Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-371-259/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2S-371-259/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
AB bankui SNORAS, AB SEB bankui
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr.2S-371-259/2012(Proceso Nr. 2-21-3-02217-2011-4)
Pirmos instancijos teismo teisėja Sigita BružienėProcesinio dokumento kategorija 110.1, 121.15, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2813-214/2011, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims AB bankui SNORAS, AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei D. K., tretiesiems asmenims AB bankui SNORAS, AB SEB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas V. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakovu bei priteisti iš ieškovės laikiną jų išlaikymą po 600 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi (b.l.25-26) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog tarp šalių yra gilūs tarpusavio konfliktai, kurių pasėkoje kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutartimi (b.l.9-10) šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove. Teismas pripažino, jog šioje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove dėl atsakovo agresyvumo, fizinio bei psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimo vaikų akivaizdoje, ką patvirtina atsakovo administracinių bylų medžiaga (adm. b. Nr. A-2.9-135-58/2011 ir adm. b. Nr.A-2.9-215-720/2011) bei liudytojų (E. J. ir kt.) parodymai. Ištyręs šalių paaiškinimus ir byloje surinktą medžiagą, teismas nenustatė, kad ieškovė nesaikingai vartoja alkoholį (2011-10-28 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro išduotame dokumente nurodyta, kad ieškovė šioje gydymo įstaigoje nesigydė), yra agresyvi vaikų atžvilgiu ar kitoje aplinkoje. Išreikalavęs ir susipažinęs su ieškovės ligos istorijomis, teismas nustatė, jog ieškovė gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose nuo 2009-07-22 iki 2009-07-24 ir nuo 2011-03-27 iki 2011-03-30, tačiau, vadovaudamasis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. ir 9 str., gautos ligos istorijos teismas prie bylos neprijungė. Teismo vertinimu, duomenys apie ieškovės gydymąsi dėl pavartotų medikamentų, kuris tęsėsi ligoninėje neilgą laiką, t. y. 3- 4 dienas, nesudaro pagrindo keisti šiuo metu nustatytą tvarką vaikų gyvenamosios vietos klausimu. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė ligoninėje gydėsi 2011 m. kovo mėnesį, iš namų išsikraustė 2011 m. liepos mėnesį, tačiau aplinkybės, kad vaikams pavojinga gyventi su ieškove, atsakovas nekėlė ir Vaiko teisių apsaugos institucijai apie tai nepranešė, o savo prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos pareiškė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas nenurodė konkrečių ieškovės vaikų nepriežiūros ar neigiamos įtakos jiems darymo faktų, o Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada patvirtino, jog vaikai šiuo metu gyvena tinkamose sąlygose. Teismas pažymėjo, jog ieškovės darbas keliose darbovietėse, alkoholio pavartojimas atskirais atvejais (nuolatinio vartojimo faktas nenustatytas) nėra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, jog šalių vaikai nuvežami į ugdymo įstaigas, iš kurių juos paima auklė, tokio vaikų priežiūros fakto, kaip netinkamo, atsakovas anksčiau neginčijo. Vaikus iš auklės pasiima ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami, o vadovautis tik ikiteisminio tyrimo fakto buvimu, nesant nustatytų konkrečių aplinkybių bei ieškovės kaltės, nėra pagrindo. Nesant neginčijamų įrodymų, kad vaikų gyvenimas su motina neatitinka jų interesų ar pažeidžia jų teisės, tačiau nustatęs, jog atsakovo elgesys šeimoje pažeidė vaikų interesus (atsakovas pripažintas padariusiu administracinės teisės pažeidimus dėl savo, kaip tėvo, valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams), teismas atsakovo prašymą atmetė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.28-30) atsakovas V. K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, išreikalauti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, esančios Eivenių g. 2, Kaune, ieškovės gydymosi stacionare 2011 m. ligos istoriją (prašymo dėl dokumentų išreikalavimo atsakovas atsisakė 2012-02-01 raštu), dėl šių motyvų:

1) byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas elgėsi agresyviai, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą vaikų akivaizdoje, išskyrus pačių šalių paaiškinimus ir ieškovės atsivestų liudytojų prieštaringus parodymus. Prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo atsakovas grindė tuo, kad vaikams su ieškove gyventi yra pavojinga ir nesaugu, kadangi ieškovė grasino nusižudyti, grasino nužudymu vaikams, o po 2011 m. balandžio mėn. įvykusio mėginimo nusižudyti gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, be to, mažamečių vaikų atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, dėl ko ieškovės atžvilgiu Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Domeikavos policijos nuovadoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01504-11 pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, t. y. sūnui V. K.;

2) teismui iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos išreikalavus ieškovės gydymosi stacionare istoriją, tačiau nei atsakovui, nei jo atstovui, nei išvadą teikiančiai institucijai neleidus su ja susipažinti ir neprijungus jos prie bylos, motyvuojant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta asmens privataus gyvenimo neliečiamumo apsauga, teismas pažeidė CPK 42 str. įtvirtintas atsakovo teises, dėl ko atsakovas ir jo atstovas negalėjo pasisakyti dėl šio įrodymo įrodomosios reikšmės, bei CPK 185 str. 1 d. reikalavimą vertinti tik byloje esančius įrodymus. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 str. 3 d. paciento teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti ir negali būti taikoma, kai ši informacija gali būti svarbi užtikrinant kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, atsakovui nurodžius, kad vaikams su ieškove gyventi yra pavojinga, teismas savo paties išreikalautą ieškovės gydymosi stacionare istoriją turėjo prijungti prie bylos ir leisti su ja susipažinti atsakovui, jo atstovui ir išvadą byloje teikiančiai institucijai, taip pat įvertinti šį įrodymą įstatymų nustatyta tvarka, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas turėjo visas galimybes užtikrinti ieškovės privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugą, paskirdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą uždarame teismo posėdyje (CPK 9 str. 1 d.). Neprijungęs prie bylos šio įrodymo, teismas tinkamai neįvertino ir nepasisakė, dėl ko ieškovė buvo gydoma, nevertino medikų išvadų dėl ieškovės psichinių sutrikimų pobūdžio ir galimų recidyvų pasireiškimo šiai dienai, nevertino, ar šalių vaikams dėl ieškovės turėtų psichinių susirgimų yra saugu su ja gyventi. Nesusipažinęs su ieškovės gydymosi Psichiatrijos klinikų stacionare ligos istorija, atsakovas negali tinkamai pateikti savo argumentų;

3) nors teismas ikiteisminio tyrimo medžiagos iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Domeikavos policijos nuovados negavo, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti viešinama, tačiau nesiėmė jokių priemonių gauti informaciją, kurios paviešinimas nepakenks atliekamam ikiteisminiam tyrimui, t. y. informaciją, kokiu pagrindu ieškovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar ieškovei yra pareikšti įtarimai, kas jame pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovė nepaneigė VTAS 2011-10-03 rašte, Domeikavos policijos nuovados 2011-10-26 rašte ir atsakovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovės atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui, t. y. sūnui V. K.. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nenagrinėdamas šalių ginčo iš esmės, o preliminariai vertindamas byloje esančius įrodymus, turėjo ieškovės atžvilgiu jau ilgą laiką pagal BK 140 str. 2 d. atliekamo ikiteisminio tyrimo faktą įvertinti pagal BPK 166 str. l d. ir 168 str. 1 d. nuostatas, kaip galimai pagrįstą ikiteisminio tyrimo vadą;

4) jokių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį, dėl kurio negalėtų būti nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, byloje nėra. Ieškovės atsivestų liudytojų parodymais tikėti negalima, nes jie yra nenuoseklūs, iš dalies prieštarauja vienas kitam, neparemti jokia administracinio teisės pažeidimo ar ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovės atsivesti liudytojai yra jos tiesioginiai pavaldiniai, jų nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie šalims artimi žmonės (giminaičiai, draugai ar pan.). Atsakovo atžvilgiu priimtais Kauno r. apylinkės teismo nutarimais nenustatyta, kad atsakovas vaikų atžvilgiu elgėsi priešingai jų interesams, šie nutarimai tik patvirtina, kad tarp šalių šeimoje vyko konfliktai, kurie neišvengiamai vyko ir šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tačiau teismui 2011-09-29 nutartimi įpareigojus šalis gyventi skyrium, nebėra grėsmės, kad šalys tarpusavyje toliau konfliktuos, taigi, nėra grėsmės, kad šalių nepilnamečiai vaikai bus priversti dalyvauti jų tarpusavio konfliktuose;

5) ieškovei išsikrausčius iš namų, klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo atsakovas nekėlė, nenorėdamas ieškovės jaudinti, pakenkti jos psichiniam stabilumui. Atsakovas nuolat bendravo su vaikais ir stebėjo, ar ieškovė vaikais rūpinasi ir juos prižiūri, ar ieškovės elgesys nedaro žalos vaikams. Išgirdęs iš vaikų nusiskundimus dėl ieškovės naudoto smurto jų atžvilgiu, atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos instituciją ir advokatą dėl dokumentų, reikalingų santuokos nutraukimui bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimams išspręsti teisme parengimo.

2012-02-01 atsakovas V. K. pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašydamas prijungti prie bylos 2011-04-05 medicinos dokumentų išrašą Nr. A-1369608, Kauno r. apylinkės teismo 2012-01-31 nutartį ir Kauno apskrities VPK 2011-12-09 raštą. Atsakovas nurodo, jog prašomas prijungti 2011-04-05 medicinos dokumentų išrašas Nr. A-1369608 patvirtina ne tik ieškovės žudymosi faktą, bet ir kitas atsakovo įrodinėtas aplinkybes - apie didelį ieškovės užimtumą darbe bei nuolatinį alkoholio vartojimą, dėl ko ieškovė negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Atsakovo nuomone, Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nutartis patvirtina, jog šalys nevykdo Kauno apygardos teismo 2011-12-27 nutarties, nepraėjus nė mėnesiui po 2011-12-27 nutarties priėmimo, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo klausimas jau buvo išspręstas, be to, ieškovė nurodė, jog gyvena Domeikavoje ir kiekvieną dieną vežioti vaikus į mokyklą ir vaikų darželį Kulautuvoje žiemos sąlygomis yra pavojinga. Atsakovo prašomas prijungti Kauno apskrities VPK 2011-12-09 raštas patvirtina, jog pagal atsakovo pranešimą ieškovei yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2. dėl sukelto fizinio skausmo mažamečiui sūnui V. K., dėl ko yra pagrindas manyti, kad nepritaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.36-40) ieškovė D. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių agresyvų atsakovo elgesį, fizinio bei psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje naudojimą, išskyrus pačių šalių paaiškinimus ir ieškovės atsivestų liudytojų prieštaringus parodymus, nepagrįsti. Agresyvų atsakovo elgesį, ieškovės atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą patvirtina dar prie ieškinio pateikti įrodymai: protokolai-pareiškimai iš policijos, specialisto išvada Nr. G 404/11 (02), iš kurių matyti, jog dėl neblaivaus sutuoktinio elgesio ieškovei ne kartą teko kreiptis į policiją, prireikė medikų pagalbos. Dėl atsakovo prieš ieškovę naudojamo smurto Kauno rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka yra iškelta byla Nr. PK-379-358/2011. Kauno rajono apylinkės teisme 2011-02-21 priimtas nutarimas, kuriuo atsakovas pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., ir jam paskirta nuobauda - įspėjimas už tai, kad, būdamas neblaivus, mažamečių vaikų akivaizdoje kėlė triukšmą bei vartojo garbę bei orumą žeminančius žodžius ieškovės atžvilgiu mažamečių vaikų akivaizdoje (adm. b. Nr. A-2.9-135-58/2011). 2011-03-22 nutarimu kitoje administracinėje byloje (bylos Nr. A-2.9-215-720/2011) atsakovas pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog liudytojų paaiškinimai patvirtina ne tik tai, jog tarp šalių yra gilūs tarpusavio konfliktai, bet ir tai, jog atsakovas yra agresyvus, linkęs naudoti fizinį smurtą ne tik pačios ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu (liudytoja paaiškino, kad kartu su ieškove ant dukters sėdmenų yra mačiusi sumušimo mėlynę, mergaitė paaiškino, kad mušė tėtis, ir kad šalių nepilnametis sūnus taip pat turi tokią mėlynę);

2) atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsižvelgė į Kauno rajono savivaldybės VTAS byloje pateiktą išvadą, kuri patvirtina, kad vaikų gyvenimo sąlygos yra tinkamos, nėra jokių ieškovės vaikų nepriežiūros ar neigiamos įtakos jiems darymo faktų. Teismas atsižvelgė į tai, jog Kauno rajono savivaldybės VTAS atstovė pabrėžė, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės tariamai naudojamą smurtą vaikų atžvilgiu, nesiėmė jokių veiksmų, kurie užtikrintų jo, kaip tėvo, pareigą tinkamai rūpintis vaikais. Išklausęs Kauno rajono savivaldybės VTAS atstovės paaiškinimus, teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad siekiant apsaugoti prioritetinius vaikų interesus, nėra tikslinga keisti vaikų gyvenamąją vietą, nusistovėjusią tvarką, nes vaikai yra tinkamai prižiūrimi, nuvežami į ugdymo įstaigas, iš kurių juos paima auklė, kuri jau ilgą laiką juos prižiūri (tai patvirtino ir pats atsakovas), be to teismas pažymėjo, kad tokio vaikų priežiūros fakto, kaip netinkamo, atsakovas anksčiau niekada neginčijo;

3) teismas, išreikalavęs ir susipažinęs su ieškovės ligos istorijomis, pagrįstai jų neprijungė prie bylos, vadovaudamasis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. ir 9 str. nuostatomis, o spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo, ieškovės gydymosi duomenis tinkamai įvertino ir į juos atsižvelgė tiek, kiek buvo būtina. Gavęs ieškovės ligos istorijas ir su jomis susipažinęs, teismas nustatė, kad ieškovė gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose nuo 2009-07-22 iki 2009-07-24 bei laikotarpiu nuo 2011-03-27 iki 2011-03-30. Teismas nustatė, jog ieškovės gydymasis ligoninėje truko neilgą laiką t. y. vos 3-4 dienas, todėl teisingai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tai nesudaro pagrindo keisti jau nustatytą vaikų gyvenamąją vietą. Be to, 2011-11-05 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino dėl vaistų miegui vartojimo: dėl patiriamo ne tik fizinio, bet ir nuolatinio psichologinio smurto bei spaudimo, grasinimo susidorojimu, pablogėjo ieškovės dvasinė ir psichologinė sveikata, agresyvus atsakovo elgesys jos atžvilgiu, nuolatiniai tarpusavio konfliktai, baimė ir išgyvenimai ne tik dėl savo, bet ir dėl nepilnamečių vaikų saugumo ir sveikatos, sąlygojo ieškovės dirglumą, pablogėjusią dvasinę ir psichologinę būklę. Atsakovo nepagrįstus argumentus dėl ieškovės girtavimo paneigia prie bylos prijungtas Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2011-10-28 išduotas dokumentas, kuriame nurodyta, kad ieškovė šioje gydymosi įstaigoje, kaip turinti priklausomybę, nesigydė. Teismas teisingai sprendė, kad byloje nuolatinis ieškovės alkoholio vartojimo faktas nenustatytas, o alkoholio pavartojimas atskirais atvejais nėra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą;

4) nurodydamas, jog Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Domeikavos policijos nuovados atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys yra neatskleidžiami, teismas pagrįstai sprendė, kad vadovautis tik ikiteisminio tyrimo fakto buvimu, neesant nustatytų konkrečių aplinkybių bei ieškovės kaltės, nėra pagrindo vertinti, kad vaikai negali gyventi kartu su motina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė ieškiniu siekia nutraukti šalių sudarytą santuoką, pasidalinti santuokoje įgytą turtą, taip pat nustatyti abiejų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą (b.l.1-6). Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama 1) įpareigoti atsakovą V. K. gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove D. K.; 3) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kulautuvos mstl., Kulautuvos sen., Kauno r.; 4) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atitinkamai dukrai B. K. 898 Lt/mėn. ir sūnui V. K. po 888 Lt/mėn. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-09-29 nutartimi (b.l.8-9) ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą V. K. gyventi skyrium nuo ieškovės D. K.; 2) nustatė nepilnamečių vaikų B. K. ir V. K. gyvenamąsias vietas kartu su motina D. K.; 3) įpareigojo atsakovą V. K. netrukdyti ieškovei D. K. naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kulautuvos mstl., Kulautuvos sen., Kauno r.; 4) priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams B. K. ir V. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) nepilnamečių B. K. ir V. K. skirtų lėšų tvarkytoja skyrė jų motiną D. K.. Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2011-12-27 nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove; kitą Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-29 nutarties dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo siekia, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo bei priteistas iš ieškovės vaikų išlaikymas (b.l.11-12). Atsakovas priešieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakovu bei priteisti iš ieškovės laikiną jų išlaikymą po 600 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi (b.l.25-26) atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo administracinių bylų medžiaga (adm. b. Nr. A-2.9-135-58/2011 ir adm. b. Nr. A-2.9-215-720/2011) bei liudytojų parodymais, patvirtinančiais atsakovo fizinio bei psichologinio smurto prieš ieškovę panaudojimą vaikų akivaizdoje. Nenustatęs, kad ieškovė nesaikingai vartoja alkoholį ir kad yra agresyvi vaikų atžvilgiu, vaikų neprižiūri ar daro jiems neigiamą įtaką, susipažinęs su ieškovės ligos istorijomis bei Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, nesant neginčijamų įrodymų, kad vaikų gyvenimas su motina neatitinka jų interesų ar pažeidžia jų teisės, tačiau nustatęs, jog atsakovo elgesys šeimoje pažeidė vaikų interesus (atsakovas pripažintas padariusiu administracinės teisės pažeidimus dėl savo, kaip tėvo, valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams), teismas atsakovo prašymą atmetė. Teismas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis nesivadovavo motyvuodamas tuo, jog šie duomenys neatskleidžiami, o vadovautis tik ikiteisminio tyrimo fakto buvimu, nesant nustatytų konkrečių aplinkybių bei ieškovės kaltės, nėra pagrindo.

Atskiruoju skundu (b.l.28-30) atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį panaikinti, kadangi vaikams su ieškove gyventi yra pavojinga ir nesaugu (ieškovė grasino nusižudyti, grasino nužudymu vaikams), o jokių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį byloje nėra. Atsakovo nuomone, neleisdamas susipažinti ir neprijungdamas prie bylos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gautos ieškovės gydymosi stacionare istorijos, teismas pažeidė CPK 42 str. įtvirtintas atsakovo teises, dėl ko atsakovas ir jo atstovas negalėjo pasisakyti dėl šio įrodymo įrodomosios reikšmės, bei CPK 185 str. 1 d. reikalavimą vertinti tik byloje esančius įrodymus. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių gauti informaciją, kurios paviešinimas nepakenks atliekamam ikiteisminiam tyrimui, t. y. informaciją, kokiu pagrindu ieškovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar ieškovei yra pareikšti įtarimai, kas jame pripažintas nukentėjusiuoju. Atsakovas atskirajame skunde pažymėjo, jog ieškovei išsikrausčius iš namų, klausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo atsakovas nekėlė, nenorėdamas ieškovės jaudinti, pakenkti jos psichiniam stabilumui, tačiau atsakovas nuolat bendravo su vaikais ir stebėjo, ar ieškovė vaikais rūpinasi ir juos prižiūri.

Kauno apygardos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. LR CK normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Kauno apygardos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo materialiųjų reikalavimų pobūdį byloje, pateiktus įrodymus, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-12 raštu Dėl šeimos aplinkos (b.l.14), Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-26 raštu Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (b.l.18) bei kitais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Raudondvario policijos nuovada 2011-02-04 raštu Nr. 20-65-9-S-261 ir 2011-03-08 raštu Nr. 20-65-9-S-467 pranešė, jog atsakovui V. K. surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai pagal LR ATPK 181 straipsnį, reglamentuojantį atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Bylos šalių šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-07 įsakymu Nr. ĮS-301 įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl atsakovo V. K. girtavimo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai apie jog, jokių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį byloje nėra, yra atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog neginčijamų įrodymų, kad vaikams su ieškove šiuo metu gyventi yra pavojinga ir nesaugu, byloje nėra. Atsakovo 2012-02-01 teismui pateiktas Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog nuo 2011-03-27 iki 2011-03-30 ieškovė buvo hospitalizuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje. Išraše nurodyti ieškovės nusiskundimai: nerimas, įtampa, jautrus miegas, pervargimas, užsitęsusi stresogeninė situacija. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog pacientė akcentuojanti psichikos būklės pablogėjimą dėl šiuo gyvenimo etapu patiriamų stresogeninių įvykių – dėmesys koncentruotas ties santykiais su vyru (atsakovu). Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės gydymasis ligoninėje truko neilgą laiką t. y. vos 3-4 dienas, bei ieškovės psichinės sveikatos būklės pablogėjimą lėmusias priežastis, t. y. nuolatinius konfliktus su vyru (atsakovu), be to, įvertinęs tai, jog ieškovės sveikatos pablogėjimas įvyko beveik prieš metus laiko, jokių duomenų apie galimai vėliau pasikartojusį tokio pobūdžio ieškovės sveikatos pablogėjimą byloje nesant, teismas sprendžia, jog ieškovės gydymasis ligoninėje 2011-03-27 – 2011-03-30 laikotarpiu nesudaro pagrindo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu. Byloje esantys Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštai patvirtina, jog ieškovė rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais: jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė nuveža vaikus į mokyklą, parsiveža juos namo iš auklės. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų tikslinga keisti vaikams nusistovėjusios tvarkos, kai vaikai faktiškai gyvena su motina ir bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį, iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nesiėmė jokių priemonių informacijai, kurios paviešinimas nepakenks atliekamam ikiteisminiam tyrimui, gauti, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi duomenys apie ieškovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio sūnaus V. K. sužalojimo byloje yra (apie tai nurodoma Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-26 rašte, b.l.18), tačiau kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir ieškovės kaltės klausimas neišspręstas, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro prielaidų spręsti, jog ieškovė netinkamai atlieka savo, kaip nepilnamečių vaikų motinos, pareigas. Juo labiau kad ikiteisminis tyrimas pradėtas Vaiko teisių apsaugos skyriui persiuntus atsakovo pareiškimo kopiją Kauno rajono apylinkės prokuratūrai, pats atsakovas į pareigūnus nesikreipė, o sužinojęs apie galimai smurtaujančią ieškovę, mažametį sūnų vis tiek grąžino ieškovės priežiūrai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas suabejoti atsakovo argumentų apie netinkamą ieškovės elgesį pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesivadovauja ir atsakovo 2012 02 01 teismui pateiktu dokumentu - Kauno apskrities VPK 2011-12-09 raštu, kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir ieškovės kaltės klausimas neišspręstas. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas, neleisdamas susipažinti ir neprijungdamas prie bylos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gautos ieškovės gydymosi stacionare istorijos, pažeidė CPK 42 str. įtvirtintas atsakovo teises bei CPK 185 str. 1 d. reikalavimą vertinti tik byloje esančius įrodymus, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Spręsdamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma, taip pat atsižvelgė į atsakovo prašymu teismo išsireikalautose ieškovės ligos istorijose esančią informaciją, o nustatęs, jog ieškovės gydymasis ligoninėje truko neilgą laiką t. y. vos 3-4 dienas, teisingai ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tai nesudaro pagrindo keisti jau nustatytą vaikų gyvenamąją vietą. Kadangi ieškovės ligos istorijose esanti informacija apie ieškovės sveikatos būklę yra konfidenciali, be to, byloje ir taip esant pakankamai duomenų atsakovo pareikštam prašymui išspręsti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. ir 9 str., ieškovės gautų ligos istorijų prie bylos neprijungė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesivadovauja atsakovo pateikta neįsiteisėjusia Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nutartimi bei atmeta atsakovo argumentus, susijusius su šiuo dokumentu atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso dalyviai viso bylos nagrinėjimo metu gali reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Teismui nustačius, jog byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, pakartotinai tais pačiais motyvais reiškia tuos pačius prašymus ir pan.), jam gali būti skiriama iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str.). Už įsiteisėjusių teismo sprendimų/nutarčių nevykdymą asmeniui taip pat yra numatyta atsakomybė (CPK 585 str. 2 d.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos kartu su atsakovu nustatymo bei laikino jų išlaikymo po 600 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iš ieškovės priteisimo atmetė pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas