Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1679-431/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-09
Bylos Nr.: 2S-1679-431/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Gerasičkinienė

Kategorijos

128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1679-431/2011Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija: 128.17. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės ir įkeisto daikto savininkės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė išieškoti iš skolininkų J. A., D. A. ir K. A. skolą pagal kreditavimo sutartį, kurios dydis pakartotinio prašymo padavimo dieną sudaro 223 101,82 EUR ir 26 538,96 Lt, 133,00 Lt žyminio mokesčio bei 6 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (t.y. nuo 202 734,00 EUR) nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, bei leisti parduoti iš varžytynių 2007-11-30 Hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą nekilnojamąjį turtą:

0,6196 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);0,2304 ha žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini);66,70 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);6,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);10,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);39,00 kv. m. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);18,00 kv. m. daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);6,00 kv. m. vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);49,70 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);64,16 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį K. A. (a/k (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Nurodė, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties skolos kreditoriui negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 202 734,00 EUR negrąžinto kredito, 18 209,74 EUR ir 25 263,39 Lt nesumokėtų palūkanų, 2158,08 EUR ir 1275,57 Lt delspinigių, iš viso: 223 101,82 EUR ir 26 538,96 Lt, 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6,00 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (202 734,00 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-04, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytynių K. A. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą:

0,6196 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);0,2304 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);66,70 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);6,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);10,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);39,00 kv. m. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);18,00 kv. m. daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);6,00 kv. m. vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini);49,70 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);64,16 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad K. A. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindama jai, J. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir D. A. (a/k (duomenys neskelbtini) iki 2023-11-26 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB DnB NORD bankui K. A. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus:

Žemesnės instancijos teismas

Įkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi. Kadangi skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino kreditoriui skolos, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Įkeistų daiktų savininkė ir skolininkė K. A. atskiruoju skundu (b.l. 185-187) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis turi būti tokia, jog ji galėtų būti realiai įvykdoma, o jeigu ji negali būti įvykdyta, tai ji laikytina neteisėta. Antstolis negalės savavališkai keisti teismo nutarties rezoliucijos ir privalės vykdyti tai, kas yra nurodyta nutartyje. Nutartimi teismas konkrečiai nurodė - priverstinai parduoti iš varžytynių malkinę, užstatytas plotas - 6,00 kv. m., u/n (duomenys neskelbtini); malkinę, užstatytas plotas - 10,00 kv. m., u/n (duomenys neskelbtini) ir vištidę, užstatytas plotas - 6,00 kv.m., u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., tačiau šių nekilnojamojo turto vienetų natūroje nėra. Šių statinių nebuvo jau sudarant hipotekos lakštą, nes pridedama pažyma buvo pagrindas įkeitimui sudaryti, kuri įrodo, kad hipotekos lakšte yra esminė klaida, nes pažymoje nurodyta, jog šie nekilnojamojo turto daiktai neegzistuoja. Teismas negali įpareigoti parduoti iš varžytinių to, ko nėra natūroje. Teismo skundžiamojoje nutartyje nurodoma, kad pareiškėjo pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2007-11-28 kreditavimo sutartis Nr. 5500-2007-30944, iki šiol neįvykdyta, todėl nutarta išieškoti iš K. A. skolą ir parduoti iš varžytinių jai priklausantį turtą, tačiau ji iki šiol nėra gavusi pareiškėjo sprendimo, kuriuo būtų nutraukta kredito sutartis. Tai, kad pareiškėjas siuntė, bet jai neįteikė pranešimo, savaime nereiškia, kad ji turi žinoti neįteikto laiško turinį. Neįteikus jai pranešimo apie sutarties nutraukimą neįsigalioja nauji teisiniai santykiai - santykiai po sutarties nutraukimo. Skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė nesutinka su teisiniais išvedžiojimais, kuriais neįteikimas prilyginamas įteikimui. Nurodo, kad jos gyvenamoji vieta ir adresas niekada nesikeitė, todėl ji jokios įstatyminės pareigos nepažeidė. Skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė nesutinka su teismo nutartimi priteistomis 6 proc. metinėmis palūkanomis iki visiško skolos išieškojimo dienos. Nurodo, kad pareiškėjo teigimu sutartis yra nutraukta, todėl iki sutarties nutraukimo pareiškėjas gali skaičiuoti sutartines palūkanas, o nuo kreipimosi į teismą dienos turi būti skaičiuojamos jau ne nebeegzistuojančios sutarties palūkanos, o įstatyminės palūkanos. Kadangi skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė nėra juridinis asmuo, tai remiantis LR 6.37 str. 2 d., 6.210 str. ji turiu mokėti ne 6, o 5 procentų metines palūkanas. Teismas pilnai patenkino pareiškėjo reikalavimą ir nutarė išieškoti nesumokėtų palūkanų, 2 158,08 EUR ir 1 275,57 Lt delspinigių skolą. Palūkanos ir netesybos už tuos pačius veiksmus yra sudubliuotos, o ne įskaitytos viena į kitą. Sutartinių netesybų dydis gali būti ginčo objektu pagal CK 6.73 str. 2 d. Nurodytoji materialinė teisės norma - CK 6.73 str. 2 d., taip pat CK 1.5 str. leidžia sumažinti netesybas, tame tarpe ir teismo iniciatyva, kai jos aiškiai per didelės. Tam nustatyti tik du apribojimai - nemažinamos jau sumokėtos netesybos, taip pat netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nuostolių kreditorius civilinėje byloje neįrodė, nes jų nepatyrė. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką delspinigių dydis 0,01% yra protingas ir atspindi pusiausvyros principą, todėl didesni delspinigiai turi būti teismo iniciatyva sumažinti iki protingų delspinigių dydžio ir tik už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Tokio dydžio netesybos, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra pakankamos prievolės užtikrinančiai funkcijai įgyvendinti (CK 6.70 str.), juo labiau, kad šiuo atveju prievole užtikrinta ir kitu įstatymo numatytu būdu - hipoteka, o nuostoliai - mokėtinomis palūkanomis. Todėl remiantis išdėstytu prašo teismo apginti skolininkė ir įkeistų daiktų savininkės teises ir sumažinti delspinigių sumą pagal paskolos sutartį iki 0,01% dydžio, ne daugiau kaip už 180 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė atskirajame skunde teigia, kad skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 05 05 nutartimi areštuoti daiktai (malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vištidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie realiai neegzistuoja ir kurių nebuvo jau sudarant hipotekos lakštą. Dėl to skolininkės teigimu skundžiama nutartis negali būti įvykdyta ir turi būti panaikinta. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vadovaujantis CK 4.185 str. 5 d., hipotekos registro (kaip ir kitų viešųjų registrų) duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog registras nepateikia jokių duomenų, kad minėtų daiktų nebūtų, todėl nėra pagrindo abejoti registro pateikiamų duomenų tikrumu ir naikinti skolininkės skundžiamą nutartį. Bankas savo pareigą įspėti skolininkus apie numatomą sutarties nutraukimą įvykdė tinkamai - skolininkams J. A., D. A. ir K. A. nevykdant įsipareigojimų pagal 2007-11-28 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nustatytais terminais nedengiant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių, bankas 2009-12-04 raštu Nr. 30.58.37/1708 išsiuntė įspėjimus dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo bei paragino iki nustatyto termino padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas bankui nebuvo padengtas, bankas registruotais laiškais skolininkams išsiuntė 2010-06-28 raštą Nr. 30.58.17/1348 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“. Byloje yra duomenys, kad skolininkei K. A. skirtą pašto siuntą buvo bandoma įteikti 2010-07-02. Skolininkams nepadengus skolos, bankas, praėjus 41 dienai nuo pirmojo bandymo K. A. įteikti pašto siuntą (po šios datos buvo 5 kartus (2010-07-02, 2010-07-08, 2010-07-21, 2010-07-28 ir 2010-08-02 dienomis) bandyta įteikti skolininkei K. A. pranešimus su informacija apie skolininkei skirtą pašto siuntą), su 2010 08 13 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Bankas siųsdamas skolininkams pranešimus su įspėjimais apie vienašališką sutarties nutraukimą pastariesiems nevykdant įsipareigojimų paskutiniais bankui žinomais skolininkų gyvenamųjų vietų adresais, CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintos pareigos apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 dienų, nepažeidė, todėl hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti tokį prašymą. Skolininkės atskirojo skundo teiginiai dėl nepagrįstai reikalaujamų palūkanų ir delspinigių nėra bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimo dalykas. Skolininkei nesutinkant su palūkanų dydžiu šis klausimas gali būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles. Išieškojimo iš įkeisto turto procedūra yra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles ir hipotekos teisėjas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas priima nutartis formaliais pagrindais pagal Hipotekos registro duomenis patikslinęs, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu ir nesprendžia skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčų iš esmės. Skolininkė neteisingai aiškina CK 6.37 str., 6.210 str. nurodydama, kad turi būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo sutarties nutraukimo dienos. Pažymėtina, kad šiuo atveju Kreditavimo sutartyje yra susitarta dėl palūkanų dydžio. Bankas, kreipdamasis su pakartotiniu pareiškimu į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašė iš skolininkų išieškoti Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 5 p. ir bendrosios dalies 18 p. nustatytas palūkanas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius skundžiama nutartimi pagrįstai tokį banko prašymą tenkino. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu, šios palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 str.). Šiuo atveju kreditavimo sutartyje bankas ir skolininkai susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl hipotekos teisėja pagrįstai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, skaičiavo sutartines palūkanas, o ne 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 37 p., tik už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį, kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. delspinigiai skaičiuojami ne nuo visos pradelstos sumos, todėl negalima sutikti, su skolininkės nuomone, kad delspinigiai ir palūkanos yra sudubliuoti už tuos pačius veiksmus. Kreditavimo sutarties 37 punkte numatyta bauda yra laikytina sutarties šalių nustatytu minimaliu nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžiu. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patiltų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Skolininkė nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kad Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi, o jos siūlomi 0,01 proc. dydžio delspinigių dydis yra protingas. Jei skolininkė mano, kad bankas neteisingai apskaičiavo palūkanas bei delspinigius, tai skolininkė įstatymų nustatyta tvarka turi tai įrodyti (CPK 178 str.) ir šie klausimai turi būti sprendžiami pagal ginčo teisenos taisykles. Tuo tarpu bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (ypatingoji teisena) šie klausimai nespręstini.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi areštavo K. A. nuosavybės teise priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 0,6196 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,2304 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 66,70 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 10,00 kv. m. malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 39,00 kv. m. tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 18,00 kv. m. daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 6,00 kv. m. vištidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini); 49,70 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 64,16 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždrausdama įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti. Įspėjo skolininkę (įkeistų daikto savininkę) K. A. ir skolininkus J. A. ir D. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 87-89).

Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 159), nes skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties, kuriuo buvo areštuotas įkeistas turtas, neatsiskaitė su kreditoriumi. Ginčijama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi, teismas nutarė išieškoti skolą: 202 734,00 EUR negrąžinto kredito, 18 209,74 EUR ir 25 263,39 Lt nesumokėtų palūkanų, 2158,08 EUR ir 1275,57 Lt delspinigių, iš viso: 223 101,82 EUR ir 26 538,96 Lt, 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6,00 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (202 734,00 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-05-04, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį K. A. (a/k (duomenys neskelbtini)

Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su hipotekos teisėjos 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi, nes apeliantės nuomone ši nutartis negali būti priverstinai įvykdyta, kadangi nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto, o konkrečiai – malkinės, užstatytas plotas - 6,00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinės, užstatytas plotas - 10,00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir vištidės, užstatytas plotas - 6,00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), natūroje nėra. Teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš aktualių, t.y. 2011 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad visi hipotekos teismo teisėjos 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi areštuoti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, jog nurodyti nekilnojamieji daiktai natūroje neegzistuoja. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl įkeistų bei areštuotų nekilnojamųjų daiktų neegzistavimo atmeta.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji iki šiol nėra gavusi kreditoriaus sprendimo, kuriuo būtų nutraukta kredito sutartis. Kreditorius kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, pateikė teismui įrodymus apie tai, jog kredito sutartis yra vienašališkai nutraukta, bei įrodymus, jog šis pranešimas buvo išsiųstas skolininkams jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais (b.l. 82-83). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nutarė pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą, nes nustatė, kad pranešimas apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą skolininkei tapo žinomas tuo momentu, kai pasiekė paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą. Ši teismo nutartis skolininkei ir įkeisto turto savininkei buvo įteikta asmeniškai (b.l. 102). Dėl šios teismo nutarties skolininkė ir įkeisto turto savininkė pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kitų argumentų, kurie iš esmės yra pažodžiui kartojami ir šiame atskirajame skunde, teigė, jog negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi apeliacine tvarka nagrinėdamas skolininkės K. A. atskirąjį skundą (b.l. 131-134), konstatavo, kad kreditorius tinkamai informavo šią skolininkę apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį. Ši teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, o tai reiškia, kad įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Kartu tai reiškia ir tai, jog tie patys atskirojo skundo argumentai, pakartoti dėl kitos teismo nutarties, nesudaro pagrindo teismui iš naujo vertinti tų pačių aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas jau yra teisiškai kvalifikavęs. Dėl nurodytų motyvų teismas plačiau nepasisako ir teisiškai nevertina tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra susiję su pranešimu apie kredito sutarties vienašališką nutraukimą bei jo įteikimu skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei K. A..

Apeliantė, ginčydama priverstinio išieškojimo veiksmus, kuriais buvo areštuotas įkeistas turtas, teigia, kad ji nesutinka su palūkanų ir delspinigių dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Teisę į CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Nustatyta, kad kredito sutarties 43 p. šalys susitarė, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas (b.l. 70). Šiuo atveju kredito sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, todėl skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. CK 6.221 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Todėl konstatuotina, jog civilinės atsakomybės santykiai tarp šalių tęsiasi ne iki kredito sutarties nutraukimo, o iki prievolės įvykdymo dienos. CK 4.174 straipsnis nustato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi įstatymų leidėjas nustatė, kad ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir palūkanų išieškojimas visiškai užtikrinamas hipoteka, jeigu įkaito davėjas ir kreditorius nesusitaria kitaip.

Atskirojo skundo argumentas dėl delspinigių dydžio yra ginčas dėl pagrindinės prievolės bei su ja susijusių mokėjimų. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo, delspinigių dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Tai reiškia, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės dėl pagrindinės sutarties nagrinėtini ginčo teisenos tvarka ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl apeliantės atskirajame skunde keliamų klausimų, susijusių su delspinigiais bei jų dydžiu.

Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo. Skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kreditorius prašo priteisti iš apelianto 363,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. kreditoriui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių nuostatas (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė