- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- TS-100-957/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- L. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 59-254 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. kovo 29 d. ir nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. gegužės 9 d.
Be to, L. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. P. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį atlikta bausmė bei laikotarpiai, įskaičiuoti minėtame nuosprendyje.
Be to, L. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 4 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. gegužės 30 d. 16.20 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Be to, L. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laikas nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. kovo 29 d., nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. gegužės 9 d., nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. vasario 4 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. gegužės 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. gegužės 26 d., ½ bausmės dalį atliko 2015 m. lapkričio 26 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. spalio 20 d. – 1 metai 7 mėnesiai 6 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016 m. spalio 20 d. Vilniaus pataisos namuose, 2016 m. spalio 20 d. protokolu Nr. 58-47 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos-įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 59-254 nutarė netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 42 balus, į nuteistojo mąstymą bei elgesį, nepilnai įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, polinkį pažeidinėti nustatytą pataisos namų vidaus tvarką, šiuo metu turimas 7 galiojančias nuobaudas, jų pobūdį, į silpną motyvaciją keistis bei į aukščiau Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis L. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. P. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimo teiginys „amžius pirmojo teistumo metu -17 metų“ yra nekorektiškas, kadangi teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, todėl teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Nuteistojo teigimu, vadovaujantis BVK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų. Taigi nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė - tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nuteistojo manymu, Komisija priėmė visiškai nemotyvuotą ir skundžiamame Komisijos nutarime išdėstytiems faktams priešingą sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad Komisijos nutarimas būtų motyvuotas, taigi akivaizdus šio reikalavimo nesilaikymas skundžiamą Komisijos nutarimą daro neteisėtu. L. P. savo skunde nurodo, jog skundžiamo Komisijos nutarimo teiginiui „Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. P. nesilaikys įstatymų ir nusikals“ galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas - teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Nuteistojo teigimu, BVK 164 straipsnio 5 dalis nustato, kad rekomendacijos pataisos įstaigai ir nuteistajam turi būti motyvuotos, skundžiamame nutarime Komisija nesivadovavo šiuo įstatymo straipsniu. L. P. teigimu, akivaizdžiu tuščiažodžiavimu yra nurodymas nuteistajam dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo manymu, galima įsitikinti, kad paleidžiant jį lygtinai bus pasiektas teisingumo principas. Savo ruožtu, jis įsipareigoja teismui nepažeisti lygtinio paleidimo sąlygų, tęsti gydymą reabilitacijoje, visiškai atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo. Taikant jam lygtini paleidimą bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas - paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialine aplinka, socialinis ryšis stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės. L. P. nurodo, jog lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam laisves atėmimu, paleidžiant ji lygtinai, daryti atitinkamas išvadas, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo, susimažina recidyvizmo riziką.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo L. P. skundą nepateikė.
Nuteistojo L. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 59-254 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad L. P. neatitinka visų formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 2 punkte.
Pažymėtina, jog viena iš formalių lygtinio paleidimo iš pataisos sąlygų yra ta, jog nuteistasis turi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos informacijos matyti, jog L. P. yra numatyta ne viena tokia priemonė, viena iš jų – laikytis bausmių vykdymo kodekso ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Visgi iš asmens duomenų matyti, kad L. P. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net 8 kartus, 7 nuobaudos galioja. Minėtos nuobaudos paskirtos už lokalizacijos pažeidimus, fizinio smurto naudojimą, narkotinių medžiagų vartojimą, nurodymų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą, dienotvarkės pažeidimą, mobilaus ryšio telefono laikymą. Visumoje paminėti tvarkos ir drausmės pažeidimai, jų kiekis, taip pat faktas, jog keli pažeidimai savo pobūdžiu gana šiurkštūs, leidžia spręsti ne tik apie nuteistojo impulsyvumą, bet ir apie jo polinkį nepaklusti privalomoms elgesio taisyklėms, pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir jos reikalavimus. Šiuo metu galioja septynios nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos, jos neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę, kadangi drausmės pažeidimus nuteistasis darė dažnai, iš esmės vieną po kito su trumpomis pertraukomis, savo elgesį ėmė keisti tik artėjant terminui, kuriam suėjus gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog didžioji dalis L. P. teistumų yra susiję su narkotinėmis medžiagomis, būdamas pataisos namuose jis vėl gi vartojo narkotines medžiagas, o ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis nevykdo jam paskirtų socialinės reabilitacijos priemonių, nesugeba laikytis įstatymų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nuteistasis dar nėra pakankamai socialiai reabilitavęsis. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo, jog jis dar nėra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Visgi iš nuteistojo elgesio vartojant narkotines medžiagas pataisos namuose matyti, jog kriminogeniniai veiksniai, darę įtaką nusikalstamų veikų darymui, nėra išnykę, nuteistasis nuo jų nėra visiškai atsiribojęs. Be to, iš socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad asmuo anksčiau teistas 10 kartų, lygtinis paleidimas nebuvo taikytas, bausmės vykdymo atidėjimas taikytas vieną kartą, dėl naujų teismo nuosprendžių bausmės vykdymo atidėjimas buvo nutrauktas. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad L. P. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, kas kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Išvadoje nurodoma, jog L. P. stresinėse situacijose gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, priimti netinkamą problemos sprendimo būdą, kaip pvz. atsipalaidavimui, įtampos sumažinimui pavartoti narkotinių medžiagų ar pritrūkus pinigų, jų prasimanyti netinkamais būdais. Nuteistasis kai kuriose situacijose neįvertina elgesio pasekmių, pasiduoda vidiniams impulsams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jo dalyvavimas reabilitacinėse programose vertinamas teigiamai ir tai rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Visgi, kaip jau buvo minėta, nepaisant šių teigiamų pokyčių, nuteistojo L. P. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas, kadangi jis sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus ir taip nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės ir lygtinio paleidimo taikymas jam šiuo metu būtų pernelyg ankstyvas.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį L. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. L. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo L. P. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, jog Komisija savo Nutarime vartojo nekorektiškus teiginius, pažeidė jo konstitucines teises, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos, tačiau teismo vertinimu, tai yra subjektyvūs nuteistojo vertinimai, kurie nepagrįsti ir neturi jokios esminės reikšmės Komisijos priimto Nutarimo teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo L. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 59-254, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.