, kaimynai ar šiaip pašaliniai žmonės, kurie galėjo paimti iš jos piniginės 300 Lt (nes tie 300 Lt po 100 Lt kupiūromis piniginėje buvo atskirai įdėti, o kiti 200 Lt buvo vokelyje).
Apelianto nuomone, E. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo jokio tikslo meluoti ir sakyti, kad A. A. piniginę jis atrado jos palto vidinėje kišenėje, o ne rankinėje, kaip tvirtina A. A.. Tas faktas, jog A. A. neprisiminė, kur ji buvo įsidėjusi piniginę, patvirtina, kad jos būklė 2013 m. lapkričio 16 d. vakare buvo kritiška. Be to, neatmestina, kad pašalinis, nežinomas asmuo, buvęs pas A. A. jos bute 2013 m. lapkričio 16 d. vakare, jai nematant, paėmė jos piniginę iš rankinės, išėmė iš piniginės 300 Lt, o po to piniginę įkišo į vidinę A. A. palto kišenę.
Teisminio nagrinėjimo pradžioje E. N. teisėjas paaiškino, kad jei jis visiškai pripažins savo kaltę, tai bus taikomas BK 64¹ straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o nuteistajam skiriama bausmė bus sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau E. N. atsisakė pasinaudoti tokia palankia galimybe dėl bausmės sumažinimo, nes nenorėjo pripažinto to, ko nebuvo padaręs, nes jis aiškiai žinojo, kad pavogė iš A. A. piniginės ne 500 Lt, o 200 Lt ir kitaip negalėjo pasakyti. Tiesa, teisminio nagrinėjimo metu E. N. kiek susipainiojo ir pasakė, kad vokelyje buvo 200 Lt, dvi kupiūros po 100 Lt (nes A. A. parodė, kad piniginėje buvo daug kupiūrų po 100 Lt). Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (jau pirmoje apklausoje) E. N. parodė, kad jis paėmė iš piniginės tik vokelį, kuriame iš viso buvo 200 Lt, t. y. buvo viena 100 Lt kupiūra, o kitas šimtas litų buvo smulkesnėmis kupiūromis, ir tokie jo parodymai atitinka pačios A. A. parodymus. Šiuo atveju reikėtų tikėti pirminiais E. N. parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuosprendyje rašoma, kad nukentėjusioji A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nurodė pagrobtų pinigų sumą, kupiūras ir kaip jie buvo laikomi piniginėje. Teismas pažymėjo, jog nelogiška, kad dėl ginčijamų 300 Lt nukentėjusioji sulaužytų duotą priesaiką ir rizikuotų užsitraukti baudžiamąją atsakomybę.
Advokato H. A. Markavičiaus nuomone, A. A. dėl pinigų kiekio piniginėje davė teisingus parodymus, tačiau, kaip matyti iš įvykio aplinkybių, buto durys buvo pravertos, į butą galėjo įeiti ir kiti asmenys, A. A. nematant, nes ji miegojo, ir paimti piniginę iš rankinės ir joje buvusius pinigus – 300 Lt – ir tą piniginę palikti A. A. palto kišenėje. Šį faktą patvirtina ta aplinkybė, kad, A. A. teigimu, ji buvo palikusi piniginę rankinėje, o E. N. teigimu, jis piniginę rado A. A. palto vidinėje kišenėje. Todėl, nors A. A. ir teigė, kad visus pinigus iš piniginės paėmė E. N., tačiau įvykio aplinkybės tai paneigia.
Advokato H. A. Markavičiaus nuomone, galutinės teismo išvados turėtų būti tokios:
1. Teismo nuosprendžiu nenustatytas tas faktas, kad A. A. buto durys buvo paliktos pravertos, nors tas faktas turėjo būti nustatytas (nes kitaip sunku paaiškinti, kaip E. N. pateko į tą butą).
2. Teismo nuosprendžiu neužfiksuota ta aplinkybė bei neatkreiptas reikiamas dėmesys į tai, kad A. A., parėjusi į butą, paliko piniginę rankinėje, o E. N. atrado tą piniginę A. A. palto vidinėje kišenėje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas iš minėtų aplinkybių nepadarė išvados, kad E. N. pavogė iš piniginės tik vokelį su 200 Lt, o kitus 300 Lt galėjo pavogti iš piniginės kiti asmenys, kurie pro pravertas buto duris turėjo galimybę laisvai ir nekliudomai užeiti į A. A. butą.
Apelianto nuomone, teismas nepakankamai tiksliai ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes.
Dėl surinktų įrodymų vertinimo
Teismas besąlygiškai patikėjo nukentėjusiosios A. A. parodymais ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Teismas patikėjo, kad A. A. taip vėlai grįžo namo iš darbo – 23.40 val., patikėjo, kad jos beveik pilnametis sūnus Rokas neturi buto rakto, todėl ji neužrakino durų, patikėjo, kad buto durys buvo nors neužrakintos, bet uždarytos. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų argumentų ir nuteistojo E. N. parodymų, A. A. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Pati A. A. suklydo galvodama, kad visus pinigus iš piniginės paėmė E. N., nors įvykio aplinkybės rodo, kad galėjo būti ir kitaip.
Teismas be pakankamo pagrindo atmetė kai kuriuos kaltinamojo E. N. parodymus. Visų pirma, aiškus, logiškas ir nuoseklus E. N. aiškinimas apie tai, kad jis užėjo į butą todėl, kad pamatė pravertas duris, teismo buvo atmestas be kokių nors įtikinamų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepatikėjo E. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais nuosekliais parodymais apie tai, kad jis paėmė iš piniginės tik vokelį su 200 Lt. Neįtikina nuosprendyje parašytas argumentas, kad kaltinamasis pinigus išsitraukė iš piniginės lauke, tamsiu paros metu ir kad galėjo netyčia išmesti likusius pinigus ar jų nepastebėti. E. N. nesunku buvo rasti apšviestą vietą miesto centre, kad kruopščiai galėtų apžiūrėti piniginės turinį, tuo labiau, kad jis buvo blaivus ir jam reikėjo pinigų kelionei. Jis pamatė, kad piniginėje yra kortelės ir pasas, todėl jis piniginę paliko prie A. A. namo. Tai rodo, kad jis gerai apžiūrėjo piniginės turinį ir pamatė, kas joje yra.
Teismas neatkreipė dėmesio į labai svarbią aplinkybę, kad A. A. teigė, jog paliko piniginę rankinėje, o E. N. nurodė, kad rado piniginę vidinėje A. A. palto kišenėje. Iš šių parodymų išplaukia viena labai svarbi išvada – kad dar prieš E. N. kitas asmuo (nematant A. A.) išėmė iš jos rankinės piniginę, paėmė iš jos 300 Lt (nes jie buvo atskirai nuo vokelyje buvusių 200 Lt) ir po to įkišo piniginę į A. A. palto kišenę. Kiek vėliau tą piniginę palto kišenėje atrado E. N. ir iš jos paėmė vokelį su 200 Lt. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad piniginę atrado A. A. palto kišenėje. Šiuo atveju jam nebuvo jokio reikalo meluoti, nes jis nežinojo, kodėl ir kokiu būdu ši piniginė pateko į palto kišenę. Tačiau minėtų E. N. ir A. A. parodymų neanalizavo, jų tinkamai neįvertino, prieštaravimų nepašalino.
Kad E. N. sakė tiesą, apelianto teigimu, pavirtina šios aplinkybės: 1) jis atsisakė galimybės dėl bausmės sušvelninimo, taip būtų buvę, jei jis būtų pripažinęs, kad paėmė visus 500 Lt; 2) piniginę su kortelėmis ir pasu jis paliko prie A. A. gyvenamojo namo, norėdamas, kad ši piniginė būtų grąžinta A. A., jis nesunaikino piniginės su dokumentais arba neišmetė jos į tokią vietą, kur jos būtų buvę neįmanoma rasti.
Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas galėjo patikėti E. N. parodymais, o nukentėjusiosios A. A. kai kuriuos parodymus galėjo įvertinti kritiškai ir atmesti, tai padaręs teismas būtų tiksliau ir aiškiau nustatęs nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavogtų pinigų sumą.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Nuosprendyje rašoma, kad teismas skirdamas bausmę E. N. atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, juo padaryta nedidelė materialinė žala, nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių.
Nuteistojo gynėjo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad vagystė iš buto buvo padaryta neišlaužiant buto durų, nebandant jų atidaryti kokiu nors visrakčiu, o tik įėjus pro praviras duris, kurias praviras paliko buto savininkė. Tokiu atveju nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra mažesnis.
BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuosprendyje rašoma, kad kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, apelianto nuomone, E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios A. A. ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).
Be to, BK 59 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenumatytas aplinkybes. Šiuo atveju teismas galėjo lengvinančia aplinkybe pripažinti tą aplinkybę, kad E. N. ėmėsi veiksmų, kad sugrąžintų piniginę su kortelėmis ir asmens dokumentu nukentėjusiajai A. A., t. y. jis padėjo piniginę su dokumentais prie A. A. gyvenamojo namo, o kitą dieną žmogus, radęs piniginę, pagal joje buvusį asmens dokumentą surado A. A. ir grąžino jai piniginę su dokumentais.
Taigi, jeigu teismas, skirdamas bausmę E. N., dar būtų atsižvelgęs į mažesnį nei įprasta tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įėjo į butą pro paliktas buto savininko pravertas duris), taip pat į dvi lengvinančias aplinkybes – nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat į veiksmus, kurių E. N. ėmėsi, norėdamas sugrąžinti piniginę su dokumentais nukentėjusiajai A. A., tai teismas būtų galėjęs paskirti švelnesnę bausmę E. N. – trumpesnį laisvės atėmimo terminą arba paskirti areštą (BK 49 straipsnis). Apelianto nuomone, arešto bausmės paskyrimas E. N. atitiktų bausmės paskirties tikslus (BK 41 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Teismas visiškai patenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš E. N. nukentėjusiajai A. A. 700 Lt turtinės žalos atlyginimui. Apelianto nuomone, civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 400 Lt turtinės žalos atlyginimui, nes būtent tokio dydžio žalą ji patyrė, t. y. 200 Lt už sportinių batelių porą ir 200 Lt, kurie buvo paimti iš vokelio grynaisiais (BPK 109 straipsnis). Apelianto nuomone, anksčiau aptarti argumentai patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad E. N. iš piniginės paėmė dar 300 Lt, nes, kaip minėta, tuos pinigus turėjo galimybę paimti ir kiti asmenys.
Apelianto nuomone, šioje byloje yra šie nuosprendžio pakeitimo pagrindai:
1. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Kaltinamasis E. N. įėjo į butą pro pravertas (o ne tik neužrakintas) duris. Jis paėmė piniginę iš A. A. palto vidinės kišenės, o A. A., prieš nueidama miegoti, paliko piniginę rankinėje, o tai sudarė kitiems asmenims galimybę įeiti į butą ir paimti iš piniginės 300 Lt. Teismas nusprendė, jog yra įrodyta, kad E. N. pavogė 500 Lt iš piniginės, nors iš tikrųjų nėra įrodyta, kad E. N. pavogė iš piniginės 500 Lt , o ne 200 Lt.
2. Nuosprendis turi būti pakeistas dėl E. N. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybę, mažinančią padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis į butą įėjo pro buto savininkės paliktas praviras duris), taip pat neatsižvelgė į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kaltininko nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi bei pastangas grąžinti piniginę su dokumentais nukentėjusiajai, todėl paskyrė E. N. per griežtą bausmę.
3. Nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kadangi tikrai įrodyta, kad kaltinamasis E. N. padarė tik 400 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai A. A., tai tokia suma ir turėjo būti priteista iš kaltinamojo, o ne 700 Lt.
Nuteistojo E. N. gynėjas advokatas H. A. Markavičius prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai E. N. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pagrobė svetimą 800 Lt vertės turtą, įsibrovęs pro neužrakintas duris į patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėjas neginčija E. N. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau teigia, kad teismas nepakankamai tiksliai ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. teigia, jog teismas neteisingai nustatė, kad E. N. įsibrovė į A. A. butą pro neužrakintas duris ir iš nukentėjusiosios rankinės pagrobė piniginę su 500 Lt. Gynėjo teigimu, E. N. įėjo į A. A. butą pro buto savininkės paliktas praviras buto duris (ši aplinkybė mažina veikos pavojingumą) ir iš nukentėjusiosios palto kišenės (o ne iš rankinės, kaip nustatė teismas) pagrobė piniginę, iš kurios pasisavino 200 Lt, o ne 500 Lt, kaip nustatė teismas. Apeliantas sutinka su nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji piniginėje turėjo iš viso 500 Lt, iš jų 200 Lt vokelyje, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo parodymus, kad piniginę jis pagrobė iš nukentėjusiosios palto kišenės, nors A. A. teigė, kad piniginę buvo palikusi rankinėje, nuteistojo gynėjo nuomone, nepaneigta, kad iki E. N. į nukentėjusiosios butą galėjo patekti pašaliniai asmenys, nes, kaip nustatyta, tuo metu A. A. miegojo ir, kaip teigia apeliantas, buvo palikusi praviras buto duris, ir pagrobę iš A. A. rankinėje buvusios piniginės 300 Lt (kiti 200 Lt, kaip neginčijamai nustatyta, buvo piniginėje vokelyje) ir piniginę padėję į nukentėjusiosios palto kišenę, nepastebėti pasišalinti iš buto. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – juos paneigia. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme aiškiai parodė, kad piniginę pagrobė iš palto kišenės, t. y. 2013-12-26 įtariamojo apklausos metu E. N. nurodė: „<...> iš rankinės paėmiau piniginę juodos spalvos, kurią taip pat pasiėmiau <...>“ (t. 1, b. l. 106); teisiamojo posėdžio metu E. N. parodė: „Paėmiau iš rankinuko piniginę...“ (t. 1, b. l. 208). Todėl gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, jog teismas neteisingai nustatė, kad E. N. pagrobė nukentėjusiosios piniginę iš rankinės, nes tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir paties nuteistojo parodymai. Nors nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad buto durys buvo praviros ir į jį galėjo patekti pašaliniai asmenys bei pagrobti iš nukentėjusiosios rankinės piniginėje buvusius 300 Lt ir piniginę su likusiais joje vokelyje buvusiais 200 Lt, palikę piniginę nukentėjusiosios palto kišenėje, nepastebėti pasišalinti, tačiau tokie apelianto teiginiai yra visiškai nelogiški, nes neįtikėtina, kad asmuo pagrobtų tik dalį piniginėje buvusių pinigų, be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiosios bute būtų lankęsi pašaliniai asmenys, dėl to apeliantas daro tik prielaidą. Be to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, tai patvirtino ir pats nuteistasis, kad piniginė buvo pagrobta ne iš nukentėjusiosios palto kišenės, kaip nepagrįstai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, o iš A. A. rankinės. Aplinkybė, ar buto durys buvo paliktos neužrakintos, ar, kaip teigiama apelianto skunde ir kaip teisme aiškino E. N., buvo šiek tiek praviros, skirtingai nei aiškina apeliantas, nemažina veikos pavojingumo, nes pats nuteistasis teisme patvirtino, jog suprato, kad įsibrovė į butą. Nepagrįsti apelianto teiginiai ir dėl pagrobtos pinigų sumos. Nukentėjusioji A. A. nuo pat pranešimo apie nusikalstamą veiką nuosekliai ir išsamiai nurodė, kokia pinigų suma buvo pagrobta iš jos piniginės, tiksliai nurodė pinigų kupiūras ir kaip jie buvo laikomi piniginėje, t. y. teigė, kad dalis pinigų – 200 Lt – buvo vokelyje, šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis. Tuo tarpu E. N. parodymai dėl pagrobtos pinigų sumos nėra nuoseklūs. Nors įtariamojo apklausos metu E. N. nurodė, kad piniginėje buvo tik 200 Lt, o ne 500 Lt, tačiau apklausiamas teisme teigė tiksliai nežinantis, kiek piniginėje buvo pinigų, tik nurodė, kad buvo popieriniai pinigai po 100 Lt ir, jo nuomone, negalėjo būti 500 Lt. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. N. nurodė, kad piniginėje buvo: „200 Lt, banknotais po 100 Lt, 50 Lt ir po 10 Lt ir 20 Lt.“ (b. l. 106). Atsižvelgdamas į šiuos nuteistojo parodymų prieštaravimus, teismas pagrįstai juos vertino kaip siekį išvengti didesnės žalos atlyginimo sumos, taip siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. N. kaltinime nurodytu laiku įsibrovė pro neužrakintas duris į A. A. priklausančio buto prieškambarį ir tyčia, slapta pagrobė svetimą turtą – iš rankinės pagrobė A. A. priklausančius piniginę su 500 litų ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 101“, nuo grindų pagrobė 200 Lt vertės R. A. priklausančius sportinius batelius „NIKE“. Tokie E. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nustačius, kad E. N. pagrobė iš nukentėjusiosios A. A. piniginės 500 Lt, o ne 200 Lt, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą sumažinti nuosprendžiu iš nuteistojo E. N. nukentėjusiajai A. A. priteistą neturtinę žalą 300 Lt suma.
Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. N. kaltės. Nuosprendį teismas pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje nustatytos ir apkaltinamajame nuosprendyje nuosekliai išdėstytos aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstos ne vien nukentėjusiosios parodymais ir ne vien jos parodymai lėmė teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl E. N. atliktų neteisėtų veiksmų apimties. Teismas konkrečiai nurodė, kuriais įrodymais remiasi ir išsamiai juos įvertino bei aptarė skundžiamame nuosprendyje. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį nuosprendį, kokio pageidauja nuteistojo gynėjas, negali būti pagrindu pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį.
Dėl bausmės
Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės E. N. atsakomybę lengvinančia, t. y. jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-201/2007).
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįsta bylos duomenimis. Priešingai apelianto tvirtinimui, teismas teisingai nustatė, kad E. N. tik iš dalies prisipažino nusikaltęs, nes jo versija, kad iš nukentėjusiosios piniginės pagrobė tik 200 Lt, o ne 500 Lt, kaip nustatė teismas, teismo motyvuotai buvo paneigta, tai rodo, kad E. N. klaidino teismą, nebuvo nuoširdus. Šie duomenys rodo, kad E. N. davė nenuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Be to, apelianto skunde teigiama, kad teismas galėjo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis ėmėsi veiksmų sugrąžinti piniginę su kortelėmis ir asmens dokumentu A. A., padėdamas ją prie nukentėjusiosios gyvenamojo namo, o kitą dieną žmogus, radęs piniginę, pagal joje buvusį asmens dokumentą surado A. A. ir grąžino jai piniginę su dokumentais. Šis apelianto skundo argumentas yra visiškai nelogiškas, nes E. N. veiksmai numetant pagrobtą piniginę su dokumentais šalia namo, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinami kaip pastarojo siekis grąžinti pagrobtą piniginę su kortelėmis bei asmens dokumentu nukentėjusiajai A. A., nes, kaip nurodo pats apeliantas, nukentėjusiosios buto, iš kurio E. N. pagrobė piniginę, durys buvo pravertos, todėl jei nuteistasis iš tiesų būtų norėjęs grąžinti piniginę su dokumentas nukentėjusiajai, jis turėjo galimybę tai padaryti, palikdamas ją nukentėjusiosios bute, tačiau to nepadarė.
Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų bausmė, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo nuteistajam, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Paskirdamas bausmę E. N., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Paskirdamas nuteistajam bausmę, Skuodo rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. N. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, siekdamas pasipelnyti, į nuteistojo asmenybę, kad jis anksčiau ne kartą teistas, iš jų du kartus taip pat už analogiškų tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą, yra recidyvistas, anksčiau niekur nedirbo, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tai rodo, kad išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau elgiasi nusikalstamai, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos žalos dydį, t. y. kad padaryta nedidelė materialinė žala, tačiau ji neatlyginta. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai E. N. bus pasiekti paskiriant jam už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė E. N. yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. N., kaip recidyvistui, už tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam E. N. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes nuteistajam paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui, tad pagrindo ją keisti nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, taikytos tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. N. gynėjo advokato Alberto Markavičiaus apeliacinį skundą atmesti.