Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-412/2008

1.2.19.1.;1.1.7.2.2.;2.4.1.;2.4.7.

2008 m. gegužes men. 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. M. apeliacini skunda del Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2008 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal LR BK 225 str. 4 d. atimant jam teise dirbti valstybes tarnyboje trejiems metams.

Nukentejusiosios J. D. civilinis ieškinys patenkintas – priteista iš R. M. 84,52 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 52 centus) nukentejusiosios J. D. naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. M. nuteistas už tai, kad jis, budamas valstybes tarnautoju, provokavo, reikalavo duoti kyši ir savo naudai tiesiogiai prieme mažesnes negu 1 MGL vertes kyši už neteiseta neveikima vykdant igaliojimus, t.y.

jis, budamas valstybes tarnautoju - Vilniaus m. VPK Transporto policijos komisariato Oro uosto poskyrio patruliu, užfiksaves, kad 2007-07-13 apie 4 val. 53 min. J. D., vairuodama automobili „Suzuki Swift", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) i automobiliu stovejimo aikštele, esancia F. V. g., Vilniuje, priešais Vilniaus oro uosto pastata, Rodunios kelias 2, Vilniuje, ivažiavo ne tam skirtoje vietoje, o per pesciuju pereja, nurode J. D. padarius LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta veika t. y. pavojingai vairavus, už ka gresia teises vairuoti transporto priemones atemimas iki 6 menesiu ir 800 litu bauda, grasindamas sulaikyti J. D. ir kartu važiavusia M. B. bei žodžiais „tau geriausias variantas butu sumoketi man i rankas pinigus ir mes draugiškai išsiskiriame", „tu man sumoki i rankas, mes tau nieko nerašom ir išsiskirstom", „cia bus ne bauda, ar tu supranti", „ar tau 100 litu bus gerai?" reikalavo ir provokavo duoti kyši ir ta pacia diena apie 5 val. 18 min., sededamas tarnybiniame automobilyje „Škoda Fabia", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinciame ivažiavime i daugiaaukšte automobiliu stovejimo aikštele, esancia A. G. g. 1, Vilniuje, per pravertas automobilio dureles savo naudai tiesiogiai prieme iš J. D. mažesnes nei 1 MGL vertes - 50 litu ir 10 euru (34,53 litu), viso 84,53 litu kyši už administracinio teises pažeidimo protokolo pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nesurašyma.

Skunde nurodoma, kad teismas, spresdamas jo kaltumo klausima, vertinant irodymus nevisapusiškai ištyre bylos aplinkybes, kas ir sukliude teismui išsamiai išnagrineti byla bei priimti teisinga sprendima. Suteikdamas išskirtine reikšme nukentejusiosios J. D. parodymams ir vertindamas tik jo kaltinancius irodymus, teismas buvo šališkas jo atžvilgiu, pažeide LLR BPK 6 str. 3 d., 20 str. 3, 5 daliu nuostatas, o jo kalte pagrinde "irodymu visetu" iš fragmentu, esanciu nepilnai patikrintuose nukentejusiosios ir kaltinimo liudytoju parodymuose, duotu ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismo šališkumas pasireiške ir tuo, kad teismas naudojo kitu byloje apklaustu liudytoju parodymus tiek, kiek reikejo patvirtinti "nuoseklius ir teisingus" nukentejusiosios J. D. parodymus, nevertino ji teisinanciu irodymu. Teismas nepagristai nesivadovavo liudytojo G. T. parodymais, kuris budamas ivykiu dalyvis, byloje dave parodymus apie jo, savo bei nukentejusiosios J. D. atliktus veiksmus, taciau teismas G. T. parodymus ivertino "kaip siekima padeti išvengti baudžiamosios atsakomybes porininkui R. M., kuri G. T. pažista jau ne vienerius metus". Apelianto manymu, teismas atmete G. T. parodymus dar ir del tos priežasties, jog epizode del tariamo jam kyšio perdavimo nukentejusiosios J. D. "parodymu teisinguma" objektyviai nepatvirtino teismo posedžio metu peržiureti vaizdo irašai (UAB "Unidomus" 2007-07-17 d. raštu Nr. 7-160 perduota skaitmenine laikmena - kompaktinis diskas, l vnt.), ir taipogi del to, jog G. T. parodymai šiuo konkreciu atveju sutapo su jo parodymais ir prieštaravo "iš esmes nuosekliems" nukentejusiosios J. D. parodymams.

Apelianto nuomone, vien tik nukentejusiosios J. D. parodymai negali buti pripažinti pakankamais irodymais pripažinti jo kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tiek nukentejusiosios J. D., tiek jo parodymai, vertinant juos kaip irodymu šaltini, nesant kitu ju parodymu patvirtinanciu irodymu, aptariamojoje situacijoje yra lygiareikšmiai.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, besalygiškai patikedamas liudytojos M. B. - J. D. drauges, parodymais, nors jie ir yra išvestiniai iš nukentejusiosios parodymu, neprieme duomen, kad teismo posedžio metu liudytoja M. B. nepatvirtino nukentejusiosios J. D. subjektyviu speliojimu bei samprotavimu apie neva pokalbio metu buvusi jos terorizavima, grasinimus sulaikyti ja ir jos drauge, todel nuosprendyje padaryta išvada, jog "... teisme ištirtais irodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. nustates, kad nukentejusioji J. D. padare administracini teises pažeidima, protokolo nesuraše, pokalbio metu grasino nukentejusiajai, teigdamas, kad tiek ji tiek jos drauge gali buti sulaikytos, t.y. grasino atlikti veiksmus, kuriuos jis kaip valstybes tarnautojas, turejo galimybe atlikti vykdydamas igaliojimus. Nukentejusioji grasinima suprato kaip realu. ..." - yra klaidinga ir nepagrista, nes neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagristai, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, nuteise ji už provokavima, reikalavima duoti kyši bei kyšio priemima. Net jei ir patiketi nukentejusiosios J. D. parodymais, tai ir tuo atveju jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neteisingai kvalifikuotos. Be to, apelianto teigimu, šiuo konkreciu atveju teismas nepagristai išplete LR BK 225 straipsnio 4 dalies dispozicijos aiškinima, sutapatinus ir apjungus objektyviuosius kyšininkavimo požymius - kyšio reikalavima ir kyšio provokavima, todel neteisingas šios normos aiškinimas leme nepagristo bei neteiseto nuosprendžio priemima.

Be to, apelianto manymu, pareikštas jam kaltinimas, kad jis per pravertas automobilio dureles savo naudai tiesiogiai prieme iš J. D. mažesnes negu l MGL vertes - 50 litu ir 10 euru (34,53 litu), viso 84,53 litu kyši už administracinio teises protokolo pagal LR (duomenys neskelbtini) str. l d. nesurašyma, nepasitvirtino bylos teisminio nagrinejimo metu, todel nuosprendyje padaryta išvada yra nekonkreti ir iš esmes yra objektyvus kaltinimas, t.y. kaltinimas remiantis padariniais.

Be to, skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje i atliktos bausmes laika neiskaite jo sulaikymo laika nuo 2007 m. liepos men. 17 d. iki 2007 m. liepos men. 19 d. (b.l. 70,72).

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo, nukentejusiosios, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog R. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. sudetis bei paskyre jam tinkama bausme.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad pirmos instancijos teismas padare išvadas neatitinkancias faktiniu bylos aplinkybiu ir neteisingai prieme jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, nepagristi. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu.

Apylinkes teismas byloje išsamiai ištyre bei ivertino byloje surinktus irodymus, tai yra, apklause kaltinamaji, nukentejusiaja, liudytojus, peržiurejo vaizdo irašus, balsu perskaite protokolus ir kitus dokumentus. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Pripažindamas R. M. kaltu pagal BK 225 str. 4 d. teismas pagristai remesi nukentejusiosios J. D., liudytoju M. B., A.V. J. parodymais.

Apelianto manymu, byloje nera objektyviu irodymu, patvirtinanciu, jog jis ivykde BK 225 str. 4 d.. numatyta nusikalstama veika, pasak apelianto, nera irodyta jo kalte. Teiseju kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagristus.

Nuteistojo R. M. parodymai, kad jis nepadares jam inkriminuojamo nusikaltimo, nepraše nukentejusiosios pateikti dokumentus ir ju neeme, nukentejusiajai J. D. jis protokolo nesuraše, o tik ispejo, kad daugiau taip nedarytu, ir paleido, nes pagailejo, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija bei prieštaraujanti faktinems bylos aplinkybems.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis R. M. bylos tyrimo bei nagrinejimo metu nekarta keite savo parodymus. Apklaustas itariamuoju 2007 07 17, t.y. praejus keletui dienu po ivykio, R. M. teige, kad vairuotojai J. D. paaiškino, kad ji nesilaike kelio ženklo reikalavimu ir pažeide LR (duomenys neskelbtini) ¹ str. 2 d. (KET 52 punkta), kur numatyta bauda nuo 100 iki 150 litu. Jis pabare vairuotoja, pasake, kad automobili reikia statyti i mokamas stovejimo aikšteles. Po to, vairuotoja važiavo statyti automobili i netoliese esancia saugoma aikštele, jie važiuodami pro šali patare kuri mygtuka paspausti. Veliau važiuodama iš automobiliu stovejimo aikšteles, vairuotoja prie ju (policijos) automobilio sustojusi nebuvo, neišlipo ir nieko jam nepadave (b.l.77-79). Akistatos su nukentejusiaja J. D. metu, R. M. teige, nežinas ar po pokalbio su juo J. D. važiavo pastatyti automobili i netoliese esancia stovejimo aikštele (b.l.80-81). Teismo posedžio metu R. M. parode, kad J. D., išvažiuodama iš automobiliu stovejimo aikšteles, buvo sustojusi prie ju tarnybinio automobilio ir paklause ar nebus problemu, kad nesumokejo baudos (b.l.134-136).

Šiuos R. M. parodymus paneigia nukentejusiosios J. D., liudytoju M. B., A.V. J. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netiketi.

Nukentejusioji J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad pokalbio metu pareigunas R. M. grasino, kad J. D. ir jos drauge M. B. gali buti sulaikytos, o drauge gali neišskristi. Ir šiuos grasinimus jis suprato kaip realius. Be to, nukentejusioji patvirtino, kad iš vykusio su kaltinamuoju pokalbio ji suprato, kad pareigunas nori kyšio. R. M. pareikalavus 100 litu, ji sutiko juos duoti, nes mane, kad nera kitos išeities, nes ji buvo pareiguno terorizuojama. Nukentejusiajai J. D. atsakius, kad neturi ji pinigu, tik banko kortele, R. M. nurode, kur yra bankomatas bei kaip privažiuoti prie jo. R. M. jai nurode išvažiavus iš aikšteles, nuvažiuoti i priešais esancia mokama aikštele, išleisti drauge, ir nuimti bankomate pinigus. J. D. važiuojant i mokama aikštele R. M. tarnybiniu automobiliu pats privažiavo prie jos automobilio, nurode, kad bus netoliese. Kaip ivažiuoti i mokama aikštele, kaip naudotis stovinciu aparatu ji mokejo, pareigunai jos nemoke, kaip naudotis aparatu, norint ivažiuoti i aikštele. Nuvažiavus i mokama aikštele ji apsižiurejo, kad neturi banko korteles ir tuomet jai drauge M. B. dave 50 litu ir 20 euru –dvi po 10 euru kupiuras. Perduodant šiuos pinigus jos abi išlipo iš automobilio, nes nukentejusioji stengesi, kad šie veiksmai butu užfiksuoti vaizdo kameru pagalba. Prie daugiaaukštes automobiliu stovejimo aikšteles ji važiavo tikslu perduoti R. M. pinigus. Privažiavusi prie daugiaaukštes aikšteles stovincio pareigunu automobilio ji R. M. pasake, kad turi 50 litu ir 10 euru, paklause, ar tiks. R. M. atsake, kad tiks, liepe pritupti. Tuomet ji išlipo, priejo prie praviru pareigunu automobilio dureliu, pritupe ir padave R. M. i rankas pinigus - 50 litu ir 10 euru (b.l.1-2, 58-59, 60-64, 65-66). Kaip matyti iš šiu nukentejusiosios parodymu turinio, jie yra esminese aplinkybese nepakite nuo pareiškimo pateikimo iki apklausos teisme. Be to, nukentejusiosios J. D. parodymu teisinguma patvirtina teismui pateikti vaizdo irašai (VI Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2007-07-16 raštu Nr. 5AS-140 pateiktas skaitmeninis kompaktinis diskas su vaizdo irašais -1 vnt., UAB „Unimodus“ 2007-07-17 raštu Nr.7-160 perduota skaitmenine laikmena- kompaktinis diskas, 1 vnt.), kuriuose užfiksuoti duomenys atitinka nukentejusiosios nurodytai jos ir R. M. veiksmu sekai.

Nukentejusiosios J. D. parodymus patvirtina ir liudytojos M. B. parodymai apie tai, kad pareigunas R. M. spaude duoti kyši. J. D. paklausus kokia suma, R. M. pasake 100 litu. M. B. suprato, kad tie 100 litu turejo atleisti Jurgita nuo oficialios bausmes – nuo protokolo surašymo del padaryto pažeidimo. Jurgita buvo labai susijaudinusi, nes verke, vis sake R. M. rašyti protokola. Po ivykusio pokalbio nuvažiavus i kita aikštele, J. D. pamate, kad neturi savo banko korteles ir tuomet M. B. jai dave pinigu – 50 litu ir dvidešimt euru. M. B. dar esant oro uoste J. D. paskambino ir pasake, kad policininkui atidave pinigus, bet ne visus, pasiliko viena 10 euru kupiura (b.l.56-57, 139-140).

Be to, nukentejusiosios J. D. parodymus patvirtina ir liudytojo A. V. J. parodymai, kuris tuo metu dirbo ir mate, kad R. M., išlipes iš tarnybinio automobilio, priejo prie pažeidejos automobilio ir aiškinosi, pokalbio turinio jis negirdejo. Po to pareigunas paleido nukentejusiaja, gražino jai dokumentus ir parode, kur reikia sustoti. A.V. J. R. M. pasake, kad paleidžia ja, nes apsiverke ir yra nešcia (b.l. 52-53, 136-137).

Analizuojant šiu asmenu parodymus, pažymetina tai, kad nors apeliantas teigia, kad jokiu dokumentu iš pažeidejos neeme, taciau šia aplinkybe paneigia liudytojo A.V. J. parodymai, jog mate, kad pareigunas R. M. gražino nukentejusiajai dokumentus, kas taip pat patvirtina nukentejusiosios J. D. parodymu nuosekluma.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi nukentejusiosios J. D. parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, logiški, vieni kitus papildantys, jie sutampa tiek visumoje, tiek ir atskirose detalese. Byloje nera jokiu duomenu, kad nukentejusioji J. D. gali buti suinteresuota apkalbeti nuteistaji R. M., apelianto ji nepažista, konfliktiniu situaciju tarp ju nera buve. Todel nera jokio pagrindo netiketi jos nuosekliais parodymais.

Apeliantas skunde nepagristai teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendi, vadovavosi tik J. D. parodymais. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. M. kaltu remesi ir kitu asmenu parodymais, stebejimo kameru vaizdo irašais, pareiguno G. T. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Apylinkes teismas pagristai R. M. parodymus ivertino kritiškai ir motyvuotai atmete kaip prieštaringus ir neitikinamus. Apelianto parodymu nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Todel teismas turejo pagrinda jais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas besalygiškai patikedamas liudytojos M. B. parodymais, neatkreipe demesio i tai, kad teismo posedžio metu liudytoja M. B. nepatvirtino nukentejusiosios J. D. subjektyviu speliojimu bei samprotavimu apie neva pokalbio metu buvusi jos terorizavima, grasinimus sulaikyti ja ir jos drauge. Pažymetina, kad pirmos instancijos teismo posedyje liudytoja M. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir dar karta nurode, kad pareigunas R. M. spaude duoti kyši (b.l.142-145). Liudytojos M. B. parodymai buvo pagarsinti teismo posedyje ir motyvuotai aptarti nuosprendyje.

Teiseju kolegija pripažista nepagristu apelianto skundo teigini, kad teismas naudojo kitu byloje apklaustu liudytoju parodymus tiek, kiek reikejo patvirtinti "nuoseklius ir teisingus" nukentejusiosios J. D. parodymus. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ivertino nukentejusiosios, liudytoju ir nuteistojo R. M. parodymus. Liudytojo G. T. parodymus teismas vertino kaip siekima padeti išvengti baudžiamosios atsakomybes porininkui R. M., kuri G. T. pažista jau ne vienerius metus, todel jais nesivadovavo. Nukentejusiosios ir liudytojos M. B. parodymai viso proceso metu buvo vienodi, nuoseklus, jie papildo vienas kita ir sutampa tarpusavyje iš esmes. Tuo tarpu nuteistasis R. M. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, veliau teisme pakeite. Kaip jau mineta, ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurode, kad pareigunu automobiliui stovint prie UAB „Unimodus“ daugiaaukštes automobiliu stovejimo aikšteles, išvažiuodama J. D. nebuvo sustojusi prie ju automobilio, ji neišlipo ir nieko R. M. neperdave (b.l.77). Taciau teisme jis šiuos savo parodymus pakeite ir jau nurode, kad nukentejusioji J. D. išvažiuodama buvo sustojusi prie pareigunu automobilio, klause, ar jai nebus problemu del padaryto pažeidimo. Todel atsižvelgiant i byloje esancius duomenis, irodymu visuma, apylinkes teismas pagristai padare išvada, kad R. M. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neivertino ji teisinanciu irodymu, nepilnai patikrino ikiteisminio tyrimo metu duotu nukentejusiosios ir apelianto parodymu nuosekluma. Todel buvo pažeisti teismo nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principai, taip pat BPK 272 str. nuostatos. Taciau nurodyti skundo argumentai atmestini kaip nepagristi. Tai patvirtinanciu duomenu byloje nera. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas atliko išsamu irodymu tyrima, del nuteistojo parodymu placiai pasisake ir ivertino juos kitu byloje surinktu duomenu kontekste. Teismas taip pat ivertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus nukentejusiosios ir apelianto parodymus bei motyvuotai pasisake kodel remiasi vienais ar kitais parodymais. Abejoti nukentejusiosios J. D. ir liudytoju M. B., A.V. J. parodymais, kurie prieštaravo nuteistojo parodymams, ir tuo paciu pripažinti, kad teismas nepilnai patikrino ikiteisminio tyrimo metu duotu nukentejusiosios ir apelianto parodymu nuosekluma, teiseju kolegija neturi pagrindo. Tiek nuteistojo, tiek kiti byloje esantys irodymai buvo ivertinti nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimu, todel nera pagrindo teigti, kad buvo pažeisti nurodyti principai ir BPK 272 str. nuostatos.

Teiseju kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo konkreciu atveju teismas nepagristai išplete LR BK 225 straipsnio 4 dalies dispozicijos aiškinima, sutapatinus ir apjungus objektyviuosius kyšininkavimo požymius - kyšio reikalavima ir kyšio provokavima, todel neteisingas šios normos aiškinimas leme nepagristo bei neteiseto nuosprendžio priemima. Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio (Kyšininkavimas) 4 dalyje numatyta atsakomybe valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitu naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priemusiam, pažadejusiam ar susitariusiam priimti mažesnes negu l MGL vertes kyši, reikalavusiam ar provokavusiam ji duoti už teiseta ar neteiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus. Kyšininkavimo sudetis formali, todel nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šiu veiku padarymo.

Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priemimas, 2) pažadas ji priimti, 3) susitarimas ji priimti, 4) reikalavimas ji duoti, 5) provokavimas ji duoti – istatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvus, todel baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad butu padaryta bent viena šiu veiku. Bet kuris iš šiu alternatyviu kyšininkavimo budu siejamas su kaltininko veikimu ar neveikimu vykdant igaliojimus. Šie požymiai R. M. veikoje yra pilnai irodyti. Iš byloje ištirtu irodymu matyti, kad R. M. nustates, kad nukentejusioji J. D. padare administracini teises pažeidima, protokolo nesuraše, pokalbio metu grasino nukentejusiajai, teigdamas, kad tiek ji tiek jos drauge gali buti sulaikytos, t.y. grasino atlikti veiksmus, kuriuos jis kaip valstybes tarnautojas, turejo galimybe atlikti vykdydamas igaliojimus. Nukentejusioji grasinima suprato kaip realu. Be to, pokalbio metu pareigunas R. M. nukentejusiajai nurode: „tau geriausias variantas butu sumoketi man i rankas pinigus ir mes draugiškai išsiskiriame", „tu man sumoki i rankas, mes tau nieko nerašom ir išsiskirstom", „cia bus ne bauda, ar tu supranti", „ar tau 100 litu bus gerai?" (b.l.58-59). Butent taip pasireiške kyšio reikalavimas ir provokavimas. Veliau prie daugiaaukštes automobiliu stovejimo aikšteles kaltinamasis per pravertas dureles tiesiogiai prieme iš nukentejusiosios 50 litu ir 10 euru kyši.

Pažymetina ir tai, kad reikalavimu duoti kyši pripažistami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisetus veiksmus, padaryti žala teisetiems asmens interesams arba neatlikti teisetu veiksmu, kuriuos valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galejo ir turejo atlikti vykdydamas igaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisetus veiksmus. Nagrinejamu atveju, butent taip ir pasireiške R. M. veiksmai, jis reikalavo duoti kyši, grasino sulaikyti keliu eismo taisykliu pažeidima padariusia vairuotoja bei jos keleive, aiškino net gi tai, kad ji netekusi vairuotojo pažymejimo, neteks ir darbo.

Susitarimas priimti kyši paprastai yra kyšio gavejo ir kyšio davejo susitarimas del kyšio priemimo laiko, budo, vietos ir panašiai. Teiseju kolegija konstatuoja, kad teismo išvada, jog R. M., budamas valstybes tarnautoju, provokavo, reikalavo duoti kyši ir savo naudai tiesiogiai prieme mažesnes negu 1 MGL kyši už neteiseta neveikima vykdant igaliojimus, t.y už J. D. administracinio teises pažeidimo protokolo nesurašyma pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., yra pagrista ir teisinga. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kuo pasireiške šie objektyvieji kyšininkavimo požymiai – kyšio reikalavimas, provokavimas ir kyšio priemimas ir šiu požymiu nesupainiojo su kitu objektyviuoju kyšininkavimo požymiu – susitarimu priimti kyši.

Pagal LR BPK 225 straipsni, jeigu priimamas mažesnes negu 1 MGL vertes kyšis, pažadama ar susitariama ji priimti, reikalaujama ar provokuojama ji duoti už neteiseta veikima ar neveikima vykdant igaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 str. 4 d. Pažymetina, kad bet kuris vienas iš išvardintu alternatyviu veiksmu ar visi kartu sudaro BK 225 straipsnio 4 dalies kyšininkavimo objektyviaja puse, todel kaip atskiros, savarankiškos ir baigtos nusikalstamos veikos nera inkriminuojamos. Todel apelianto argumentas, kad pagal BK 225 str. 4 d. kyšininkavimo požymius jis yra nuteistas nepagristai, kadangi tie patys veiksmai vienu metu negali buti ir nenurodyto dydžio kyšio reikalavimu, ir provokavimu duoti kyši, yra nepagristas.

Nagrinejamu atveju kyšininkavimo objektyvioji puse buvo realizuota grasinant nukentejusiajai reikalavimo, provokavimo ir kyšio priemimo budu. Bylos duomenimis negincytinai nustatyta, kad R. M. nustates, kad nukentejusioji J. D. padare administracini teises pažeidima, protokolo nesuraše, pokalbio metu grasino nukentejusiajai, teigdamas, kad tiek ji, tiek jos drauge gali buti sulaikytos, t.y. grasino atlikti veiksmus, kuriuos jis kaip valstybes tarnautojas, turejo galimybe atlikti vykdydamas igaliojimus.

Kyšininkavimas yra tycine veika, t.y. asmuo suvokia, kad materialine nauda, kuria jis gauna iš davejo, yra neteisetas atlyginimas už kokiu nors su tarnybine padetimi susijusiu veiksmu atlikima ar neatlikima duodancio kyšio asmens interesais. Tai yra savanaudiškas nusikaltimas, nes imdamas kyši pareigunas supranta, kad tokiu budu jis praturteja, ir jis to nori.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, kad R. M. veike tiesiogine tycia, t. y. suvoke pavojinga daromos nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti. Nukentejusiosios parodymai patvirtina, kad butent pareigunas R. M. su ja kalbejo, nurode reikalaujama pinigu suma – 100 litu, nurode i kuria vieta atvažiuoti nukentejusiajai nuo banko korteles nuemus pinigus ir toje nurodytoje vietoje – prie daugiaaukštes automobiliu stovejimo aikšteles jos lauke, nukentejusiajai atvažiavus ir pasakius, kad ji turi 50 litu ir 10 euru R. M. nurode, kad tiks, ir šiuos pinigus paeme, taigi suvoke, kad dalyvauja kyšio emime veikdamas tycia. R. M. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 225 str. 4 d. itvirtinto nusikaltimo sudeties požymius. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad R. M. pagal BK 225 str. 4 d. nuteistas pagristai, baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai. Apelianto skundo teiginiai nera pagristi, nes jie prieštarauja teismo išnagrinetu irodymu visetui.

Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajam R. M. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 54 str. nuostatas. Nustatydamas R. M. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jo ivykdyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (LR BK 12 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad anksciau R. M. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagal Vilniaus m. VPK Transporto PK Oro uosto poskyrio viršininko charakteristika tarnyboje charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Teismas ivertines visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas i nusikalstamos veikos pobudi, i tai, kad nuteistasis nusikalstama veika ivykde tarnybos metu, vykdydamas igaliojimus, padare teisinga išvada, kad jam negalima palikti teises dirbti valstybes tarnyboje. Atsižvelgiant i išdestyta, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko sankcijoje numatyta bausme – teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, jos termina nustatydamas nepažeidžiant LR BK 45 str. nuostatu.

Teiseju kolegija taip pat atmeta kaip nepagrista apeliacinio skundo argumenta del sulaikymo laikymo neiskaitymo i paskirtos bausmes laika. Teismas, skirdamas bausme asmeniui, kuriam buvo skirtas kardomasis kalinimas, i paskirta bausme iskaito kardomojo kalinimo ar sulaikymo laika vadovaudamasis LR BK 65 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja bausmiu sudejimo ir keitimo taisykles, taciau tokios bausmes rušies kaip teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas pakeitimas ar prilyginimas nera numatytas.

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija atmeta nuteistojo R. M. apeliacini skunda kaip nepagrista, o pirmosios instancijos teismo nuosprendi palieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacini skunda atmesti.