- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- 1-1103-1113/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31325-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą J. Ž., o būtent: 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 12:00 val., nukentėjusiojo J. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip tris kartus ranka smogė J. Ž. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. Ž. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad nukentėjusysis J. Ž. jį persekiojo, buvo išlaužęs jo rūsio duris, prikaldavo vinimis ant jo garažo vartų raštelius, laikė paspaudęs naktį durų skambutį, atidarius duris, nukentėjusysis pasakė, kad ieško kaimynų. Nukentėjusysis norėjo patekti į jo rūsį dėl šilumos pajungimo. Jis šiam paaiškino, kad jokių vamzdžių jis nenupjovė. Jis šaukė ant nukentėjusio, grasino, bet šis nieko nereagavo. Nukentėjusysis jį persekioja daugiau nei metus. 2024 m. rugpjūčio 12 d., ryte, jis, radęs ant garažo prikaltą nukentėjusiojo raštelį, kuriame buvo parašyta: „paskambink man“, nuėjo prie šio buto ir sutrenkė vieną kartą nukentėjusiam iš kairės rankos delno į dešinę ausį bei iš dešinės rankos metė suglamžytą lapelį nukentėjusiajam į veidą. Nurodė, kad tris kartus netrenkė nukentėjusiajam, mano kad gal du kartus sutrenkė, bet tikrai ne tris kartus. Iš vakaro buvo atėjęs nukentėjusysis pas jį ir laikė nuspaudęs durų skambutį, tai jį sunervino, jis pasakė nukentėjusiajam, kad gaus į „snukį“. Nukentėjusysis nieko nepasakė, pažiūrėjo į jį nuogą stovintį ir nuėjo. Nemano, kad suduodamas antausį nukentėjusiam, galėjo šiam sukelti skausmą, šis nei suklupo, nei nugriuvo. Sudavęs smūgį, nematė, kad nukentėjusiajam būtų atsiradęs sužalojimas ar paraudimas. Sužalojimo nepadarė. Sudavė smūgį, kadangi nukentėjusysis išvedė jį iš kantrybės. Valstybinės ligonių kasos civilinių ieškinį pripažįsta visiškai. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Gailisi, kad taip įvyko.
2.1. M. D., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. Ž. pažįsta iš matymo, šis yra jo kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini), su kaimynu žodžiais konfliktuoja dažnai. Konfliktai prasidėjo prieš 4 mėnesius, dėl šildymo sistemos įsivedimo. Jis J. Ž. paaiškino, kad pas jį rūsyje nėra vamzdžių, kurie jiems reikalingi prisijungti prie centrinio šildymo. Jis yra pasirašęs J. Ž. sutikimą, kad šis galėtų įsivesti centrinį šildymą. Kaimynas, pamatęs kai jis tik išvažiuoja iš namų, prikala 4 vinimis jam raštelius prie garažo durų, kad su šiuo susisiektų, ateina pas jį į namus, paspaudęs durų skambutį laiko iki tol, kol jis atidaro, pastoviai spardo jo rūsyje duris ir prikalinėja raštelius prie garažo vartų. Kaimynas, kaldamas raštelius į garažo duris, taip gadina jo turtą. 2024 m. rugpjūčio 11 d. vakare J. Ž. buvo atėjęs pas jį ir laikė nuspaudęs durų skambutį iki tol, kol jis jas atidarė. Atidaręs jo paklausė – dėl ko jis laiko skambutį nuspaudęs, kaimynas pas jį atėjo dėl kažkokio kito kaimyno, jis šių nepažįsta, todėl supykęs, kad J. Ž. pas jį lankosi, pasakė šiam, kad, jeigu jis taip toliau elgsis - gaus į snukį. Kitą rytą, 2024 m. rugpjūčio 12 d., laiko nepamena, buvo iki 12:00 val., atsikėlęs jis nuėjo į lauką ir pamatė, kad Ž. prie jo garažo durų vėl prikalęs raštelį, kad jis su šiuo susisiektų. Jis nuplėšė tą raštelį ir nuėjo pas nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) butą, dešinėje rankoje laikė raštelį. Kai Ž. atidarė savo buto duris, jis lygtais įžengė žingsnį į šio butą ir šaukdamas ant jo paklausė, ar šis iš jo išdirbinėja, ar kas šiam negerai. Jis metė tą raštelį Ž. į veidą ir kairiu delnu porą kartų nestipriai smogė šiam lygtais į dešinę veido sritį. J. Ž. neužsiėmė už tos vietos, kur jis smogė, J. Ž. jam tik pasakė: ,,aš daugiau nieko nebenoriu“, tada jis apsisukęs išėjo iš kaimyno buto. Sutinka, kad sukėlė fizinį skausmą J. Ž. ir dėl to gailisi. Taip pasielgė iš pasikarščiavimo, nes šis jau 4 mėnesius jį terorizuoja dėl tos šildymo sistemos, pasakoja, kad visiems reikia ateiti į jo rūsį, dėl centrinio šildymo pajungimo. Nori paminėti, kad buvo atvykusi komisija, kuri apžiūrėjo jo rūsį ir matė, kad jo rūsyje nėra jokių vamzdžių, kurie reikalingi Ž. šildymo pajungimui. Toks įvykis atsitiko pirmą kartą, pats nėra konfliktinis. Konflikto metu buvo dviese su J. Ž., niekas įvykio nematė (2 t., b. l. 18–21); M. D., papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, prie kurių pasilieka, nieko papildomai pasakyti neturi dėl to 2024 m. rugpjūčio mėn. įvykusio konflikto su kaimynu J. Ž. (2 t., b. l. 27–30).
3. Nukentėjusysis J. Ž. teismo posėdžio metu parodė kad, parašė kaltinamajam raštelį ir užkišo už kaltinamojo automobilio valytuvo, kai pas jį atėjo kaltinamasis, šis trenkė jam ir metė lapelį (raštelį). Jam sveikatos pažeidimų nenustatė, tačiau labai suprastėjo atmintis, girdimumas. Gal dėl jo amžiaus, o gal ir dėl smūgių. Buvo stiprūs smūgiai dešine ranka į jo dešinės pusės kaktos sritį, ties smilkiniu. Tiksliai nepamena kiek buvo smūgių. Po smūgių jis liko stovėti, pajuto fizinį ir moralinį skausmą. Kiek truko fizinis skausmas nepamena, skausmo stiprumą 10 balų sistemoje vertina 6-7 balais. Kraujosruvos, kraujo nebuvo. Kai buvo suduoti smūgiai, jis buvo prieškambaryje, savo bute. Kaltinamasis keikdamasis jį mušė. Smūgiai sekė vienas po kito. Pradžioje buvo įsitikinęs, kad buvo trys smūgiai, bet vėliau nebeprisiminė. Tikrai buvo du smūgiai, tikrai ne vienas smūgis. Dėl trijų smūgių nėra tikras, neatsimena. Dėl atminties pablogėjimo jaučiasi blogai, atsakyti ir paaiškinti, kiek smūgių buvo negali, bet dėl dviejų smūgių yra garantuotas. Įvykio dieną po pietų jis kreipėsi į policiją. Jis į policiją iš karto nesikreipė, nes yra ramaus būdo, nes žinojo savo teises. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Civiliniu ieškiniu prašo, kad kaltinamasis būtų nubaustas pinigine tvarka, kaip kompensaciją už moralinį prasižengimą, ir prašo teismo priteisti 5000 Eur iš kaltinamojo. Patyrė moralinę žalą, nes kaltinamasis pakėlė ranką prieš dvigubai vyresnį žmogų. Dėl smūgių nesigydė, tik medikų buvo apžiūrėtas. Su kitais kaimynais nekonfliktuoja.
3.1. Nukentėjusysis J. Ž., apklaustas pareiškimo pateikimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 11:55 val., namo kieme, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė savo kaimyno M. D., gyv. (duomenys neskelbtini), automobilį (automobilio modelio nurodyti negali). Nusprendė už jo automobilio priekinio lango valytuvo palikti raštelį su savo naudojamo mobiliojo telefono numeriu ir prašymu, kad šis su juo susisiektų. Taip pasielgė dėl to, kad jam buvo reikalingas šio naudojamo sandėliuko raktas, kadangi nori įsidiegti savo namuose centrinę šildymo sistemą. Šių šildymo sistemų atstovas su juo susisiekė ir nurodė, kad darbai bus pradedami 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir dėl to jie turės patekti pas kaimyną į sandėliuką. Dėl šių aplinkybių norėjo, kad minėtas kaimynas su juo susisiektų ir galėtų su juo susitarti kaip teisingiausia pasielgti ir kaip išspręsti šią susidariusią situaciją. Po šio raštelio padėjimo, labai gretai, 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 12:00 val., pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas, kuris paskambino į jo namų duris. Jis šį įsileido, o šis iš karto pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliai, neatsimena, bet šio balso tonas buvo pakeltas, šaukė ant jo ir sakė: „kada tu nuo manęs atstosi“. Tuo metu kaimynas buvo labai agresyvus, šis įėjo pas jį į namus, tuo metu jie buvo koridoriuje, kuris veda į virtuvę. Matė, kad kaimyno emocinė būklė buvo labai prasta, šis praktiškai neleido jam įsiterpti ir išsakyti savo mintis. Kaimynas staiga, šio konflikto metu, viena kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė jam į galvos (pakaušio) sritį. Sutrenkęs šį smūgį, šis nuo jo atsitraukė, nuėjo toliau, tačiau vis tiek ant jo šaukė. Šaukdamas, šis vėl du kartus prie jo priėjo ir dar du kartus trenkė savo dešinės rankos kumščiu į jo galvos (pakaušio) sritį. Po šių jo veiksmų M. D. iš jo namų išėjo. Kaimynui pasipriešinti nespėjo, pagalbos nekvietė, tik prieš atliekamus smūgius spėdavo pasukti savo veido sritį, dėl to visi šie smūgiai kliuvo į jo galvos sritį. Tokiais M. D. veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Patirtą fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje nuo 1 iki 10 (skaudžiausia) vertina 5 balais. Iš karto po įvykio policijai jis neskambino, nes galvojo, kad sužalojimų nepatyrė ir nenorėjo prisidaryti dar didesnių problemų, kadangi šis kaimynas yra nestabilios psichikos ir daugelis namo kaimynų šio bijo. Jis taip pat pastarojo bijo. Vėliau, po šio įvykio, pabendravo su kitais namo kaimynais, kurie patarė, kad reikia apie tai, kas įvyko, pranešti policijai, kadangi tokie įvykiai gali kartotis ir ateityje. Dėl to minėtos dienos vakare, apie 18:00 val., jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kas įvyko. Į įvykio vieta atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo įvykio aplinkybes, matė, kad jie taip pat bendravo ir su kaimynu, kuris jį sumušė. Tuo metu didelio skausmo dėl patirtų sužalojimų nejuto ir greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Mano, kad buvo stipriai susijaudinęs dėl pačio įvykio, tačiau naktį nebegalėjo užmigti, šis įvykęs įvykis kėlė didelį susirūpinimą, stresą. 2024 m. rugpjūčio 13 d. ryte jam pradėjo stipriai svaigti galva, pykinti, sutriko rega, mano, kad dėl šių jo sveikatos sutrikimų kalti būtent kaimyno suduoti smūgiai į jo galvos sritį. Dėl šių padarinių nusprendė nuvykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai ir nustatė smegenų sukrėtimą, po medikų apžiūros, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu namuose buvo vienas, jokie kiti pašaliniai asmenys šio įvyko nematė. Nežino, ar M. D. įvykio metu buvo blaivus, to nesuprato, kadangi visas šis įvykis įvyko labai gretai. Prašė policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti M. D. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks vėliau (1 t., b. l. 119–124);
3.2. Nukentėjusysis J. Ž., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daryti akistatą su M. D. atsisako, nes nenori šio matyti akyse, kadangi šitas įvykis jį labai sukrėtė, dėl įvykio labai emociškai išgyveno. Po įvykio patyrė stiprų išgyvenimą, nenori patirti iš naujo tų pačių išgyvenimų. Papildomai nori pasakyti, kad konfliktas kilo tarp jo ir M. D. dėl to, kad jis norėjo įsivesti šildymo sistemą į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam šiluminių tinklų darbuotojas pasakė, kad susirastų Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininką ir suderintų dėl patekimo į M. D. sandėliuką, tačiau paaiškėjo, kad prisijungimas prie centrinio šildymo šiuo metu negalimas, nes reikalingas projektas. Jam buvo pateikta neteisinga informacija iš šiluminių tinklų, kad per M. D. sandėliuką eina vamzdžiai, prie kurių reikėjo patekti, kad galėtų įsivesti centrinį šildymą. Iš šiluminių tinklų buvo atvažiavę asmenys, kurie paaiškino, kad prisijungimai yra (duomenys neskelbtini), sandėliuke, per kurį galima būtų pajungti jam šildymą. Jokių konfliktų tarp jo ir kaimyno iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto savininko nėra, viskas suderinta dėl šildymo pasijungimo (1 t., b. l. 136–139);
3.3. Nukentėjusysis J. Ž., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina ankščiau duotus parodymus, savo parodymuose jau viską paaiškino, prie kurių pasilieka. Papildomai gali pasakyti, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d., jam atidarius buto duris, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo M. D., jam nesakęs metė jam į jo pusę jo rašytą raštelį, kurį jis buvo M. D. užkišęs už jo automobilio lango. M. D. įėjo į koridorių ir pradėjo žodiškai su juo konfliktuoti, šaukti ant jo, keikti visokiais žodžiais. Po to, kai M. D. ant jo šaukė, šis priėjęs prie jo vieną kartą kumščiu smogė į galvos sritį (pakaušio), po suduoto smūgio, M. D. nuo jo atsitraukė. Jis pajuto stiprų skausmą pakaušio srityje, skaudėjo apie keletą sekundžių, už tos vietos nebuvo susiėmęs, nepamena, ar ką nors M. D. sakė, nes nenorėjo šio dar labiau įsiutinti, kadangi matėsi, jog šis yra labai agresyviai nusiteikęs. Po suduoto smūgio į galvos sritį, M. D. nusisuko nuo jo ir ėjo link laukinių durų keikdamas jį visokiais žodžiais. Nepamena, ar pasakė M. D. ką nors atgal, kai šis vėl apsisuko ir priėjo prie jo, maždaug 50 cm atstumu, atsisukęs veidu į jį. Nieko nesakęs, M. D. kumščiu, nepasakys kurios rankos, du kartus trenkė jam į galvos sritį (pakaušį). Po to, kai sudavė jam smūgius, M. apsisuko ir išėjo iš jo buto. Visi trys smūgiai jam buvo suduoti į galvos - pakaušio sritį. Nuo kiekvieno jam suduoto smūgio į galvos sritį, juto fizinį skausmą, kurį bendrai įvertina 5 balais, pagal skausmo skalę nuo 1-10 balų. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 140–143).
2. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 15 d. buvo užfiksuota įvykio vietos, esančios buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 69–75).
3. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 13 d. J. Ž., pageidaudamas pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. apie 12:00 val., į jo namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas M. D., nes už pastarojo automobilio priekinio stiklo valytuvo jis buvo užkišęs raštelį. Šiame raštelyje buvo parašytas jo mobiliojo telefono numeris ir jo prašymas su juo susisiekti. Tik atėjęs į jo namus kaimynas pradėjo su juo žodžiu konfliktuoti. Šio žodinio konflikto metu, kaimynas M. D. tris kartus savo dešinės rankos kumščiu trenkė į jo galvos (pakaušio) sritį. Tokiais kaimyno veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio greitosios medicinos pagalbos jis atsisakė, tačiau 2024 m. rugpjūčio 13 d. jam pradėjo stipriai svaigti galva, pykinti, sutriko rega, dėl šios savo sveikatos būklės jis nusprendė nuvykti į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jį apžiūrėjo medikai ir nustatė smegenų sukrėtimą, po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Prašo policijos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti M. D. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jį teiks vėliau (1 t., b. l. 119–124). Prie pareiškimo pridėta J. Ž. pateikta gydytojo išrašo, iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kopija. Gydytojo išrašo kopijoje nurodyta, kad J. Ž. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyko 2024 m. rugpjūčio 13 d. 10.36 val., išvyko 2024 m. rugpjūčio 13 d. 12.18 val. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128–129);
4. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta nukentėjusiojo J. Ž. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint asmens galvos (pakaušio) sritį - sužalojimų nestebima. Daugiau jokių kūno sužalojimų taip pat neužfiksuota (1 t., b. l. 144–150);
5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 892/2024(04) nurodyta, kad J. Ž. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. rugpjūčio 13 d. J. Ž. nustatytas sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nėra pagrįsta objektyvia neurologine simptomatika. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. rugpjūčio 13 d. J. Ž. nustatyto kraujosruvos (mėlynės) po akimis sužalojimu nevertinamos, kadangi J. Ž. apžiūros 2024 m. rugpjūčio 14 d. VTMT Šiaulių skyriuje metu šių sužalojimų nenustatyta. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 158,159);
6. Iš 2024 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2024 m. rugpjūčio 12 d. 17.58 val. Bendrajame pagalbos centre gautu J. Ž. pranešimu, apžiūra. Įrašo trukmė 00:02:25 min. Įrašo turinys: 112:112 alio. Pranešėjas: Laba diena. 112: Laba diena, kas nutiko? Pranešėjas: Nutiko nelabai daug, bet ir nemažai. 112: Taip klausau. Pranešėjas: Aš esu (duomenys neskelbtini) gyventojas. 112: Taip. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) Mano pavardė J. Ž., man 85 su virš metų, mane užpuolė kaimynas D.. 112: Prieš kiek laiko? Pranešėjas: Kaip? 112: Prieš kiek laiko? Pranešėjas: Apie 12 valandą dienos. Va, taip. Aš jo prašiau, palikęs jam už mašinos valytuvų raštelį, kad jis man paskambintų, dėl to, kad šilumos centrinio šildymo pajungėjai pas mane atvažiuos ant dienų pas mane ir jiems reikia prie to vamzdyno prieiti, kuris yra jojo rūsį sandėliuke. 112: O, užpuolė, čia ką reiškia? Mušė, konfliktavo? Pranešėjas: Taip, 3 kartus į galvą su kumščiu. 112: Sakykite, jums medikai reikalingi? Pranešėjas: Man medikai kol kas nereikalingi. Bet kažkaip aš jausiuosi rytoj, aš nežinau. 112: Kur kaimynas dabar? Pranešėjas: Visko gali būti, aš paprasčiausiai kreipiuosi į jus, kad jeigu kas atvažiuos šiandien arba rytoj, aš parašysiu oficialų pareiškimą tada. 112: Tai šiandien. O, kaimynas kur dabar žinot, ar ne? Pranešėjas: Neturiu supratimo, turiu tiktai jo telefono numerį. 112: Ne, nereikia. O, kur viskas įvyko, kieme? Pranešėjas: Ne, jis paskambino man į duris, aš per akutę nežiūrėjau kas, atidariau duris ir jis įėjo į mano butą ir pasakė: ,,Va, tau. Už tai, kad tu čia lendi, ne savo reiklaus“. 112: Supratau. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). 112: (duomenys neskelbtini). O, durų kodas yra? Pranešėjas: Toks, kaip visada, visur (duomenys neskelbtini). 112: Informuoju policiją, viso gero. Pranešėjas: Viso gero (1 t., b. l. 160–162);
7. 2024 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su kūno kameromis, apžiūra. Vaizdo įrašo ,,PSS-20240812-200100UTC trukmė 22:01 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai įeina į daugiabutį gyvenamąjį namą ir beldžiasi į Nr. (duomenys neskelbtini) butą, duris atidaro J. Ž., kuris pasakoja pareigūnams, kad jam reikėjo susisiekti su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto, todėl šiam už mašinos lango paliko raštelį, kuriame parašė, kad kaimynas su J. Ž. susisiektų. Maždaug po 15 minučių kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto paskambino J. Ž. į buto duris, jis atidaręs buto duris įsileido kaimyną. Kaimynas keikdamas J. Ž., trenkė kumščiu jam į galvą, prieškambaryje smogė J. Ž. du kartus ir išeidamas pasakė, kad jo sandėliuke nėra ką veikti ir raktų niekam jis neduos. Pareigūnas klausia J. Ž., dėl kokių priežasčių jam kaimynas smogė į galvą, J. Ž. atsako, nes jis kaimynui raštelius rašinėja, pasako, kad toks įvykis su kaimynu įvyko pirmą kartą. J. Ž. pasako, kad kaimynas iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto yra M. D.. Matyti, kaip pareigūnai beldžiasi į Nr. (duomenys neskelbtini) butą, duris atidaro M. ir patvirtina, jog su kaimynu buvo konfliktas, dėl šiluminių įvedimo. M. D. pasakoja, kad J. Ž. atėjęs pas jį į buto duris laikė užspaudęs durų skambutį iki tol kol M. D. atidarė, jis tuo metu pasakė J. Ž., kad, jeigu dar kartą taip padarys, „gaus į snukį“. Kitą rytą išėjęs vėl pamatė, kad už jo automobilio lango užkištas raštelis, kad 19 d. šildymą jungs, jis jau buvo paaiškinęs, kad pas jį rūsyje nėra vamzdžių. M. D., pamatęs tą raštelį už automobilio lango, atėjo pas J. Ž. ir smogė (matyti, kaip rodo jog delnu smogė) jam per ausį sakydamas: „tu, (necenzūrinis žodis) nesveiks“ ir tą raštelį numetė J. Ž. į veidą. M. D. pasakoja pareigūnams, kad J. Ž. jį morališkai išveda iš kantrybės, kai spardo lauko duris užsitrenkęs ir, kai ateina ir laiko užspaudęs durų skambutį, toks įvykis vyko prieš savaitę laiko. Matyti, kaip M. D. prieina prie J. Ž. buto durų kartu su pareigūnu, pareigūnė M. D. pasako, kad jam reikės rakto nuo jo sandėliuko, nes reiks šiluminio tinklo darbuotojams patekti į minėtą M. D. sandėliuką. Matyti, kad tarp M. D. ir J. Ž. vėl vyksta žodinis konfliktas dėl patekimo į sandėliuką. Pareigūnai paaiškina J. Ž. kur turi kreiptis dėl šilumos įvedimo, jeigu negautų rakto nuo M. D. sandėliuko ir paaiškina, jog daugiau nerašinėtų M. D. raštelių ir neskambintų jam į buto duris. Pareigūnai paaiškina, kad gali rašyti pareiškimą. Apžiūrėjus vaizdo įrašą ,,PSS-20240812-200104UTC, kurio trukmė 21:40 min., vaizdo įraše papildomos reikšmingos informacijos tyrimui negauta (1 t., b. l. 163–165);
8. Iš policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuotos informacijos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. 17.58 val. J. Ž., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad prieš 6 valandas kaimynas įsiveržė į butą ir mušė pranešėją su kumščiais. GMP atsisakė, kur dabar kaimynas nežino. Pranešėjas laukia namuose, rašys pareiškimą. Taip pat nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. 13.11 val., iš VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos J. telefoninis pranešimas, kad dėl galvos sukrėtimo 10.26 val., kreipėsi Ž. J., kuris teigė, kad vakar sumušė kaimynas. Ambulatoriškai (1 t., b. l. 166–170);
9. akistatos protokole užfiksuota, kad atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo J. Ž. ir įtariamojo M. D. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis J. Ž., atsakydamas į tyrėjos klausimą - kokius smurtinius veiksmus 2024 m. rugpjūčio 12 d. prieš jį atliko M. D.?, parodė, kad įvykio dieną, M. atėjęs į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), metė jo rašytą raštelį, kurį jis buvo užkišęs už to vyro automobilio valytuvų. Jis, priėjęs prie jo buto koridoriuje, jam tris kartus kumščiu smogė į viršugalvį. Visus tris smūgius, priešais sėdintis vyras M., sudavė vieną po kito. Įtariamasis M. D., išklausęs nukentėjusiojo J. Ž. nurodytas aplinkybes, parodė, kad nesutinka su J. Ž. parodymais. Nurodė, kad atėjęs pas J. Ž. į butą, jis trenkė šiam iš delno vieną lygtais kartą į ausies sritį, kurią veido pusę - nepasakys. Nukentėjusysis J. Ž., atsakydamas į tyrėjos klausimą - ar po įvykio 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo padaryti kokie nors sužalojimai, ar atsirado kokių žymių?, parodė, kad po įvykio neatsirado jokių paraudimų ar patinimų (2 t., b. l. 43–46);
Motyvuojamoji dalis
10. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
11. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimai apie 2024 m. rugpjūčio 12 d. konflikto eigą ir patį įvykį iš dalies sutampa. Kaltinamasis M. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad įvykus konfliktui su kaimynu, dėl nukentėjusiojo veiksmų, kurie išvedė kaltinamąjį iš kantrybės, jis sutrenkė vieną kartą nukentėjusiam iš kairės rankos delno į dešinę ausį ir iš dešinės rankos metė suglamžytą lapelį nukentėjusiajam į veidą. Nurodė, kad nukentėjusiajam tris kartus netrenkė, kad galimai galėjo sutrenkti du kartus (Nuosprendžio 2. p.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. D., nurodė kad 2024 m. rugpjūčio 12 d., ryte, iki 12:00 val., atsikėlęs nuėjo į lauką ir pamatė, kad J. Ž. prie jo garažo durų vėl prikalęs raštelį, kad su šiuo susisiektų. Jis nuplėšė tą raštelį ir nuėjo pas J. Ž. į butą, dešinėje rankoje laikė raštelį. Kai J. Ž. atidarė savo buto duris, jis lygtais įžengė žingsnį į šio butą ir šaukdamas ant šio paklausė, ar šis iš jo išdirbinėja, ar kas jam negerai. Jis metė tą raštelį J. Ž. į veidą ir kairiu delnu porą kartų nestipriai smogė lygtais į dešinę veido sritį. J. Ž. neužsiėmė už tos vietos, kur smogė, J. Ž. jam tik pasakė: ,,aš daugiau nieko nebenoriu“, tada jis apsisukęs išėjo iš J. Ž. buto. Sutinka, kad sukėlė fizinį skausmą J. Ž. ir dėl to gailisi. Taip pasielgė iš pasikarščiavimo, nes šis jau 4 mėnesius jį terorizuoja dėl tos šildymo sistemos, pasakoja, kad visiems reikia ateiti į jo rūsį, dėl centrinio šildymo pajungimo (Nuosprendžio 2.1. p.). Nukentėjusysis J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad parašė kaltinamajam raštelį ir užkišo už kaltinamojo automobilio valytuvo, kai pas jį atėjo kaltinamasis, šis trenkė jam ir metė lapelį (raštelį). Jam sveikatos pažeidimų nenustatė, tačiau labai suprastėjo atmintis, girdimumas. Gal dėl jo amžiaus, o gal ir dėl smūgių. Buvo stiprūs smūgiai dešine ranka į jo dešinės pusės kaktos sritį, ties smilkiniu. Tiksliai nepamena kiek buvo smūgių. Po smūgių jis liko stovėti, pajuto fizinį ir moralinį skausmą. Kiek truko fizinis skausmas nepamena, skausmo stiprumą 10 balų sistemoje vertina 6-7 balais. Kraujosruvos, kraujo nebuvo. Kai buvo suduoti smūgiai, jis buvo prieškambaryje, savo bute. Kaltinamasis keikdamasis jį mušė. Smūgiai sekė vienas po kito. Pradžioje buvo įsitikinęs, kad buvo trys smūgiai, bet vėliau nebeprisiminė. Tikrai buvo du smūgiai, tikrai ne vienas smūgis. Dėl trijų smūgių nėra tikras, neatsimena. Dėl atminties pablogėjimo jaučiasi blogai, atsakyti ir paaiškinti, kiek smūgių buvo negali, bet dėl dviejų smūgių yra garantuotas (Nuosprendžio 3. p.). Nors nukentėjusysis teismo posėdyje ir neprisiminė kiek smūgių jam buvo suduota į galvos sritį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai dėl suduotų trijų smūgių buvo nuoseklūs. Iš bylos medžiagos matyti, kad praėjus keletui valandų po konflikto, nukentėjusysis, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad kaimynas jam sudavė „3 kartus į galvą su kumščiu“ (Nuosprendžio 8. p.). Tą pačią dieną į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam buvo suduoti iš viso trys smūgiai (Nuosprendžio 9. p.). Be to, J. Ž. pareiškime policijai užfiksuota, kad M. D. tris kartus savo dešinės rankos kumščiu trenkė į jo galvos (pakaušio) sritį (Nuosprendžio 5., 3.1. p.). Šiuos savo parodymus nukentėjusysis J. Ž. pakartojo taip pat ir papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir suvestas į akistatą su įtariamuoju (Nuosprendžio 3.2., 3.3., 11. p.). Nors kaltinamasis teisme ir neprisipažino sudavęs būtent tris kartus ranka į nukentėjusiojo galvos sritį, tačiau aptarti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai duoti parodymai dėl smūgių skaičiaus neleidžia teismui abejoti kaltinamajam M. D. pareikšto kaltinimo teisingumu. Teismo vertinimu nukentėjusiojo negalėjimas teismo posėdyje patvirtinti būtent trijų smūgių jam sudavimo fakto gali būti pateisinamas tiek praėjusiu gana ilgu laiko tarpu nuo įvykio (beveik 1 m.), tiek ir nukentėjusiojo senyvu amžiumi ir jo nurodytu atminties suprastėjimu.
12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais pagrindu, teismas konstatuoja, jog M. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus ranka smogė J. Ž. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. Ž. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
13. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
14. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. M. D. nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikytinas neteistu (1 t., b. l. 175–179), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 180–186), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, yra vidutinio amžiaus (46 m.). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Teismas atsižvelgdamas į M. D. padarytą nusikalstamą veiką bei jį charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti M. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 48 str. 2 d.), vidurkį, netaikant intensyvios priežiūros bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jos elgsenoje.
Dėl civilinių ieškinių
16. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa), kuri teises perėmė iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 96,61 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš kaltinamojo M. D. (1 t., b. l. 97–105). Kaltinamasis teismo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos nėra atlyginęs. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo M. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 96,61 Eur suma.
17. Nukentėjusysis J. Ž. pareiškė 5000,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nors 2024 m. rugpjūčio 14 d. medikai jo organizme pastebimų pakitimų nerado, tačiau jaučia pusiausviros netikrumą, galvos svaigimą ir ryškų atminties pablogėjimą, vartoja brangius receptinius vaistus, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 91). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį palaikė.
18. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
19. Byloje nustatyta, kad M. D. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam J. Ž. sukėlė fizinį skausmą, tačiau, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, objektyvių J. Ž. kūno sužalojimų, traumavimo požymių nenustatyta. Nors kaltinamojo veiksmai ir nesukėlė jokių sužalojimų nukentėjusiajam, tačiau kaltinamojo smūgių į galvos sritį sudavimas lėmė nukentėjusiojo J. Ž. fizinį skausmą, o agresyvus elgesys, vartojami necenzūriniai žodžiai, popieriaus lapelio metimas į veidą, nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajam J. Ž. turi būti atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis J. Ž. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, jautė įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to jis turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad jis vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes būtent dėl šio įvykio, kad iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, apsunkintos jo galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu minėjo, dėl galimo įvykio pablogėjusią atmintį ir klausą, tuo pačiu užsiminė, kad tai galėjo sukelti ir jo amžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo J. Ž. civilinį ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam J. Ž. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta.
20. 2025 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aldonos Jaugelienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 96,61 Eur, esančias M. D. sąskaitoje - 71800, Akcinė bendrovė „Artea“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) –1038,00 Eur. Terminas nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 195–198). Šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam J. Ž. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteistų civilinių ieškinių patenkinimo, atsižvelgus į tikslią priteistiną sumą, padidinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 196,61 Eur sumoje, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.
21. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.
22. Kaltinamajam M. D. nėra paskirtų kardomųjų priemonių.
23. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė (1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, prisegta prie bylos antro tomo galinio viršelio – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo M. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 96,61 Eur (devyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo nukentėjusiojo J. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. D. 100 Eur (vieną šimtą eurų) J. Ž. naudai neturtinei žalai atlyginti.
2025 m. gegužės 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 96,61 Eur, esančias M. D. sąskaitoje - 71800, Akcinės bendrovės „Artea“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) –1038,00 Eur, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam J. Ž. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteistų civilinių ieškinių patenkinimo, padidinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 196,61 (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 61 euro cento) sumoje.
Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdyti skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos antro tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos.
M. D. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.