- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e2-12412-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06728-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Ž. K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. K. (toliau – atsakovas) 318,20 Eur skolą, 9,67 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur išlaidas už duomenų gavimą.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Buto nuomos sutartis nuo 2001 m. birželio 18 d. sudaryta su atsakovu. 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovas butą valdė nuomos teise, todėl prievolė atsiskaityti už butui suteiktą šilumos energiją kyla atsakovui. Atsakovas su ieškove nėra pasirašęs šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties. Tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Šiluma bute buvo vartojama, tačiau atsakovas už ją nemokėjo. Atsakovui naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Atsakovas pateiktų sąskaitų neapmokėdavo, o šiluma buvo tiekiama ir skaičiuojami mokesčiai, todėl susidarė skola. Atsakovo skola iki 2015 m. balandžio 1 d. priteista. Atsakovo skola už patiektą šilumą patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. – 318,20 Eur. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. priskaičiuota 9,67 Eur delspinigių.
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi – atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo; Gyventojų registro tarnybos išrašo; 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių; prašymo dėl sutarties nutraukimo; savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo akto; buto apyvartos žiniaraščių; delspinigių skaičiuotės – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę ieškovei jis yra įvykdęs, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareiga mokėti mokesčius už vandenį, dujas, elektros, šilumos energiją ir komunalines paslaugas nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė paslaugas teikė, o atsakovas jomis naudojosi, todėl už jas privalo su ieškove atsiskaityti (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 318,20 Eur už patiektą šilumą, 9,67 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.384 straipsnis, 6.388 straipsnis).
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2020 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas – 318,20 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 20 ct) skolą, 9,67 Eur (devynių eurų 67 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieno euro 71 ct) išlaidas už duomenų gavimą.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.