Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2012-04-06 · Byla Nr. A2.5.-103-783/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-06
Bylos Nr.
A2.5.-103-783/2012
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00077-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
NUTARIMASAdm. t. paž. byla Nr. A2.5-103-783/2012
Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00077-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 52.3 (S)
2012 m. balandžio 6 d.Kupiškis
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:institucijos, surašiusios protokolą, atstovui Laimundui Vaičiulėnui,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 110¹ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant tuo, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. kooperatyvui (duomenys neskelbtini) pardavė perdirbti ne savo vardu registruotų karvių pieną, tuo pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-495, 16 punktą, draudžiantį parduoti perdirbimui ar parduoti tiesiogiai vartoti ne savo vardu registruotų karvių pieną ar pieno produktus.

E. P. kaltės dėl pažeidimo nepripažino, nurodė, jog turi savo vardu registruotą karvę, kurios pieną ir parduoda, kitų asmenų pieną pieno supirkėjams nepriduoda. Teigia, jog jo karvė yra pieninga, o apsiveršiavusi duoda iki 40 kg pieno per dieną. Nurodo, jog 2011 m. liepos 5 d. karvė apsiveršiavo, todėl ir pieno kiekiai, parduodami pieno supirkėjui, už 2011 m. rugpjūčio – spalio laikotarpį buvo didesni.

Liudytojas R. B. parodė, jog jis atliko E. P. , kaip pieno gamintojo, patikrą vietoje, siekdamas nustatyti pažeidimą dėl ne savo vardu registruotos karvės pieno pardavimo. Dar prieš vykdamas į vietą matė, jog E. P. parduodamas pienas pieno supirkėjui viršija nustatytas maksimalias vienos karvės duodamo pieno ribas, rekomenduojamas LR žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto departamento (rekomendacijos priimtos 2012-02-20 pasitarimo su suinteresuotais atstovais dėl pieno gamybos kvotų administravimo metu, protokolo Nr. 8D-76 (5.50)). Mano, jog atlikus patikrą įtarimas pasitvirtino. Nuvykus į E. P. ūkį buvo rasta viena karvė, dvi telyčaitės. Pats E. P. neigė pridavęs kitų asmenų vardu registruotą pieną.

Iš pieno gamintojo patikros vietoje užduoties, ataskaitos (b.l. 5-8) matyti, jog 2012 m. kovo 20 d. atlikus pieno gamintojo patikrą vietoje nustatyta, kad E. P. kooperatyvui (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais imtinai pridavė 3651,6 kg pieno, 2011 m. spalio – 2012 m. sausio mėnesiais – 2118,20 kg pieno, E. P. savo vardu turėjo registruotą vieną karvę. Iš E. P. paaiškinimo (b.l. 9) matyti, jog šis 2012-03-20 paaiškino, jog jo laikoma karvė yra pieninga ir duoda apie 40 kg kiekio pieno. Iš pažymų (b.l. 10-11) matyti, jog E. P. vardu yra registruota 1 karvė ir dvi telyčaitės, viena iš telyčaičių yra gimusi 2011-07-05.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. ATPK 110¹ str. numato atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo rinkai, duomenų teikimo ir apskaitos tvarkos pažeidimus. Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, kaltina E. P. tuo, jog jis, būdamas žemės ūkio produktų gamintojas (pieno gamintojas), pieno supirkėjui pardavė ne savo vardu registruotos karvės pieną, tuo pažeidė norminio akto (Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-495) 16 punkto reikalavimus. Šio punkto pažeidimo objektyvioji pusė – ne savo vardu registruotos karvės pieno pardavimas pieno supirkėjui, ir šią aplinkybę institucija, surašiusi protokolą, turi įrodyti. Vadovaujantis ATPK 249 str. 2 d., kol nėra reglamentuotas administracinis procesas, tiriant administracinius teisės pažeidimus yra taikoma BPK analogija, todėl ir administracinėse bylose įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.), teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). BPK 7 straipsnyje įtvirtintas bylų nagrinėjimo rungimosi principas, kuris įtvirtina šalių (kaltinimo ir gynybos) lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Šie proceso principai suponuoja pareigą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimą, dėl kurio asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kuriam turėtų būti taikomos administracinio poveikio priemonės, ir teismas vertina, ar šių įrodymų užtenka asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Šioje byloje institucija, grįsdama E. P. pažeidimą, už kurio padarymą numatyta atsakomybė ATPK 110¹ str. 1 d., teigia, jog E. P. negalėjo tiek primelžti pieno iš vienos jo vardu registruotos karvės, kiek jis pieno pardavė 2011 m. rugpjūčio – 2011 m. spalio mėnesiais, nes parduoto pieno kiekis viršija leistinas maksimalias vienos karvės primelžiamas pieno ribas, kurias yra nustačiusi Žemės ūkio ministerija pasitarimo su suinteresuotų institucijų atstovais (2012-02-20 protokolo Nr. 8D-76 (5.50)). Tačiau šis rekomenduojamas kiekis yra prielaida, bet ne įrodymas. Manoma, jog tai gali būti pagrindu pradėti tyrimą dėl įtarimo, kad asmuo parduoda ne tik savo vardu registruotų karvių pieną, bet ir kitų karvių pieną, tačiau ne įrodymas. Pripažįstama, jog institucija, nustačiusi pagrindą ir siekdama, kad kaltam asmeniui būtų taikomos poveikio priemonės (sankcijos), privalo surinkti ir pateikti teismui duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn yra kaltas, ar nekaltas. Tokių įrodymų šioje byloje institucija surašiusi protokolą, nepateikė. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, E. P. kooperatyvui (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais pridavė 3651,6 kg (atitinkamai – 1301 kg, 1333 kg ir 1017,6 kg). Taip pat nustatyta, jog E. P. karvė 2011 m. liepos 5 d. apsiveršiavo. Institucijos atstovas teigė, jog visais šiais trimis mėnesiais viršytas maksimalus galimas iš vienos karvės primelžiamas pieno kiekis – po 1200 kg per mėnesį tris pirmus mėnesius po apsiveršiavimo bei kitais mėnesiais po 800 kg. Pats E. P. neigia pridavęs ne savo vardu registruotų karvių pieną, teigdamas, jog jo karvė yra pieninga ir tuo laikotarpiu davė pieno po 40 kg per parą. Institucijai nepateikus kitų įrodymų, išskyrus paaiškinimą, jog šis kiekis viršija maksimalų galimą primelžiamo iš vienos karvės pieno kiekį, teismas negali pripažinti šio paaiškinimo neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu E. P. padarytą veiką. E. P. teigia, jog tuo metu buvo tinkamas metas ganiavai, karvė buvo apsiveršiavusi 2011-07-05, todėl ir pieno kiekiai buvo didesni. Tai, kad buvo tinkamas metas ganiavai, neneigė ir institucijos atstovas. Institucija, apsiribojusi jau minėtu maksimaliu kiekiu, kuris buvo nustatytas Žemės ūkio ministerijoje pasitarimo metu, neįrodinėjo, ar konkrečios karvės produktyvumui neturėjo įtakos jos veislė, amžius, kelinta laktacija (žindymo laikotarpis), nepateikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, jog tas pieno kiekis, kurį pardavė E. P. , objektyviai negalėjo būti parduotas melžiant pieną iš vienos karvės, atsivedusios prieauglį. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog karvių metinis pieningumas didėja iki 8 metų, paskui pradeda mažėti (D. Espe , Sekrecija moloka. Izdatelstvo inostrannoj literatury. 1950, 343 p.). Lietuvos veterinarijos akademijoje atliktame tyrime prieita išvados, jog karvių pieningumui gali turėti įtakos karvės genotipas, amžius (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos tęstinis mokslo leidinys „Veterinarija ir zootechnika“, T. 17, 2002 m.), šiame leidinyje nurodoma, ir kokie kiekiai pieno gali būti primelžiami iš vienos ar kitos rūšies karvių, kokią įtaką pieno kiekiui ir riebumui turi karvės laktacija. Iš šio tyrimo matyti, jog Lietuvos juodmargių karvės laktacijos, kuri paprastai trunka iki 100 dienų, metu gali pagaminti nuo 4124 kg ± 760 kg iki 4963 ± 844 kg pieno. Šie dydžiai yra ženkliai didesni nei E. P. 2011-08-01 – 2011-10-31 laikotarpiu parduoto pieno kiekis. Be to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (b.l. 5), 2011 m. lapkričio – 2012 m. sausio 1 d. laikotarpiu E. P. pieno supirkėjui pardavė atitinkamai 756,7 kg, 788,3 kg ir 573,2 kg pieno, tai yra šie kiekiai neviršijo institucijos atstovų nurodomų leistinų maksimalių ribų. Tačiau tuomet nepaaiškinama, kodėl E. P. 20111 m. rugpjūčio – 2011 m. spalio mėnesiais parduodamas, kaip nurodo institucija, ne savo vardu registruotų karvių pieną, 2011 m. lapkričio mėn. – 2012 m. sausio mėn. pardavė pieno kiekį neviršijantį leidžiamos normos. Logiškai manant, niekas jam nekliudė ir toliau pardavinėti ne savo vardu registruotų karvių pieną, nes apie pieno gamintojo patikrą pieno gamintojas buvo įspėtas tik 2012 m. kovo 19 d. (b.l. 6). Įrodymų, kad 2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais E. P. melžė daugiau karvių, nei turėjo, nepateikta. Teisme apklaustas R. B. , atlikęs pieno gamintojo patikrą, nurodė, jog jis buvo nuvykęs ir į E. P. ūkį, tačiau daugiau karvių, nei yra deklaruota, E. P. ūkyje nerado. Tai yra paneigta aplinkybė, jog be registruotos vienos karvės, E. P. laikė ir daugiau gyvulių. Institucija teigdama, jog E. P. pardavė ne savo vardu registruotų karvių pieną, nepateikė jokių kitų įrodymų, kokių žmonių vardu registruotų ar kurių asmenų karvių pieną jis pardavė, nors šie duomenys galėtų būti įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau jų nesant, laikant, kad institucijos atstovo nurodyti pieno gamybos iš vienos karvės dydžiai yra rekomendacinio pobūdžio, nenustačius, jog E. P. parduoto pieno kiekiai viršija institucijos atstovo nurodomų rekomenduojamų dydžių leistinas maksimalias ribas logiškai nepaaiškinamais dydžiais (2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais – vidutiniškai viršyta po 3-4 kg per dieną, arba apie 10% parduodamo kiekio, be to, šis kiekis yra mažesnis nei jau minėto Lietuvos veterinarijos akademijos specialistų tyrimo metu iš karvių primelžiami kiekiai), daroma išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. P. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant E. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110¹ str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110¹ str. 1 d. nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per skundą priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis