Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. N. kaltinamas tuo, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kaltinamaisiais R. P., R. S. ir V. S., organizavo narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą ir platinimą, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 4 d., telefoninių pokalbių metu paprašė R. P. padėti įsigyti narkotinių medžiagų ir susitarė su juo, kad R. P. įgis narkotines medžiagas bei perduos jas R. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę atviro režimo sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime bei dirbančiam Kauno mieste, ir ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 4 d. susitarė su laisvės atėmimo bausmę atviro režimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekančiu R. S., kad jis paims R. P. įgytas narkotines medžiagas ir atgabens jas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, po ko, R. S. ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 4 d. 13.53 val. susitarė su savo sutuoktine V. S., kad ši iš jo (V. N.) nurodyto asmens įgis narkotines medžiagas, jas atgabens iki jo darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir perduos jam, po ko, R. P. ir V. S., įgyvendindami jo (V. N.) nusikalstamą planą, 2024 m. balandžio 4 d., ne vėliau kaip 13.53 val., susitiko prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir ne vėliau kaip 16.00 val., V. S. vairuojamu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu atvyko prie (duomenys neskelbtini) kapinių, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur V. S. iš R. P. nurodyto asmens, kuris yra miręs, neteisėtai įgijo 0,2594 g gelsvai baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios grynasis kiekis 0,00019 g, po ko V. S., ketindama šią narkotinę medžiagą perduoti savo sutuoktiniui R. S., automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno ją iki R. S. darbo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau šios narkotinės medžiagos jam neperdavė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo bendrininkų valios, kadangi 2024 m. balandžio 4 d. 16.00 val. kratos metu automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairuotojo sėdyne, šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Šiais veiksmais V. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, nes jis atlikinėjo terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi V. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 15 d.

3. Kaltinamasis V. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesne kardomąją priemone.

4.1. skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta kaltinamojo bausmės atlikimo vieta, o tai rodo, kad teisėjas bylą nagrinėjo neišsamiai ir turėjo išankstinį nusistatymą. Kaltinamasis pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje niekas iš kitų proceso dalyvių nebuvo suimtas ir šiuo metu taip pat nėra suimtas. Niekas iš kaltinamųjų nesislapstė, nevilkino bylos nagrinėjimo ir atvykdavo į teisiamuosius posėdžius. Pats kaltinamasis akcentuoja, kad visada bendradarbiavo su teismu, todėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra nepagrįstas.

4.2. Kaltinamasis nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje turėjo realią galimybę pabėgti, tačiau to nepadarė. Po inkriminuojamos veikos padarymo taip pat buvo laikomas atviro tipo kalėjime, tačiau nepabėgo. Todėl, jo vertinimu, nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę jis bėgtų ar slėptųsi.

4.3. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad turi šeimą ir vaikų, kuriems reikalinga pagalba. Šeimyninė padėtis, jo manymu, yra papildomas pagrindas skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes jis yra suinteresuotas laikytis visų procesinių įpareigojimų ir neturi tikslo vengti atsakomybės.

5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. N. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įvertinęs kaltinamojo skundo argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. N. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. N. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais duomenimis laikytini kitų kaltinamųjų parodymai, specialistų išvados, telefonų išklotinių analizės duomenys, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo ar jo termino pratęsimo, vertinama ne tai, ar surinktų įrodymų pakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį, bet tai, ar byloje yra duomenų, leidžiančių bent preliminariai konstatuoti kaltinimo pagrįstumą ir konkretaus kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotose veikose. Išsamus įrodymų tyrimas ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl šioje stadijoje pakanka nustatyti minimalias prielaidas, patvirtinančias kaltinimo realumą.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o pagal šio straipsnio 8 dalį – tik nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. N. kaltinamas sunkiu tyčiniu nusikaltimu, numatytu BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, todėl byla atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą sąlygą. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad šiuo metu nėra galimybės užtikrinti proceso tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, todėl tenkinama ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta sąlyga.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimą – yra pakankamas pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas.

10. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą suėmimas gali būti taikomas, kai yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja vertinti kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas individualizuotas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir už jį numatyta reali laisvės atėmimo bausmė savaime sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bandyti išvengti atsakomybės, ypač kai egzistuoja ir kitos bylos medžiagoje nustatytos aplinkybės.

11. Šiuo atveju V. N. kaltinamas sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už šią veiką įstatyme numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių – jis nėra saistomas darbo santykiais ar turintis stabilų pajamų šaltinį. Skunde akcentuota aplinkybė, jog kaltinamasis turi šeimą ir vaikų, nelaikytina jo elgesį teigiamai lemiančiu veiksniu, nes šių ryšių turėjimas jo nesulaikė nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad šios aplinkybės pačiam kaltinamajam yra tiek reikšmingos, jog galėtų užkirsti kelią jo galimam pasislėpimui nuo teismo. Skundo argumentas, kad kaltinamasis visada lankėsi teismo posėdžiuose, taip pat nėra pagrįstas – tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir į posėdžius buvo konvojuojamas, todėl jo dalyvavimas procese nebuvo savanoriškas. Lygiai taip pat aplinkybė, jog nepabėgo iš atvirosios kolonijos, nepaneigia rizikos – būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančią realią laisvės atėmimo bausmę, jis gali bandyti slapstytis. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nusikaltimų. Nustatyta, kad V. N. yra kaltinamas vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu (BK 260 straipsnio 1 dalis). Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad V. N. kaltinamas nusikaltimo, pasižyminčio itin dideliu pavojingumu visuomenei – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimo. Šio pobūdžio veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, nes jos kelia grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek viešajai tvarkai. Be to, bylos duomenimis, inkriminuojama veika galėjo būti padaryta veikiant bendrininkų grupe, o tai dar labiau padidina jos pavojingumą, nes organizuotas veikimas rodo ne atsitiktinį, o sistemingą ir iš anksto apgalvotą nusikalstamą elgesį. Kaltinamasis anksčiau buvo net 24 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir apysunkius, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus. Be to, inkriminuojamą veiką kaltinamas padaręs atlikdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Tokia situacija atskleidžia, kad net ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės jis galimai dalyvavo nusikalstamoje veikloje. Vertinant šią veiką ankstesnių teistumų kontekste, darytina išvada, kad kaltinamasis turi nuolatinį polinkį nusikalsti, o jo elgesys nėra atsitiktinis nukrypimas, bet nuosekli nusikalstamo gyvenimo būdo išraiška. Aptartos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadai, kad kardomoji priemonė V. N. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu paskirta teisėtai.

13. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų visumą – V. N. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, jo pobūdį ir padarymo aplinkybes, galimą kaltinamojo vaidmenį darant šią veiką, jam gresiančios bausmės dydį, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, ankstesnių teistumų kiekį bei kitas asmenybę apibūdinančias aplinkybes – darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo panaikinti kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

14. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau nagrinėjamu atveju šie suvaržymai yra būtini ir taikomi nepažeidžiant proporcingumo principo. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas atitinka tiek nacionalinius, tiek tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis priimta laikantis įstatymo reikalavimų ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ją naikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog kaltinamojo atžvilgiu būtų pakankamos švelnesnės kardomosios priemonės. Nei viena jų, nei jų visuma neužtikrintų, kad kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese ir nesieks išvengti atsakomybės, taip pat neužkirstų kelio naujų nusikalstamų veikų darymui. Atsižvelgiant į tai, jog pagal įstatymą suėmimas taikomas tik kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė, konstatuotina, kad būtent ši kardomoji priemonė šiuo atveju yra vienintelė tinkama ir būtina BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.