Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-2951-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2YT-2951-666/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00737-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
G. T., V. V. A.
Suinteresuotas asmuo
V. T., A. S., valstybės įmonei Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-2951-666/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00737-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. T. ir V. V. A., pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., A. S., A. S., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai G. T. ir V. V. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė, o pareiškėjos mama O. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad A. S. ir O. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sandėlį, garažą ir kitus kiemo statinius unikalus, adresu (duomenys neskelbtini). Mirusieji A. S. ir O. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą, kad ir iš ko jis besusidėtų palikti vienas kitam. Sutuoktiniai testamente taip pat susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas jų turtas, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų paliekamas dukrai V. V. A. ir vaikaičiui G. T. lygiomis dalimis. Mirus pareiškėjos tėvui A. S. pareiškėjos mama į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir mirusiojo vaikai, pareiškėjos broliai A. S., A. S. ir sesuo V. T. Nors pareiškėjos mama (pareiškėjo senelė) per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausiusiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, rūpinosi likusiu turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai, o pareiškėjo senelei O. S., po jos mirties likusį palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjai, jiems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises į visą paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. T., A. S. ir A. S. pateiktu atsiliepimu su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. ir O. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė 4 vaikai: V. V. A., V. T., A. S. ir A. S.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). A. S. ir O. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą, kad ir iš ko jis besusidėtų palikti vienas kitam. Sutuoktiniai testamente taip pat susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas jų turtas, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų paliekamas dukrai V. V. A. ir vaikaičiui G. T. lygiomis dalimis. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Kretingos rajono savivaldybės 2 – ojo notaro biuro 2019-07-04 pažyma, notarinio registro Nr. 2147, patvirtina, kad po A. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 19-15603172 matyti, kad O. S. iki pat mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu įgytoje sodyboje. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad velionė mokėjo mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas, rūpinosi turtu kaip savu. Po O. S. mirties palikimą priėmė pareiškėjai G. T. ir V. V. A.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad O. S. po sutuoktinio A. S. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, naudojosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes taip pat patvirtina palikimu suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai. O. S. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis